Kleboniškyje dailininkai jautėsi kaip meno Mekoje

Kleboniškyje dailininkai jautėsi kaip meno Mekoje

Kleboniškyje dailininkai jautėsi kaip meno Mekoje

Beveik savaitę Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių etnografiniame kaime tvyrojo meniška aura. Čia savo kūrybines mintis liejo dailininkų plenero dalyviai.

Saulius JUŠKEVIČIUS

Sugrįžo tęsti pradėto darbo

Jau antrą kartą organizuotame plenere darbavosi keturiolika menininkų. Trylika iš jų savo mintis, pastebėjimus, išgyvenimus, patirtus Kleboniškyje, bei etnografinio kaimo grožį pabandė perteikti dailės darbuose. Penkias dienas dailininkai vaikštinėjo gražiausiomis muziejaus-draustinio vietovėmis, stebėjo ir fiksavo įstrigusias akimirkas. Dauguma iš jų čia sugrįžo tęsti pernai pradėtų darbų.

Vienoje iš etnografinio kaimo sodybų įsikūrusi Dailės mokyklos direktorė Dalia Labanauskienė savo darbuose pabandė suderinti piešimo elementus su fotografija. Jos darbuose naujai atgijo kaimelio kiemų tvoros, vasaros gamtos peizažai.

Toje pačioje sodyboje tapanti Edita Sadauskaitė-Paulauskienė kaimo grožį matė jau kitaip. Jai tai koplytstulpis, šalia jo augantys medžiai ir gėlės.

Pasak Neringos Kestenienės, kiekvieną kartą čia atvažiavus kyla vis kitokių mintčių, gimsta kitokių darbų. Ji sakė, kad šiemet darbuose stengėsi pavaizduoti daugiau tautinių motyvų, kad darbai labiau sietųsi su Lietuvos tūkstantmečiu.

Radviliškio kultūros centro dizainerė Toma Turlaitė, Vaitiekūnuose gyvenanti moksleivė Raimonda Kundrotaitė, Aleksandras Astrauskas, Rita Adomaitienė Kleboniškių pleneruose dalyvavo pirmą kartą. Apie plenerą naujokai sakė, kad pradžioje jautėsi gana nejaukiai, nes aplinkui — vien mokytojai ar menininkai. „Tačiau bendravimas su jais, jų nesavanaudiški patarimai ir pagalba — greitai ištirpdė ledus“, — pasakojo plenero naujokai.

Pasak Almanto Minkevičiaus, pernykštis pleneras buvo daugiau pažintinis, nes dvi dienos buvo skirtos ekskursijoms po apylinkes, vietos kūrybai pasirinkimui. „Šiemet dirbti pradėjome jau pirmąją plenero dieną, todėl aš vadinčiau jį labiau darbiniu“, — sakė A. Minkevičius. Pasak jo, toks pleneras tai ir savotiškas žinių patikrinimas.

Dar vienas plenero dalyvis Sigitas Laurutis visas plenero dienas plušėjo kalvėje Karčemų kaime. Vyriškis sakė, kad mėgsta gamtą, todėl ir medžiagas ima iš jos, o darbuose vieną su kitu derina akmenį, medį ar metalą. Dirbtuvėje jau stovėjo keletas pabaigtų darbų. Kartu su pagalbininku jis plušėjo prie paskutiniojo kūrinio „Paimk mane“.

Kaimui reikia permainų

Ramūnas Dagys — pripažintas dailininkas, įvairių plenerų dalyvis, dalyvaujantis jau antrajame plenere Kleboniškių kaime. Jis vienas iš šio plenero neoficialių koordinatorių, nes ir pernai, ir šiemet, būtent jo paraginti ir paskatinti, Radviliškio dailės mokyklos mokytojai pabandė įrodyti, kad moka ne tik dėstyti dailės pagrindus vaikams, juos mokyti piešti, bet ir patys sugeba nutapyti gražius paveikslus, pajusti gamtos grožį ir jį perteikti kūriniuose.

R. Dagys sakė, kad Kleboniškių kaimo atmosfera labai nuteikia kūrybai. „Dabar kaimas — tik etnografinis muziejus, tačiau jame būtų galima “įnešti“ ir gyvybės. Vasarą čia galima būtų priiminėti menininkus, kurie įsikurtų ilgesniam laikui sodybose. Ne vienas dailininkas tuo susigundytų. Savo kūrinius jie galėtų čia pat ir parduoti. Tai būtų ir pramoga kaimelio lankytojams, ir vieta pasireikšti menininkams“, — aiškino jis.

Pasak menininko, į kitos vasaros plenerą norėtųsi pasikviesti svečių iš kitų Lietuvos vietovių ar net užsienio.

Darbai sužavėjo žiūrovus

Idėja Kleboniškių etnografiniame kaime rengti dailininkų plenerus Kultūros centro darbuotojams gimė pernai rudenį. Pernykščiame plenere dalyvavo beveik perpus mažiau miesto ir rajono menininkų.

Menininkų sukurti, dar dažais kvepiantys darbai, buvo pristatyti mini parodoje Atrakcionų parke.

Šiemetinio plenero koordinatorė Irma Siudikienė sakė, kad tik kartu įgyvendinant idėjas, pavyko pasiekti tokį širdį džiuginantį rezultatą. Pasak jos, visiems miestiečiams darbai bus pristatyti miesto šventės dienomis, tačiau jau dabar sulaukta parodą aplankiusiųjų miestiečių pagyrų.

AUTORIAUS nuotr.

GROŽIS: Editą Sadauskaitę-Paulauskienę sužavėjo kaimo koplytstulpiai.

PASIRUOŠIMAS: Baisogalietė Inga Ginkevičiūtė ruošiasi tęsti savo kūrybinius ieškojimus.

PATIKRINIMAS: Pasak Almanto Minkevičiaus tokie plenerai — kiekvieno menininko žinių patikrinimas.

NUOMONĖ: Ramūno Dagio nuomone, Kleboniškių etnografinis kaimas galėtų tapti dailininkų Meka, kurioje uostą rastų ir vietiniai, ir šalies kūrėjai.

VIENUMA: Vienumos ištroškusios (iš kairės) pirmą kartą plenere dalyvaujanti Raimonda Kundrotaitė ir Neringa Kestenienė pasirinko kalvelę kaimo vidury.

MUZIKANTAI: Į kaimą užklydę Baisogalos kultūros namų muzikantai bei kultūros namų direktorė Vilija Kaščionienė dailininkus pamalonino savo pasirodymu. 

KALVIS: Sigitas Laurutis su pagalbininku prie baigiamo naujo darbo „Paimk mane“.