Klaišių Europoje uždaryta mokykla

PENKERI METAI EUROPOS SĄJUNGOJE (2)

Klaišių Europoje uždaryta mokykla

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą Klaišių kaimas (Akmenės rajonas) neteko vienintelio šviesulėlio — pradinės mokyklos. Pusė milijono litų, skirtų kaimo vandentiekiui nutiesti neatperka mokyklos uždarymo skriaudos. Žmonės džiaugiasi parama, bet nesidairo, kas ką duos, o patys kantriai dirba savo kasdienius darbus.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Uždarytos mokyklos mokytoja

Nedideliame Klaišių kaime, Papilės seniūnijoje Akmenės rajone lankėmės lygiai prieš šešeris metus. Tada su žmonėmis kalbėjomės apie viltis, gerovę, kuri Lietuvą pasieks įstojus į Europos Sąjungą (ES). Po šešerių metų sugrįžome į tą patį kaimą.

Kaimo centre prie pastato, kuriame jau įstatyti plastikiniai langai, dar tebekabo medinė lentelė „Klaišių pradinė mokykla“. Jau dveji metai, kaip kaimo mokyklos durys užrakintos ir iš čia išvyti dešimt kaimo vaikų bei vienintelė mokytoja Lionė Aniškienė.

Europa neatėjo į kaimą taip, kaip tikėtasi. Klaišiuose nėra net parduotuvės.

Buvusios mokyklos kieme burzgia traktorius, sujudimas — sodinamos bulvės. Buvusią mokyklos mokytoją Lionę Aniškienę atpažįstame tik iš veido. Darbiniais drabužiais apsirengusi moteris sukinėjasi prie traktoriaus.

„Taip, aš ta pati mokytoja. Tik be mokyklos ir be mokinių. Nebenoriu nieko kalbėti. Mane padarė gryna kapitaliste. Žodis turi savo kainą. Kapitalizmas yra kapitalizmas. Pasiūlytų batus valyti, pasilenkčiau ir valyčiau, jei tik mokėtų pinigus, — atvirai kalba buvusi mokytoja. — Mane tokia pavertė Europos Sąjunga. Mokyklą uždarė? Taip ir turi būti Europos Sąjungoje, o kam reikia kaimo vaikams mokyklos, kai esame europiečiai. Dabar į autobusiuką susodina ir išveža vaikus į Papilę“.

Vietoj knygų — Ispanijos mandarinai

Pensijos visą gyvenimą kaimo mokykloje dirbusi mokytoja taip savo vienintelėje darbovietėje ir nesulaukė — tapo bedarbe.

„Jeigu Lietuvoje ieškau darbo, darbdaviai atšauna — ko tu, sene, atėjai? O kai paklausiu pensijos — sako, dar per jauna“, — nelinksmai juokauja Lionė.

Pernai ji buvo išvažiavusi į Ispaniją skinti mandarinų.

„Buvau emigravusi. O ką daryti, jeigu žmogus tampi nereikalingas, jeigu kaimui nebereikalinga net mokykla? Žinot, Ispanijoje man visai patiko. Argi geriau Lietuvoje badauti, būti nereikalingam? Važiuočiau ir dabar, bet vyras sirguliuoja, negaliu palikti. Nemeluoju, tikrai emigruočiau. Gyvenimas privertė, kad svarbiausia tapo pinigai, o kur juos uždirbti — ne taip ir svarbu“, — sako Lionė.

Moteris nusuka akis, kad niekas nematytų jos ašarų. „Apie tai, kaip jaučiausi, kai uždarinėjo mokyklą — neklauskite. To apsakyti neįmanoma“, — iš paskutiniųjų bandydama sulaikyti išdavikes ašaras sako Lionė.

Vėliau kaimo moterys pasakos, kad Lionė visada buvo kaimo žiburys, darbštuolė, švenčių organizatorė ir įkvėpėja. Permainos kiek palaužė. Uždarius mokyklą ilgametei kaimo mokytojai nebebuvo pasiūlytas joks pedagoginis darbas kitoje mokykloje.

„Ji stipri, kai tiek reikėjo iškęsti. Štai tau ir Europos Sąjunga Lietuvoje“, — paaiškina kaimo gatvelėje sutiktos moterys.

Kaimui — vanduo iš Europos pinigų

Klaišių kaimo pradžioje naujai įrengti vandentiekio ir nuotėkų valymo įrengimai. Prieš keleris metus Klaišiai gavo beveik pusę milijono litų, kad visame kaime žmonės turėtų centralizuotą vandentiekį ir kanalizaciją. Pinigai vandentiekiui gauti Klaišių kaimo bendruomenei „Klaišių dvaras“ drauge su Papilės seniūnija parašius projektą. Kaimas stengėsi ir pasiekė užsibrėžto tikslo.

Vandentiekį išvedžiojo po gatves palei namų valdas, o norintys prisijungti prie vandentiekio, turėjo tai daryti už savo lėšas.

„Girdėjau, kad apie penkis šimtus litų kainuoja vandenį nuo atšakos nusivesti iki savo namo. Argi visi turi tokius pinigus? Ne visi. Nors kaime vandentiekis ir yra, neišgali žmonės juo pasinaudoti“, — pasakojo kaime sutiktas Algimantas.

Klaišių bendruomenė pagal kelis projektus gavo ES pinigų, už kuriuos važiavo į ekskursijas, klausėsi koncertų, rengė šventes.

„Nėra toks juodas tas Klaišių gyvenimas. Tikrai ne visi kaimai sugebėjo gauti Europos Sąjungos paramos, o mes stengėmės ir sugebėjome. Daugelis gal dar neišaugo iki Europos Sąjungos, mes vis dar žiūrim daugiau savo kiemo“, — sako buvusi mokytoja Lionė Aniškienė.

Tušti langai

Kaime, kaip ir prieš šešeris metus, kai čia lankėmės, tebestūkso tokie pat apleisti buvusio dvaro, bravoro griuvėsiai. Daug keturbučių namų langų tušti ir išdaužyti. Prie vieno daugiabučio prieš kelias dienas buvo padegtas ir sudegė nepataisomai automobilis. Mašina kone išsilydė, aprūko namas.

„Mūsų persigėrusiems piemenims nagai niežti niekšybes krėsti. O tos niekšybės kartais išauga iki rimtų nusikaltimų“, — pripažįsta kaimo žmonės.

Lionė Aniškienė skaičiuoja ištuštėjusias kaimo trobas: „Kaime per tuos penkerius Europos Sąjungos metus labai sumažėjo gyventojų. Daug tuščių butų, gražiausių sodybų, o gyventi jose nebėra kam. Jauni emigruoja į užsienius, kiti nepritapę — grįžta, senimas išeina į kalnelį. Kaimas atsigautų, jeigu čia liktų kuo daugiau žmonių. Kaimą prikels ir kelia žmonės, o ne Europos Sąjunga“.

Kas gali būti gero ubagyne, kuris įstojo į Europos Sąjungą? Kaip gyvenome ubagyne, taip ir gyvename.

DARBYMETIS: Kaimo žmonės kruta po laukus — pats darbymetis — sėja. Žmonės juokauja, kad jokia Europos Sąjunga jiems bulvių nepasės ir nepamaitins — reikia dirbti patiems.

MOKYTOJA: Buvusi ilgametė Klaišių kaimo mokyklos mokytoja Lionė Aniškienė neteko darbo, kai buvo uždaryta kaimo mokykla.

GEROVĖ: Klaišių kaimo pradžioje už Europos Sąjungos pinigus įvesti vandentiekio ir nuotėkų įrenginiai

NUOPUOLIS: Kaimo piktadariai sudegino automobilį ir vos nesupleškino daugiabučio.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

KOMENTARAI

Kas jūsų kaime pasikeitė įstojus į Europos Sąjungą?

— Klaišiuose vien dėl įvesto vandentiekio gyvenimas pagerėjo. Kai yra vanduo, daug kas nusipirko automatines skalbimo mašinas. Pernai iš Žemės ūkio ministerijos, laimėję konkursą, gavome 5000 litų paramą. Galėjome pakeliauti — aplankėme Kretingos rajono Jokūbavo bendruomenę, stručių fermoje, pamatėme Kretingos žiemos sodą. Kaimo žmonės buvo labai patenkinti. Atsirado vis daugiau žmonių, norinčių tapti bendruomenės nariais.

Rengiame įvairias progines kaimo šventes, vakarones. Žmonėms reikia bendro pabuvimo. Žmonės daugiau bendrauja. Nors daug žmonių išsikėlė, bet dabar vėl jaučiasi sugrįžimo nuotaikos. Kaimui reikia atjaunėti, reikia jaunų žmonių.

Didžiausias skaudulys, kad uždarė Klaišių mokyklą, tai kaimą kiek smukdo.

— Ar kaimo žmogus juoksis, ar verks, bus tas pats — niekas į kaimo žmones dėmesio nekreipia. Tai mes ir stengiamės vieni kitus palaikyti savo kaime, nes iš pašalės niekas neateis ir nieko mums nesukurs.

Nepasakysiu, kad buvo blogai čia iki Europos Sąjungos, nemanau, kad kažką ji davė mūsų kaimo žmonėms. Baisiausios kalbos, kad pensininkams grasina mažinti pensijas. Mūsų kaime pensininkų labai daug, tai gali būti labai riesta. Negi teks likti be duonos Europos Sąjungoje?

— Kas gali būti gero ubagyne, kuris įstojo į Europos Sąjungą? Kaip gyvenome ubagyne, taip ir gyvename. Žadėjo Europos Sąjunga aukso kalnus, bet kaimo žmogus ne toks kvailas, kad imtų ir patikėtų. Kaimynas kaimynui padedame, o ką ta Europos Sąjunga?

Kaime padidėjo banditizmas — faktas. Matėt, automobilį piemenys sudegino vidury kaimo. Jeigu negyvenamas namas — langai būtinai išdaužyti. Geria per naktis nepilnamečiai ir krečia nusikaltimus. Žinot, baisu tamsoje ir į gatvę išeiti.

DĖŽUTĖ

Papilės seniūnija — 3752 gyventojai, 461 neįgalus žmogus, 20 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 48 vaikai, 47 vieniši žmonės. Socialines pašalpas gauna 70 šeimų, 180 šeimų vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą. 1000 žmonių gauna paramą produktais, tai reikškia, kad vienas šeimos narys gauna per mėnesį mažiau, nei 520 litų.

Klaišių kaimas — 157 gyventojai, 57 trobos. Socialines pašalpas gauna 8 kaimo šeimos, nemokamus produktų paketus — 90 kaimo šeimų.