Kodėl architektūros istorija naikinama kultūros žmonių rankomis?

PO TO, KAI RAŠĖME

Kodėl architektūros istorija naikinama kultūros žmonių rankomis?

„Šiaulių kraštas“ rašė ("Teatro fasadas keičiamas „euroremontu“, 2014-12-19), kad remontuojant Šiaulių valstybinio dramos teatro pastatą, keičiamas šio istorinio pastato fasadas. Prie fasado prilipdytos geležinės konstrukcijos keičia architektūrinį miesto paveldą. Teatro pastatą sukūrė žymūs architektai Karolis Reisonas ir Stasys Kudokas.

Dramos teatro vadovas Antanas Venckus teigė, kad metalo konstrukcijos bus panašios į sparnus ir „vaizdo nepakeis“. Jis priminė, kad kažkada sovietmečiu prie fasado taip pat yra buvusios kolonos, ant kurių buvę Lenino ir Stalino biustai.

Ką apie teatro remontą mano kultūros žmonės?

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

REMONTAS: Šiltinant Šiaulių valstybinio dramos teatro pastatą ant tarpukariu sukurto pastato atsirado šiuolaikinės metalinės konstrukcijos.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Įsiamžino nelygiaverčiu kūriniui darbu

Šarūnas SABALIAUSKAS, Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas:

– Antradienį vyko konkurso, kurio tikslas įamžinti architekto Karolio Reisono atminimą ir kūrybą Šiauliuose, komisijos posėdis. Jo rezultatai bus viešai paskelbti, kai po Kalėdų bus atplėšti konkurso vokai.

Kad K. Reisono atminimą būtina įamžinti Šiauliuose – nekyla abejonių. Jis yra Lietuvos nacionalinė vertybė pagal savo kūrybą. Šiaulių periodas – jo kūrybinio kelio pradžia. Jis atstatinėjo Šiaulius. Kita svarbi jo veiklos sritis – statybos amato vystymas, mokymas, praktinė veikla, kuri leido atstatinėti Lietuvos ūkį po Pirmojo pasaulinio karo.

Reikia pabrėžti, kad pats teatro pastato projektas yra Stasio Kudoko. K. Reisonas yra pirmojo interjero autorius ir galbūt projekto adaptavimo Šiauliams bendraautoris. Pastatas buvo suprojektuotas Kaune, kaip kino teatras ir po to pritaikytas Šiauliams.

S. Kudokas yra pirmasis Vytauto Didžiojo universiteto Architektūros katedros vedėjas – viena iš didžiausių tarpukario Lietuvos architektūros žvaigždžių, bet dėl to, kad emigravo į Ameriką, buvo ištrintas iš Lietuvos architektūros istorijos.

Teatro remonto projektą vertinu kaip architektūros visumos perdarymą su architekto noru pačiam save įsiamžinti, nevertinant to, kas buvo sukurta ir nesuprantant to pastato vertės.

Šiaulių ikoninis objektas savo verte yra išbaigtas architektūros kūrinys, išlikęs per karą ir atstatytas pokaryje, yra griaunamas su užduotimi, kad matytųsi, jog architektas kažką padarė.

Kuriama nauja kokybė jokiu būdu neatitinka lygiavertės buvusiam kūriniui. Bet kokio kūrinio architektūrinės išraiškos keitimas, jeigu jis reikalingas, turi atitikti tą patį lygį arba būti aukštesnio lygio. Deja, čia mes turime absoliučiai savitikslį pastato dekoravimą.

Kartais architektų nuomonės klausiama apie garažiukus miesto pakraštyje, o čia niekas nebuvo supažindintas.

Kultūros objektas buvo pradėtas renovuoti norint jį apšiltinti. Juridiškai pastatas nėra vertybė, todėl su juo buvo padaryta bet kas. Gal taip atsitiko dėl to, kad tai, kas buvo paprašyta užsakovų, tas ir padaryta.

Jeigu nėra vertybinės sistemos, gal sekantis kitas galėtų būti Šiaulių katedros portalų atnaujinimas?! O kodėl ne?! Katedra juk seniena, nenaujai atrodo, pamoderniname?!

Manau, kad dar nepavėluota. Šitų metalų nuėmimas yra tik projekto autorių ir užsakovų valioje, jeigu jie prisiimtų atsakomybę ir pasakytų, kad tų metalų nereikia.

Pasaulis – saugo, mes – naikiname

Rita Regina TRIMONIENĖ, Šiaulių universiteto Istorijos katedros vedėja, profesorė:

– Mačiau, kad remontuojamas teatro pastatas. Teatrą tvarkyti tikrai reikėjo, bet reikėjo atsižvelgti į tai, kad tai svarbus miesto istorinis pastatas. Daug ką Šiauliuose tvarko, juk ir Fotografijos muziejaus pastatas sutvarkytas, bet kiek įmanoma ten paliktas originalus fasadas. Teatras galėjo taip pat pasielgti.

Šiauliai labai mažai turi išlikusios  architektūros autentikos – miestas buvo sugriautas per abu pasaulinius karus, tad reikėtų tik džiaugtis tuo, kas išliko, ir saugoti. Tai kiekvieno šiauliečio garbės reikalas. Naujos teatro durys labai suprastintos – keista tai matyti, kai pasaulis labai saugo savo paveldą, o mes naikiname.

Kultūros žmonės turėtų turėti supratimo, kad negalima taip elgtis, bet dažnai jie pasielgia, kaip nekultūros žmonės. Keista, kad ir architektai, projektavę rekonstrukciją, neturi supratimo apie teatro pastato vertę.

Šiauliai su Petro ir Pauliaus katedros užstatymu turėjo jau panašų „efektą“. Nesuprantama, kaip galima uždengti vienintelį mieste išlikusį XVII amžiaus pastatą vien todėl, kad kažkas kažką nori pasistatyti...

Tokioms vertybėms reikia rodyti dėmesį

Raimundas BALZA, istorikas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius:

– Manau, kad atnaujinimo projektas yra nevykęs dėl to, kad Šiauliai modernizmo architektūros paveldo turi ne taip jau daug, ir tarpukario architektūra, tuo labiau garsaus architekto K. Reisono, yra įdomi ir vertintina. Kaunas yra pateikęs tokius objektus kaip ypač saugotinus.

Garsių architektų, kūrusių Šiauliuose – ne tiek ir daug: K. Reisonas, Vladas Bitė, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio pašto ir ligoninės pastatai. Jų kūryba – to laikmečio architektūros atspindys, pastatai įdomūs, tuo labiau kad jie yra miesto centre, tad tokiems pastatams dėmesį reikėtų rodyti.

Apie 1994–1995 metus miesto Savivaldybėje buvo užsakyti akademikui Algimantui Miškiniui, kuris vadovavo darbo grupei, parengti Šiaulių miesto centrinės dalies pastatų vertinimus. Buvo užduotis klasifikuoti visus centrinės miesto dalies statinius, kurie yra nekilnojamosios kultūros vertybės ar saugotini dėl istorinės vertės. Teatras buvo pakliuvęs į saugotinų pastatų sąrašą, kaip Šiaulių masto vertybė.

Tais tyrimais gali ir turi vadovautis Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros skyrius, išduodamas leidimus tuos pastatus rekonstruoti.

Tos vertybės nebūtinai turi būti nacionalinio lygio, kaip Šiaulių katedra, bet jas reikia saugoti. Juo labiau kad teatras buvo fonduotas to meto kultūros žmonių lėšomis. Kazimieras Venclauskis, kiti yra skyrę nemažai lėšų teatro statybai, nes buvo noras Šiauliuose turėti teatro rūmus.

Teatras tikrai turėjo savo veidą, daugeliui šiauliečių sunkiai suvokiami tie atsiradę metaliniai konstruktyvai, užmūryti langai, nudaužyti karnizai, kuriuos teko matyti dabar einant pro šalį.

Manau, kad situacija graudoka, kai mes taip nesaugome savo paveldo, kurio negausiai turime mieste.

Remonto projektą rengė ne šiaulietis architektas. Jam galbūt atrodo, kad čia viskas nevertinga. Manau, kad dėl tų pastatų, kurie susiję su kultūra, paveldu, tradicijomis, būtų gerai, kad ir miesto bendruomenė dalyvautų tame procese. Teatro projekto nelabai kas matė, neatsimenu, kad būtų buvęs koks viešas projekto aptarimas. Ar į projekto vertinimą buvo įtraukta Šiaulių architektų bendruomenė? Tokius projektus reikia viešai nagrinėti. Juk pastatas yra skirtas ne teatrui, o visuomenei. Reikia įsiklausyti į visuomenės interesus ir miesto vertybes išsaugoti.

Suprantu, kad energetinis arkliukas šiandien yra svarbus, bet nereikia gadinti architektūros.

Teatro pastatas nėra įtrauktas į vertybių registrą. Šiaulių miesto savivaldybė turi vietinį nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kuriame, mano žiniomis, tėra vienas pastatas – senoji gaisrinė. Kas trukdo Savivaldybei įtraukti likusius vertingus pastatus į šį registrą, juk tai neatsiejama Savivaldybės architektūros skyriaus darbo dalis? Juk tai miestui svarbi architektūrinio paveldo dalis, kurios negalima naikinti apšiltinant, užmūrijant langus taip, kad nebesimatytų architektūros elementų.

Karolis Reisonas (1894 –1981) – tarpukario Lietuvos architektas, latvis, atidavęs Lietuvai savo kūrybinės veiklos metus ir padaręs labai daug prasmingų darbų. 1920 metais K. Reisonas Petrograde (dabar – Sankt Peterburgas) baigė inžinerijos ir architektūros mokslus. Kurį laiką dirbo Sibire geležinkelio linijų statybose, kol galiausiai atvyko į Lietuvą ir 1922 metais pradėjo dirbti Šiaulių miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju. K. Reisonui teko ne tik rūpintis, kaip atstatyti per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjusį miestą, bet ir užsiimti kita veikla. Jis suorganizavo statybos dešimtininkų kursus, įsteigė miesto braižyklą, įkūrė vieną iš pirmųjų Lietuvoje amatų mokyklą ir jai vadovavo. 1922–1930 metais K. Reisonas Šiauliuose parengė ir įgyvendino daugiau nei dvidešimt projektų. K. Reisono suprojektuoti pastatai pasižymi istorizmo formomis, juose pritaikyti orderiniai elementai, frontonai, dekoruotos tarpaukštinės juostos.

1930 metais K. Reisonas buvo pakviestas tapti Kauno miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju. Čia jis dirbo iki 1938 metų. Kaune  suprojektavo Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, Vytauto Didžiojo karo muziejų, Žemės ūkio rūmus, Žemės banko rūmus. Jo suprojektuotų pastatų yra Tauragėje, Jurbarke, Marijampolėje ir kitur. 1940 metais K. Reisonas persikėlė į Panevėžį, ten dirbo miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju, vėliau tapo Panevėžio burmistru. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, o 1949 metais emigravo į Australiją.

Už nuopelnus Lietuvai K. Reisonas apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu ir III laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu.

K. Reisono darbai

Šokolado ir saldainių fabrikas „Birutė“, Stoties gatvė 14. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas rekonstruotas į gyvenamąjį namą.

Saldainių fabrikas „Rūta“, Tilžės gatvė 133.

Venclauskių namai, Vytauto gatvė 89. Nuo 1955 metų šiame pastate įsikūręs Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Šiaulių dramos teatras, Tilžės gatvė 155. Pastatas pastatytas 1938 metais, o teatras jame įsikūrė 1941 metais.

„Vilties“ draugijos bendrabutis, Kražių g. 17. Pastatas buvo statomas iš Amerikoje surinktų lėšų.

Kino teatras „Kapitol“, Vasario 16-osios gatvė 48.

Ugniagesių depas, Gaisrininkų gatvė 3. 2013 metais pastatas perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui. Jį sutvarkius, planuojama įrengti gaisrinės muziejų.

Nepriklausomybės paminklas Sukilėlių kalnelyje, Žemaitės ir Vilniaus gatvių sankirta.

Dailininko Gerardo Bagdonavičiaus namas, Aušros alėja 84.

Vinco Kudirkos pradžios mokykla, Dvaro gatvė 129. Dabar V. Kudirkos progimnazija.

Stasio Pociaus namas, Vilniaus gatvė 134, kiti privatūs pastatai.

Šaltinis: Šiaulių „Aušros“ muziejaus duomenys