Ko­kią žu­vį gau­dys re­gio­nai?

Ko­kią žu­vį gau­dys re­gio­nai?

Ko­kią žu­vį gau­dys re­gio­nai?

Mig­ra­ci­jos upė pla­tė­ja, o val­džios iš­rink­tie­ji nuo griū­van­čio Ge­di­mi­no kal­no ban­do dai­ry­tis į re­gio­nus. Vie­ną die­ną de­monst­ruo­ja rū­pes­tį, ki­tą – vis la­biau cent­ra­li­zuo­ja val­dy­mą, nai­kin­da­mi vals­ty­bi­nių įstai­gų pa­da­li­nius re­gio­nuo­se. Ki­tą mė­ne­sį tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti re­gio­ni­nės plėt­ros gai­rės, o iki me­tų pa­bai­gos paaiš­kės, ko­kia yra kiek­vie­no re­gio­no spe­ci­fi­ka, į ku­rią bus nu­krei­pia­mos in­ves­ti­ci­jos. Šiau­lių re­gio­nas ga­li tap­ti pi­lo­ti­niu re­gio­nu iš­ban­dy­ti nau­jo­vę.

Vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Gied­rius SURP­LYS sa­ko, jog re­gio­nų dirb­ti­nai ne­skai­do, ta­čiau duos „meš­ke­rę“ am­bi­ci­joms ir rau­me­nims au­gin­ti. Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vi­ta­li­jus Mit­ro­fa­no­vas to­kia meš­ke­re ap­si­džiaug­tų, nes „sa­vi­val­dos pra­ktiš­kai nė­ra“ ir žu­vį gau­do tik cent­ri­nei val­džiai lei­dus.

Lo­re­ta KLIC­NER

loreta@skrastas.lt

– Apie ko­kią meš­ke­rę jūs kal­ba­te? – „Šiau­lių kraš­tas“ klau­sė vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ro Gied­riaus Surp­lio.

– Yra pen­ki prin­ci­pai, ku­riais re­mian­tis konst­ruo­ja­me re­gio­ni­nės po­li­ti­kos pa­ke­tą.

Pir­mas – stip­ri sa­vi­val­da. Sa­vi­val­dy­bėms bus su­teik­ta dau­giau ga­lių rink­ti mo­kes­čius ir juos pa­si­lik­ti sa­vo reik­mėms. Sa­vi­val­dy­bės ga­lės grei­čiau gau­ti vals­ty­bės že­mę pa­ti­kė­ji­mo tei­se, jei­gu tu­rės po­ten­cia­lų in­ves­tuo­to­ją dar­bo vie­toms kur­ti.

Jau 2018 me­tų biu­dže­te bus po­ky­čių: jei­gu sa­vi­val­dy­bė su­si­rinks dau­giau gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, ne­gu pla­nuo­ta, ne­bus ati­ma­ma vals­ty­bės do­ta­ci­ja, tos lė­šos jai ir liks.

Ant­ras prin­ci­pas – re­gio­nų spe­cia­li­za­ci­ja. Iki šių me­tų pa­bai­gos cent­ri­nė val­džia su­tars su kiek­vie­nu re­gio­nu dėl jo spe­cia­li­za­ci­jos kryp­čių, į ku­rias kryp­tin­gai telk­si­me ir vals­ty­bės, ir Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą, kad re­gio­nai bū­tų aiš­kūs api­brėž­tos eko­no­mi­nės spe­cia­li­za­ci­jos ly­de­riai ša­lies ir Eu­ro­pos mas­tu.

Tre­čia – op­ti­mi­za­ci­ja. Kiek­vie­na­me kai­me ne­tu­rė­tų bū­ti po mo­kyk­lą, kul­tū­ros cent­rą, bend­ruo­me­nės rū­mus, bib­lio­te­ką ir mu­zie­jų, ga­li­ma vis­ką su­kel­ti į vie­ną mul­ti­funk­ci­nį cent­rą ir tu­rė­ti šiuo­lai­kiš­ką įstai­gą, o li­ku­sius pa­sta­tus nu­griau­ti.

Ki­ta ver­tus, sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų koo­pe­ruo­tis re­gio­ni­niu lyg­me­niu vie­šo­jo trans­por­to, so­cia­li­nių pa­slau­gų, ne­for­ma­liojo švie­ti­mo sri­ty­se, nes žmo­nių ma­žė­ja.

Ket­vir­tas prin­ci­pas – su­de­rin­ta vals­ty­bės plėt­ra. Re­gio­nas tu­ri vys­ty­tis ta link­me, ku­rią ma­to vals­ty­bė, o vals­ty­bė tu­ri at­liep­ti re­gio­no iš­si­vys­ty­mą, spe­cia­li­za­ci­ją, ties­da­ma ke­lius, ge­le­žin­ke­lius ir t. t.

Vi­sos prie­mo­nės rug­sė­jo pa­bai­go­je bus iš­leis­tos re­gio­ni­nės plėt­ros gai­rių pa­vi­da­lu – ko­kie re­gio­ni­nės po­li­ti­kos tiks­lai, kur no­ri­me nuei­ti.

– Kas lau­kia Šiau­lių re­gio­no?

– Bend­rau­ja­me su Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­ba, vers­lo at­sto­vais. Šiau­lių re­gio­ną ma­to­me kaip vie­ną iš pir­mų­jų pa­vyz­di­nių re­gio­ni­nės spe­cia­li­za­ci­jos pro­jek­tų.

Per ke­le­rius me­tus pa­ma­ty­si­me, ku­rios sa­vi­val­dy­bės yra lin­ku­sios bend­ra­dar­biau­ti, ku­rios sa­vi­val­dy­bės pa­ten­ka į spe­cia­li­za­ci­jos mo­de­lį, ku­rios gal­būt drei­fuos link Klai­pė­dos ar­ba Kau­no re­gio­no, ku­rios, nors yra ki­to­se ap­skri­ty­se, links­ta į Šiau­lių pu­sę.

Eks­per­tai ti­ria da­bar­ti­nę eko­no­mi­nę si­tua­ci­ją ir ke­le­tą tarp­tau­ti­nių ten­den­ci­jų, kas ga­lė­tų tap­ti Šiau­lių re­gio­no spe­cia­li­za­ci­jos kryp­ti­mi. Na­mų dar­bus tu­ri da­ry­ti ir da­ro Šiau­lių re­gio­nas.

– Va­di­na­si, pa­čios sa­vi­val­dy­bės tu­ri tar­tis su kuo bend­ra­dar­biau­ti – Šiau­liai su Tel­šiais, Pa­ne­vė­žiu ar Klai­pė­da?

– Taip.

– Vi­di­nė kon­ku­ren­ci­ja?

– Tik­rai taip. Ma­to­me daug vi­di­nių re­zer­vų aug­ti. Ti­kiuo­si, kad kon­ku­ren­ci­nis me­cha­niz­mas su­veiks ge­rą­ja pra­sme.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ren­gia ro­dik­lių sis­te­mą, ku­ri leis pa­ma­ty­ti, kiek sa­vi­val­dy­bė­se su­ku­ria­ma dar­bo vie­tų, kiek kai­nuo­ja vie­nos mo­kyk­los iš­lai­ky­mas sa­vi­val­dy­bė­je X ir Y, kiek kai­nuo­ja so­cia­li­nės pa­slau­gos. Ma­ty­si­me, kas ra­cio­na­liai tvar­ko­si, o kas tik imi­tuo­ja tvar­ky­mą­si.

Bus pa­ska­ta per­gal­vo­ti, ar to­kios sa­vi­val­dy­bės, kaip žie­di­nės – Šiau­liams tai ak­tua­lu – ar to­kios di­de­lės sa­vi­val­dy­bės ga­li eg­zis­tuo­ti sa­vo ri­bo­se.

– Jums tur­būt ži­no­mi val­dan­čio­sios dau­gu­mos pa­siū­ly­mai kur­ti Va­ka­rų re­gio­ną su Klai­pė­da, Tel­šiais, Tau­ra­ge, Šiau­liais ir Klai­pė­da, cent­ras bū­tų Klai­pė­do­je, ir Ry­tų re­gio­ną su Aly­tu­mi, Kau­nu, Ma­ri­jam­po­le, Pa­ne­vė­žiu, Ute­na ir cent­ru Kau­ne? Ki­tas va­rian­tas – Šiau­rės re­gio­nas (Klai­pė­da, Tel­šiai, Tau­ra­gė, Šiau­liai, Pa­ne­vė­žys), ku­rios cent­ras bū­tų Klai­pė­da ar­ba Šiau­liai, ir Pie­tų re­gio­nas (Aly­tus, Kau­nas, Ma­ri­jam­po­lė, Ute­na) su cent­ru Kau­ne?

– Tai tik vie­nas iš va­rian­tų. Yra pa­siū­ly­mų vals­ty­bę skirs­ty­ti pa­gal et­nog­ra­fi­nius re­gio­nus, yra pa­skai­čia­vi­mų, kad Lie­tu­va ap­skri­tai vie­nas re­gio­nas.

Šiuo me­tu dirb­ti­nai re­gio­nų ne­skai­do­me, nes ne­ma­to­me po­rei­kio da­bar­ti­nia­me ES fi­nan­sa­vi­mo pe­rio­de (iki 2020 me­tų). Pa­ra­ma iš es­mės iš­da­ly­ta, re­gio­nai vei­kia ap­skri­čių pa­grin­du. Vi­sa tai griau­ti reikš­tų, kad vė­luo­ja­me su ES pa­ra­ma, nu­trūks­ta dau­ge­lis pro­jek­tų.

– Ar įma­no­ma to­ly­gi re­gio­nų plėt­ra, kai eg­zis­tuo­ja la­bai di­de­li re­gio­nų skir­tu­mai?

– Tik­rai ne. Ne­rei­kia ti­kė­tis, kas Skuo­de bus toks pa­ts at­ly­gi­ni­mas kaip Vil­niu­je. Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos tiks­las – ne iš­ly­gin­ti są­ly­gas, bet pa­da­ry­ti, kad at­skir­tis ne­be­di­dė­tų, kad kiek­vie­nas mies­te­lis tu­rė­tų sa­vo dar­bo vie­tas su au­gan­čiais at­ly­gi­ni­mais, kiek įma­no­ma su­ma­žin­ti gy­ven­to­jų skai­čiaus ma­žė­ji­mą.

– Bet tai idea­lus va­rian­tas, nes bū­tent re­gio­nai trau­kia­si.

– Luk­te­lė­ki­me prie­mo­nių su vai­ko pi­ni­gais, su leng­va­ti­nė­mis pa­sko­lo­mis jau­noms šei­moms ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se, pa­žiū­rė­si­me.

– Ar ne­ma­no­te, kad per­kė­lus ku­rią nors vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ją, pa­vyz­džiui, į Šiau­lius, mies­tui ir re­gio­nui taip pat bū­tų nau­da?

– Ga­liu duo­ti Es­ti­jos pa­vyz­dį: es­tai įsi­pa­rei­go­jo iš Ta­li­no 1 000 dar­buo­to­jų per­kel­ti į ma­žes­nius mies­tus. Pir­mas žings­nis bu­vo švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja, ku­ri per­kel­ta į Tar­tu. Da­lis dar­buo­to­jų jau grį­žo į Ta­li­ną, nes Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jai svar­bu ne kur uni­ver­si­te­tas, o kur dir­ba Vy­riau­sy­bė.

30 ar 100 mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jų eko­no­mi­nį au­gi­mą su­kel­tų tik lai­ki­nai. Eko­no­mi­ką au­gi­na vers­las.

Ki­ta ver­tus, tu­ri­me min­tį, kad kiek­vie­na reor­ga­ni­zuo­ja­ma vals­ty­bės įmo­nė tu­rė­tų pe­rei­ti re­gio­ni­nį filt­rą: gal­būt miš­kų įmo­nė tu­rė­tų veik­ti, kur dau­giau­sia miš­kų, o ge­le­žin­ke­lio įmo­nė tu­rė­tų veik­ti ten, kur yra ge­le­žin­ke­lio maz­gai.

Jei­gu vals­ty­bės tar­ny­bo­je rei­kia ge­rų dar­buo­to­jų, ar iš Vil­niaus jie va­žiuo­tų į Ra­sei­nius ar Kel­mę?

– Bet gal Kel­mė­je at­si­ras­tų vie­ti­nių?

– Tuo nea­be­jo­ju, bet kai kal­ba­ma apie šim­tą žmo­nių... In­ves­tuo­to­jus pri­trauk­ti sun­ku, nes jau trūks­ta dar­bo jė­gos.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.

Vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ras Gied­rius Surp­lys sa­ko, kad Lie­tu­vo­je bent iki 2020 me­tų ne­pla­nuo­ja­mas joks re­gio­nų per­skirs­ty­mas. Per­nai Lie­tu­va sta­ti­stiš­kai bu­vo pa­da­ly­ta į Lie­tu­vą ir Vil­nių.

 

„Lie­tu­vo­je už­tek­tų vie­no me­ro“

Tiks­las – tap­ti pi­lo­ti­niu re­gio­nu

Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kas ir Ak­me­nės ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Mit­ro­fa­no­vas pri­pa­ži­no, kad šiuo me­tu vyks­ta kon­ku­ren­ci­nė ko­va, kas taps pi­lo­ti­niais re­gio­nais iš­ban­dy­ti nau­jas plėt­ros idė­jas. Ste­bi­si, kad to sie­kia net Klai­pė­da.

Šiau­lių re­gio­nas, jo nuo­mo­ne, yra pa­trau­klus šiam pro­jek­tui, nes tu­ri daug skir­tin­go po­ten­cia­lo.

„Šiau­liuo­se – oro uos­tas, ga­li­ma ga­ben­ti pra­mo­ni­nes pre­kes, san­dė­liuo­ti, pra­mo­ni­nis par­kas, LEZ, dvi­ra­čių, elekt­ro­ni­kos pra­mo­nės po­ten­cia­las, – var­di­jo V. Mit­ro­fa­no­vas. – Rad­vi­liš­kis tu­ri vie­ną di­džiau­sių ge­le­žin­ke­lio maz­gų, ma­ši­nų pra­mo­nė bu­vo stip­ri. Kel­mės ra­jo­ne stip­ri pie­ni­nin­kys­tė, re­gio­ni­nis par­kas. Pa­sie­nio kraš­tas – Ak­me­nė, Pak­ruo­jis ir Jo­niš­kis. Pak­ruo­jis ir Jo­niš­kis stip­rūs že­mės ūkiu, že­mės ūkio pro­duk­ci­jos per­dir­bi­mu, Ak­me­nė tu­ri spe­ci­fi­ką sta­ty­bų pra­mo­nė­je“.

Pas­kui pi­lo­ti­nę prie­mo­nę atei­tų ir pi­ni­gai.

„Yra nu­ma­ty­ta vie­no mi­li­jo­no eu­rų pa­gal­ba, jei­gu ateis įmo­nė, no­rin­ti in­ves­tuo­ti į ply­ną lau­ką, – sa­kė V. Mit­ro­fa­no­vas. – Už tuos pi­ni­gus bus ga­li­ma su­kur­ti inf­rast­ruk­tū­rą – pa­klo­ti ke­lią, at­ves­ti vamz­dy­nus ir pa­na­šiai.“

No­rė­tų kvo­tos per vie­šuo­sius pir­ki­mus

Tam, kad sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų pri­siim­ti di­des­nę ri­zi­ką, Ak­me­nės ra­jo­no me­ro tei­gi­mu, rei­kia joms su­teik­ti dau­giau ga­li­my­bių.

„Šian­dien, jei­gu atei­na in­ves­tuo­to­jas, yra tik vie­nas bū­das skir­ti že­mę be kon­kur­so – per Re­gio­no plėt­ros ta­ry­bą pri­pa­žin­ti tą in­ves­ti­ci­ją reikš­min­ga re­gio­nui“, – sa­kė me­ras.

V. Mit­ro­fa­no­vas at­krei­pia dė­me­sį, kad daž­nai orien­tuo­ja­ma­si į stam­bias in­ves­ti­ci­jas, bet di­des­nę da­lį BVP su­ku­ria smul­kusis ir vi­du­ti­nis vers­las.

„Eg­zis­tuo­ja nuo­sta­ta 5 pro­cen­tus pa­slau­gų ar pre­kių pri­va­lo­mai pirk­ti iš so­cia­li­nių įmo­nių. Bu­vo pa­siū­ly­mas – 10 pro­cen­tų ir įtrauk­ti smul­kiojo bei vi­du­ti­nio vers­lo įmo­nes, re­gist­ruo­tas to­je sa­vi­val­dy­bė­je. Ne­ga­li Ak­me­nės ra­jo­ne esan­tis kny­gy­nas kon­ku­ruo­ti su stam­bia kom­pa­ni­ja, iš ku­rios per­ka­me pre­kes per Cent­ri­nę vie­šų­jų pir­ki­mų sis­te­mą. Gal ge­riau su­mo­ka­me ke­liais cen­tais dau­giau vie­ti­nei įmo­nei, nes ji la­biau at­lie­ka so­cia­li­nę funk­ci­ją? Ta įmo­nė nei pra­tur­tės, nei fe­ra­rį nu­si­pirks“, – ko­men­ta­vo V. Mit­ro­fa­no­vas.

Jo žo­džiais, Pran­cū­zi­jo­je eg­zis­tuo­ja kvo­ta nuo biu­dže­to: „Jei­gu aš tu­riu 25 mi­li­jo­nų eu­rų biu­dže­tą, tai už 10 pro­cen­tų ga­liu pirk­ti iš sa­vo sa­vi­val­dy­bė­je re­gist­ruo­to smul­kiojo ir vi­du­ti­nio vers­lo. Tai stip­rin­tų re­gio­ną.“

„Sa­vi­val­dos pra­ktiš­kai nė­ra“

Re­gio­no plėt­ra daž­nai su­vo­kia­ma tik kaip pi­ni­gų įsi­sa­vi­ni­mas, ypač – Eu­ro­pos Są­jun­gos. V. Mit­ro­fa­no­vas ma­no, kad re­gio­no plėt­ra yra įvai­rių re­gio­ni­nių prie­mo­nių vi­su­ma, ku­ri ska­tin­tų in­ves­ti­ci­jas. Pa­vyz­džiui, žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių sau­go­ji­mas – nu­kreip­ti stu­di­jas už vals­ty­bės lė­šas bai­gu­sius stu­den­tus į re­gio­nus ati­dirb­ti tam tik­rą lai­ko­tar­pį.

„Keis­ta, kad vals­ty­bė, in­ves­tuo­da­ma di­džiu­lius pi­ni­gus į aukš­tą­jį moks­lą, iš­sklai­do po­ten­cia­lą, pa­lei­džia žmo­nes. Man sa­ko, kad tai – prie­var­ta, so­vie­tiz­mas. Daug kas iš so­vie­tiz­mo pe­rim­ta, bet to neak­cen­tuo­ja­me“, – sa­ko V. Mit­ro­fa­no­vas. Ir siū­lo: jei­gu jau­nuo­liai at­va­žiuo­tų dirb­ti į re­gio­ną, jie ga­lė­tų tre­jus me­tus bū­ti at­lei­džia­mi nuo fi­zi­nių as­me­nų pa­ja­mų mo­kes­čio.

„Vals­ty­bė tu­ri re­gu­liuo­ti per mo­kes­ti­nę sis­te­mą. Gir­dė­ti pa­siū­ly­mus, bet šian­dien su­ka­mės ap­lin­kui Vil­nių“, – sa­ko Ak­me­nės ra­jo­no me­ras.

Jis ma­to ne re­gio­ni­nę plėt­rą, bet at­virkš­čią pro­ce­są: stam­bi­na­mos Dar­bo bir­žos, urė­di­jos, jau gir­dė­jęs apie vie­nos van­dens tie­ki­mo įmo­nės Lie­tu­vo­je kū­ri­mą.

„Pa­vyz­džiui, aš ra­šau raš­tus Trans­por­to ins­pek­ci­jai, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai, kad leis­tų Ak­me­nės au­to­bu­sų par­kui ati­da­ry­ti marš­ru­tą Nau­jo­ji Akmenė–Vilnius. Man at­sa­ko, esą mū­sų žmo­gus tu­ri at­si­kel­ti anks­tų ry­tą, nu­va­žiuo­ti į Ven­tą, ten pa­lauk­ti au­to­bu­so Ma­žei­kiai –Vilnius ir nu­va­žiuos. Dar ga­li nu­va­žiuo­ti į Šiau­lius. Trans­por­to ins­pek­ci­ja, ku­ri tvir­ti­na marš­ru­tus, ne­duo­da mums to marš­ru­to, – ste­bė­jo­si sa­vi­val­dos ig­no­ra­vi­mu V. Mit­ro­fa­no­vas. – Tai kur žiū­ri Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba? Di­džio­sios kom­pa­ni­jos, pa­da­riu­sios lo­biz­mą, ne­no­ri tų marš­ru­tų kon­ku­ren­ci­jos. Trans­por­to ins­pek­ci­ja mums nu­ro­di­nė­ja, kaip nu­va­žiuo­ti į Vil­nių!“

Ar tai reiš­kia, kad sa­vi­val­da nė­ra stip­ri­na­ma?

„Ne, ji ma­žė­ja, sa­vi­val­dos pra­ktiš­kai nė­ra. Juo­kau­ju, kad mes tam­pa­me vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­bū­džio įstai­go­mis, vyk­do­me nu­ro­dy­mus iš to­li“, – sa­ko V. Mit­ro­fa­no­vas. Jo nuo­mo­ne, kal­bo­se apie sa­vi­val­dos veik­los efek­ty­vu­mą yra „la­bai daug ne­tie­sos“.

„Lie­tu­vo­je sa­vi­val­dy­bės yra pa­čios di­džiau­sios Eu­ro­po­je. Tar­ki­me, Es­ti­jo­je bu­vo per 700, su­si­ma­ži­no iki 200, jų tiks­las – pa­siek­ti 170. Lat­vi­jo­je – 120. Dėl efek­ty­vaus val­dy­mo sa­vi­val­dy­bė­se Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to va­do­vui pajuokavau: Lon­do­ne yra aš­tuo­ni mi­li­jo­nai gy­ven­to­jų ir vie­nas me­ras, ko ge­ro, Lie­tu­vai ir­gi už­tek­tų vie­no me­ro“, – iro­ni­za­vo V. Mit­ro­fa­no­vas.

Jis sa­vi­val­dos ri­bas iliust­ruo­ja ir ki­tu pa­vyz­džiu: „Jei­gu uk­rai­nie­tis, ar ki­tas už­sie­nie­tis pas mus no­ri ati­da­ry­ti įmo­nę, jis Mig­ra­ci­jos tar­ny­bai tu­ri pri­sta­ty­ti vers­lo pla­ną. Nuo ka­da Mig­ra­ci­jos tar­ny­bo­je dir­ba eko­no­mis­tai, va­dy­bi­nin­kai, ku­rie ver­ti­na vers­lo pla­nus? Ki­tas ab­sur­das – įmo­nė dir­ba še­še­ri me­tai, mo­ka mo­kes­čius, ir kai rei­kia li­cen­ci­ją pra­tęs­ti, vėl rei­ka­lau­ja vers­lo pla­no. Už­sie­nie­čių ga­li­my­bė re­gio­nuo­se kur­ti įmo­nes bū­tų leng­ves­nė, jei­gu sa­vi­val­dy­bėms bū­tų dau­giau leis­ta“.

No­ri gau­dy­ti žu­vį

V. Mit­ro­fa­no­vas ma­no, kad tik dek­la­ra­ty­vus re­gio­ni­nės plėt­ros gai­rių iš­dės­ty­mas ne­duos nau­dos, rei­ka­lin­gi tei­sės ak­tai, ku­rie pa­dė­tų re­gio­nams stip­rė­ti.

Ar ga­li kai ku­rios Šiau­lių re­gio­no sa­vi­val­dy­bės mig­ruo­ti, pa­vyz­džiui, prie ki­tų re­gio­nų – Kau­no ar Klai­pė­dos? „Ne­ma­nau“, – sa­ko V. Mit­ro­fa­no­vas. Bet jei­gu Šiau­lių re­gio­nas koo­pe­ruo­tų­si su Klai­pė­da, nai­vu ti­kė­tis, kad Šiau­liai tap­tų re­gio­no cent­ru?

„Ne struk­tū­ra ku­ria ne­prik­lau­so­my­bę mies­tui, – at­sa­kė V. Mit­ro­fa­no­vas. – Ku­ria mo­kes­ti­niai spren­di­mai, švie­ti­mas, per­kva­li­fi­ka­vi­mas, darb­da­vių san­ty­kiai su sa­vi­val­dy­be, vals­ty­be.

Kai sa­ko­ma, jog me­rai neieš­ko in­ves­ti­ci­jų, aš sa­kau – mes ne­tu­ri­me meš­ke­rės. Mes no­ri­me gau­dy­ti žu­vį, bet mums drau­džia ją tu­rė­ti.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, Ak­me­nės ra­jo­no me­ras Vi­ta­li­jus Mit­ro­fa­no­vas sa­kė, jog no­rė­tų iš­girs­ti iš Prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio bent tris spren­di­mus, ku­riuos pa­da­rė dėl re­gio­nų plėt­ros. Jo tei­gi­mu, cent­ri­nė val­džia ban­do pe­rim­ti kuo dau­giau iš re­gio­nų, taip juos silp­nin­da­ma.