Knygoje įamžino 100 laisvės paminklų

Kny­go­je įam­ži­no 100 lais­vės pa­mink­lų

„No­ri­si, kad ži­no­tu­me ne tik di­džią­ją Lie­tu­vos is­to­ri­ją, bet ir tai, kas vy­ko prie mū­sų na­mų, mū­sų kai­me ar mies­te, ko­kius is­to­ri­nius įvy­kius sle­pia miš­kai, lau­kai, pa­ke­lės, pa­sta­tai“, – sa­ko ra­šy­to­jas, žur­na­lis­tas, pa­vel­do­sau­gi­nin­kas, Kur­šė­nų mies­to gar­bės pi­lie­tis Vy­tau­tas Kir­ku­tis, iš­lei­dęs kny­gą „100 lais­vės pa­mink­lų“. Kny­go­je pa­tei­kia­ma iš­sa­mi in­for­ma­ci­ja apie šim­tą kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų, at­gi­mi­mo pa­mink­lų ir vie­tų, su­si­ju­sių su Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės ir lais­vės ko­vo­mis Šiau­lių ra­jo­ne.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

At­min­ties kny­ga

– Kaip gi­mė kny­gos „100 lais­vės pa­mink­lų“ idė­ja, ko­kia tai kny­ga?

– Pir­miau­sia to­ji kny­ga apie Lais­vę. Apie vie­ną iš svar­biau­sių mū­sų gy­ve­ni­mo ver­ty­bių, ku­rios pra­smės ir es­mės kar­tais ne­la­bai ir su­vo­kia­me. Net ir Lais­vės šimt­me­čio su­kak­tį skan­di­na­me po­mpas­tiš­kų kal­bų srau­te, pa­žy­mi­me į pur­vi­ną ša­li­gat­vį įmū­ry­da­mi 100-me­čio len­te­lę ar su­reng­da­mi po­psi­nį ren­gi­nu­ką.

O kiek iš tie­sų mu­my­se yra tik­ro­jo Lais­vės jaus­mo? Ne to pa­ra­di­nio, po­mpas­tiš­ko, pro­gi­nio? Da­bar toks keis­tas „pra­re­tė­ju­sių“ są­vo­kų (o kartu ir es­mių) lai­kas: kul­tū­ro­je vis ma­žiau kul­tū­ros, bib­lio­te­ko­je – kny­gos, baž­ny­čio­je – Die­vo. Apie tai ir mąs­čiau ra­šy­da­mas ir reng­da­mas šią kny­gą. Apie Lais­vę – kaip Lai­mės prie­lai­dą. To­dėl ir pri­si­mi­niau poe­to Dan­tės žo­džius, kad „žmo­gus ne­ga­li bū­ti lai­min­gas be lais­vės“.

– Pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus bu­vo at­rink­ti pa­mink­lai kny­gai?

– Dvi da­tos įrė­mi­no laiką kny­go­je: 1918–2018. Ne kar­tą ma­ne ste­bi­no ir ste­bi­na lais­vės ženklu įvairovė: kry­žiai, ant­ka­pio pa­mink­lai, sto­gas­tul­piai, at­mi­ni­mo ženk­lai, len­te­lės ant kryžių, namu, medžiu...

Visu lais­vės paminklu prasme vie­no­da – ne­pa­mirš­kim, lan­ky­kim, kal­bė­ki­me apie tai, dis­ku­tuo­kim, gin­čy­ki­mės, dė­lio­ki­me pra­smes ir ak­cen­tus, o svar­biau­sia – pri­si­min­ki­me.

Ir šis lei­di­nys – at­min­ties kny­ga, žy­min­ti kai ku­riuos mūsu is­to­ri­jos ke­lio i Laisve ženk­lus. Tie pa­mink­lai – tai tam tik­ros lai­ko žy­mės, ku­rias su­de­da­me į lai­ko kny­gą, kad mums pri­min­tų, ku­rie pus­la­piai pra­smin­giau­si, svar­biau­si. Ži­no­ma, apie to­kią kny­gą mąs­ty­ti ska­ti­no ir Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tis.

– Kiek lais­vės pa­mink­lų skai­čiuo­ja­ma Šiau­lių ra­jo­ne? Ar sun­ku bu­vo ras­ti šim­tą, ar, at­virkš­čiai, sun­kiau bu­vo at­rink­ti?

– Pa­na­šiai tiek Šiau­lių ra­jo­ne ir yra lais­vės pa­mink­lų – apie šim­tas. Be­je, pa­mink­las šiuo­kart su­pran­ta­mas kaip ženk­las, tu­rin­tis ne tik for­mą, iš­vaiz­dą, bet ir tu­ri­nį.

Ži­no­ma, skai­čius pri­klau­so ir nuo to, kiek iš­plė­si­me pa­ties lais­vės pa­mink­lo są­vo­ką. Ka­dan­gi idė­ja bu­vo pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie 100, tad ke­le­tą dar te­ko ne­pa­mi­nė­ti.

O at­ren­kant no­rė­jo­si pa­lies­ti įvai­rius ko­vos už lais­vę as­pek­tus: ir par­ti­za­nų ko­vas, pri­min­ti apie jų ka­pus, pa­miš­kė­se sto­vin­čius pa­mink­lus ir kry­žius, ne­tgi kuk­lias len­te­les, ku­rios pri­ka­bin­tos ant me­džio ša­kos ir pra­ne­ša mums apie čia gy­ve­nu­sius ar žu­vu­sius lais­vės ko­vo­to­jus.

Is­to­ri­nių ty­ri­nė­ji­mų ta te­ma Šiau­lių ra­jo­ne neat­lik­ta, tad te­ko pa­čiam ty­ri­nė­ti, rink­ti me­džia­gą, gi­lin­tis į is­to­ri­jos įvy­kius. Ma­nau, kad is­to­ri­jos ži­no­vai bus at­lai­dūs pa­ste­bė­ję vie­ną, ki­tą ne­tiks­lu­mą. Ypač, kai įvai­rūs šal­ti­niai pa­tei­kia skir­tin­gus fak­tus, da­tas, ne­tgi pa­var­des.

– Kny­gą pra­de­da­te iš­sa­mia me­džia­ga apie Kry­žių kal­ną. Tai – svar­biau­sias ko­vos ir pa­dė­kos už lais­vę ob­jek­tas?

– Ne­su mė­gė­jas dirb­ti­nai pri­temp­ti ir bruk­ti me­džia­gą apie Kry­žių kal­ną, per­dė­tai ak­cen­tuo­ti šį ob­jek­tą. Il­gai svars­čiau ir šį kar­tą – ra­šy­ti apie Kry­žių kal­ną ar ne­ra­šy­ti. Ir su­pra­tau, kad jo ne­mi­nė­ti ne­ga­liu.

Daug ko­vos už lais­vę gi­jų su­si­ję su juo – Kry­žių, Mal­da­vi­mų, Pi­lies, Prie­ta­rų kal­nu, su Švent­kal­niu. Tai dau­giap­ras­mis ir dau­gias­luoks­nis sim­bo­lis. Vie­na ver­tus, pa­dė­kos už lais­vę ob­jek­tas, mal­dų už lais­vę ir ne­prik­lau­so­my­bę vie­ta, no­ro pa­ma­ty­ti lais­vą Lie­tu­vą mel­di­mas, kry­žių sta­ty­mas už žu­vu­sius ir jų at­mi­ni­mą...

Ki­ta ver­tus, ir pa­ts kal­nas – ko­vos už Lie­tu­vos lais­vę, ti­kė­ji­mo iš­sau­go­ji­mo, dva­sin­gu­mo iš­lai­ky­mo sim­bo­lis. Ga­lų ga­le ir vie­ny­bės ženk­las – įvai­rių pa­žiū­rų, re­li­gi­jų, sti­lių, sim­bo­lių... Juk tai ar­cheo­lo­gi­nis, is­to­ri­nis, kraš­to­vaiz­džio, kul­tū­ri­nės ir re­li­gi­nės raiš­kos, mi­to­lo­gi­nis, sak­ra­li­nis pa­mink­las.

– Ku­riuos ki­tus pa­mink­lus iš­skir­tu­mė­te?

– Vi­si lais­vę pri­me­nan­tys ir apie lais­vę by­lo­jan­tys pa­mink­lai yra svar­būs, nes vi­sų jų svar­biau­sias bruo­žas – jie pa­sta­ty­ti iš nuo­šir­du­mo, iš įsi­ti­ki­ni­mo, iš vi­di­nio po­rei­kio.

Ne­ži­nau nė vie­no lais­vės pa­mink­lo Šiau­lių ra­jo­ne, ku­ris bū­tų at­si­ra­dęs kam nors pa­lie­pus, įpa­rei­go­jus, val­džios ins­ti­tu­ci­joms priė­mus nu­ta­ri­mą. Jie ra­do­si iš vi­di­nio po­rei­kio ir bū­ti­ny­bės. Tuo jie vi­si ir gra­žūs. Nes­var­bu, kad kai ku­rie la­bai kuk­lūs, pa­da­ry­ti mė­gė­jiš­kai, be di­de­lių me­ni­nių pra­smių ir puoš­me­nų. Pap­ras­ti, tik­ri ir nuo­šir­dūs, kaip ir tie žmo­nės, ku­rie juos kū­rė ir sta­tė.

Dau­ge­lis jų net ne­bu­vo skulp­to­riai, tau­to­dai­li­nin­kai, dai­li­nin­kai. La­bai daug pa­mink­lų pa­sta­ty­ta ar at­sta­ty­ta Są­jū­džio lai­kais, kai įvai­rio­mis for­mo­mis en­tu­ziaz­mas tryš­ko per kraš­tus. Kiek ga­lė­da­mas ban­džiau iš­siaiš­kin­ti tuos en­tu­zias­tus, ku­rie sta­tė pa­mink­lus, mi­niu jų pa­var­des, no­riu, kad apie jų su­kur­tus lais­vės ženk­lus vi­si ži­no­tu­me ir juos pri­si­min­tu­mė­me. Juk lai­kas ne­gai­les­tin­gai iš mū­sų at­min­ties tri­na jų var­dus ir pa­var­des, nai­ki­na ir pa­čius pa­mink­lus.

Lais­vės is­to­ri­ja

– Kaip gru­pa­vo­te pa­mink­lus?

– Pra­dė­jęs nuo Kry­žių kal­no vi­sus pa­mink­lus dė­lio­ju pa­gal vie­to­ves, o vie­to­ves – pa­gal abė­cė­lę. Ma­nau, kad skirs­ty­mai, gru­pa­vi­mai, ana­li­za­vi­mai, vy­rau­jan­čių de­ta­lių iš­ryš­ki­ni­mai – jau is­to­ri­nių ty­ri­nė­ji­mų da­ly­kas.

Nors dė­me­sin­ges­nis skai­ty­to­jas pa­ts pui­kiai pa­jus, kad to­ji pa­mink­lų įvai­ro­vė tu­ri aiš­kias struk­tū­ri­nes ri­bas. Ga­lė­tu­me gru­puo­ti pa­gal is­to­ri­nius įvy­kius, pa­gal pa­sta­ty­mo da­tas, pa­gal vie­to­ves, iš­raiš­kos bū­dus.

Vie­ni pa­mink­lai nau­jai pa­sta­ty­ti, ki­ti at­sta­ty­ti. Pa­tys ko­vos už lais­vę įvy­kiai, fak­tai lė­mė, kam sta­ty­ti pa­mink­lai.

No­ri­si, kad ži­no­tu­me ne tik di­džią­ją Lie­tu­vos is­to­ri­ją, bet ir tai, kas vy­ko prie mū­sų na­mų, mū­sų kai­me ar mies­te, ko­kius is­to­ri­nius įvy­kius sle­pia miš­kai, lau­kai, pa­ke­lės, pa­sta­tai. Vi­sa tai, kas yra ša­lia mū­sų. Juk ko­vos už lais­vę vy­ko ne ten, kaž­kur to­li, už upių ir gi­rių, bet čia pat, kar­tais už ke­lio, prie upės, už kie­mo. Čia ir­gi bu­vo ku­ria­ma is­to­ri­ja. Lais­vės is­to­ri­ja.

– Ko­kių pa­ty­rė­te at­ra­di­mų, rink­da­mas me­džia­gą šiai kny­gai?

– Dau­ge­lį fak­tų ži­no­jau prieš pra­dė­da­mas reng­ti kny­gą. Ta­čiau juos rei­kė­jo tiks­lin­ti, pa­pil­dy­ti, iš gau­sy­bės at­rink­ti svar­biau­sius. Apie kai ku­riuos pa­mink­lus te­ko klau­si­nė­ti žmo­nes, ku­rie gyvena visai netoli jų. Kartais nustebdavau, kad jie net nežino, jog tokie paminklai yra. Tuomet ir pagalvodavau, kad gal ne veltui ėmiausi tokio darbo.

Vytauto KIRKUČIO nuotr.

Paminklas Lietuvos nepriklausomybei, skirtas šauliams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, 1929 metais pastatytas Sauginiuose (Kužių seniūnija).  1955 metais liepta paminklą nugriauti, liekanos panaudotos fermos pamatams. 1991 metais paminklas atstatytas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

"Šis leidinys – atminties knyga, žyminti kai kuriuos mūsų istorijos kelio į Laisvę ženklus", – apie knygą "100 laisvės paminklų" sako Vytautas Kirkutis.

Vytauto KIRKUČIO nuotr.

Lietuvos šimtmečiui skirtą Vytauto Kirkučio knygą "100 laisvės paminklų" išleido Stasio Lipskio leidykla "Žuvėdra" Vilniuje. Gausiai iliustruotos knygos apimtis – 144 puslapiai.

Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę Meškuičių kapinėse. Fasadinėje pusėje yra įrašas: "Lietuvos Karžygiams, žuvusiems už laisvę kovose su bermontininkais 1919 m."

Karaliaus Mindaugo atminimo skulptūra Paežeriuose (Raudėnų seniūnija), ant Nelindos ežero kranto, prie Šatrijėlės kalnelio. Skulptūros Lietuvos valstybingumo šimtmečiui paminėti autorius – Vladislovas Sutkus, ji pastatyta ir atidengta 2018 metų rugpjūčio 5 dieną.

Paminklas "Švč. Jėzaus Širdis" – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas Sutkūnų kaime, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje. 1936 metais sutkūniškiai su "Pavasario" kuopos nariais surinko lėšų ir pastatė paminklą, jį pašventino Šiaulių klebonas Stanislovas Sarapas.

Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai Volungių kaime.