Naujausios
„Pastaraisiais dešimtmečiais vis akivaizdžiau pasireiškianti klimato kaita kelia vis daugiau išbandymų seniems daugiabučiams. Dėl šaltuoju metu pasitaikančių trumpalaikių atodrėkių drėgmė įsigeria į sienas, o pakaitomis vykstantys atšalimo ir atšilimo procesai ardo jų konstrukcijas. Nors bendra temperatūra ir orų sąlygos gali atrodyti palankesnės, tikėtina, kad augant globaliai temperatūrai, ekstremalių gamtos reiškinių tik daugės“, – teigia klimatologas Justas Kažys.
Pasikartojantis atšilimo – atšalimo ciklas ardo pastato struktūrą
Įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovės Aušros Jarmoškienės teigimu, bene daugiausia žalos seniems pastatams padaro pasikartojantis atšilimo – atšalimo ciklas.
„Dėl temperatūrų pokyčių deformuojasi langų rėmai ir durys, mažėja jų sandarumas, o stogo dangos praranda elastingumą, tampa trapios ir skilinėja. Pro atsiradusius plyšius vanduo gali prasiskverbti į pastato vidų, sukeldamas papildomų pažeidimų. Be to, temperatūrų svyravimai paveikia ir pastato pamatus – grunto judėjimas gali sukelti skilimus ir įtrūkimus. Balkonų betoninėse konstrukcijose esanti armatūra taip pat pažeidžiama: prasiskverbusi drėgmė sukelia koroziją, kuri silpnina konstrukcijos tvirtumą“, – dalinasi A. Jarmoškienė.
Vilniaus TECH universiteto docentas dr. Arnoldas Šneideris teigia, kad apsisaugoti nuo stichinių gamtos reiškinių sukeltų padarinių geriausiai padeda daugiabučio renovacija. Pagrindiniai darbai, pasak A. Jarmoškienės, apima pamatų apšiltinimą bei hidroizoliacijos įrengimą, išorinių sienų bei stogo apšiltinimą, balkonų remontą, jų stiprinimo ir sutvirtinimo darbus, senų langų pakeitimą į 3-jų stiklų.
„Tačiau gerai renovuojamo pastato eksploatacijai ir pačioms jo konstrukcijoms aktualūs ne tik apšiltinimo, bet vėdinimo sistemų sprendimai. Pastato apšiltinimas be vėdinimo sistemų neduos laukiamo efekto“, – sako dr. A. Šneideris.
Karščio bangos kelia diskomfortą ir finansinius iššūkius
Tokios nuomonės laikosi ir J. Kažys: kadangi karščio bangos Lietuvoje tampa vis dažnesnės ir ilgesnės, renovuojant daugiabučius svarbu atsižvelgti ne tik į jų šilumos izoliaciją, bet ir į vėdinimo bei vėsinimo sprendimus.
„Nerenovuoti daugiabučiai yra tarsi šiltnamiai – įkaitę paviršiai sugeria saulės energiją, o vidinės patalpos greitai perkaista. Ypač sudėtinga viršutiniuose aukštuose ir pietinėje pastato pusėje gyvenantiems žmonėms – čia be oro kondicionavimo išbūti tampa beveik neįmanoma“, – aiškina klimatologas.
Be to, perkaitusios patalpos ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir sukelia finansinių iššūkių – gyventojai priversti investuoti į vėsinimo sistemas, kurių įrengimas ir eksploatavimas gali kainuoti brangiai. Norint išvengti šių problemų, būtina ieškoti modernių sprendimų – nuo efektyvesnių stogo dangų, atspindinčių saulės spindulius, iki tinkamų vėdinimo sistemų, kurios padėtų palaikyti komfortišką temperatūrą net ir karščiausiomis vasaros dienomis.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Užs. Nr. 571897
