Kodėl Daušiškių kapines šventino tik katalikų vyskupas?

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo raštą, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad atidarant Daušiškių kapines ceremonijoje dalyvavo tik katalikų bažnyčios vyskupas, nors šalyje yra 9 pripažintos religinės bendruomenės.
Paskutinę spalio dieną Šiauliuose atidarytos naujos Daušiškių kapinės. Paskelbus informaciją apie vykusias kapinių atidarymo iškilmes, istorikas ir archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, atkreipdamas dėmesį, kad civilinių kapinių atidarymo ceremonijoje dalyvavo tik katalikų vyskupas, nors šalyje yra 9 pripažintos religinės bendruomenės. Tarnyba tyrimo nepradėjo.

Arba visi, arba nė vieno

Dr. E. Vasiliauskas pažymėjo, kad nors Lietuvoje yra valstybės pripažintos 9 religinės bendruomenės, ceremonijos metu kapines šventinio tik katalikų vyskupas. Jis priminė, kad šalyje bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, valstybinės religijos nėra. Jo manymu, atidarant civilines miesto kapines ceremonijoje turėjo nedalyvauti nė vienos bažnyčios atstovas arba dalyvauti visų tradicinių bažnyčių šventikai.

Istorikas priminė, kad iki 1920 metų kiekviena religinė konfesija turėjo savo kapines. Nuo minėtų metų buvo atidaromos jau bendros kapinės. E. Vasiliauskas mano, kad, atidarant už visų gyventojų mokesčius įrengiamas civilines kapines, galima ir apsieiti be bažnyčios atstovų dalyvavimo arba užtikrinti vienodas galimybes visoms konfesijoms.

Tokioje situacijoje gali kilti klausimų, ar ne katalikų tikėjimo žmonės nesusidurs su keblumais laidojant artimuosius tokiose kapinėse.

Tyrimo nepradės

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos laikinai einanti Teisės grupės vadovės pareigas Audronė Daukšaitė-Timpė informavo, kad tarnyba tyrimo pagal E. Vasiliausko atsiųstą raštą nepradės, nes ten aptariami klausimai nėra tarnybos kompetencija.

Nors gyventojų diskriminacija religiniu pagrindu yra Lygių galimybių kontrolieriaus veiklos objektas, A. Daukšaitė-Timpė pakomentavo, kad Lygių galimybių įstatymas numato kontrolieriaus kompetenciją, dėl ko jis gali atlikti tyrimus. Tos sritys – tai valstybės ir savivaldybių teisės aktai, vartojimo paslaugos, švietimo sritis, darbo santykiai, organizacijų ir asociacijų veiklos sritis. Religinių apeigų atlikimas ar šventinimas neįeina nė į vieną iš minėtų sričių.

„Besikreipęs asmuo išreiškė tokią baimę, ar nebus pažeistos kitų tikinčiųjų teisės laidoti artimuosius minėtose miesto kapinėse. Akivaizdu, kad vienos ar kitos konfesijos pašventinimas niekaip neriboja bet kokios religijos ar tikėjimo asmenims artimuosius laidoti miesto kapinėse, kadangi leidimą išduoda Savivaldybė“, – komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

Ji aiškino, kad, Savivaldybei atsisakius išduoti leidimą laidoti miesto kapinėse dėl religinių motyvų, tarnyba atliktų tyrimą. Bet faktas, kad į šventę pakviestas tik vienos religijos atstovas, nėra tarnybos tyrimo objektas. Šalyje yra 9 pripažintos religijos, dar visa eilė nepripažintų, būtų neaišku, kiek ir kada jų reikia kviesti.