Kinija ruošia sankcijas Lietuvai: užsienio politika pribaigs verslą

Verslininkai įspėja, kad dėl agresyvios kai kurių mūsų veikėjų vykdomos užsienio politikos Lietuva kasmet patirs milijardinių nuostolių. Kraupios pranašystės ėmė pildytis, mat Kinijos komunistų partijos oficiozas jau pranešė, kad Pekinas Lietuvai įves oficialias ekonomines sankcijas, o ES institucijų užkulisiuose kalbama, jog įvairios šalys nebeinvestuos į Lietuvą, kuri dėl vykdomos užsienio politikos tapo rizikinga investuotojams.

 

Gresia sankcijos

Kinijos komunistų partijos leidinys „Global times“ pranešė, kad Pekinas gali įvesti oficialias ekonomines sankcijas Lietuvai.

„Kinija turi teisę uždrausti bet kuriai įmonei parduoti Lietuvai gaminius, kuriuose naudojami kiniški komponentai ar technologijos, užsienio įmonėms taip pat gali būti uždrausta parduoti Kinijos produkciją, kurioje yra žaliavų ir komponentų iš Lietuvos“, – rašo „Global times“.

„Vakaro žinios“ primena, kad Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, jo atstovybės atidarymo Vilniuje. Pirmosios pasekmės – Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, Lietuvos įmonėms pakėlė kainas ir t.t.

Tapome rizikingi

Tačiau bėdos po vieną nevaikšto. Verslininkas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas patvirtino, kad ES institucijų kuluaruose jau kalbama, jog Lietuva dėl savo pasirinktos užsienio politikos krypties yra laikoma aukštesnės rizikos valstybe verslo investicijoms.

„Praėjusią savaitę buvau Briuselyje. Kalbėjausi su įvairių institucijų žmonėmis, ne vienas sakė, kad Lietuva yra padidintos politinės rizikos šalis. Sakau, kodėl jūsų vadai, Europos Komisijos vadovai taip nešneka. Sako: šneka, tik prie kavos puodelio, o ne iš tribūnos“, – tikino verslininkas.

Tiesa, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tai neigia.

„Girdėjau tik vieno atstovo pasisakymą. Tiesą sakant, turėjau galimybę perklausti ir pasiklausinėti kolegų Briuselyje, ar tokių kalbų yra daugiau. Tokių kalbų negirdėjom“, – žurnalistams tikino G.Landsbergis.

Neadekvatus elgesys

Pasak S.Besagirsko, rizika verslininkams investuoti į Lietuvą išaugo dėl to, jog Vilniaus vykdoma užsienio politikos kryptis tapo sunkiai nuspėjama.

„Supranta, kad Lietuva jau per daug rizikuoja ir šiandien atsiranda politinė rizika investuoti į Lietuvą, nes neaišku, koks bus kitas žingsnis. Lietuva dabar su kinais, baltarusiais susipyko, o kas bus kiti? Lenkija, gal Vokietija?“ – samprotavo jis.

Verslininko teigimu, Lietuva tapo rizikinga ne tik dėl pačios sukelto konflikto su Kinija.

„Pirmas žingsnis – neadekvatus elgesys su Baltarusija, kuri į tai atsakė migrantų krize. Po to sekė tam tikri pareiškimai Lenkijos atžvilgiu, paskui – Kinijos reikalai. Kai tiesiai kalbėjausi su Briuselio biurokratais, jie Lietuvą įvertino kaip neadekvačią šalį užsienio politikoje. O ką tik sužinojau, kad viena didžiulė vokiečių kompanija dėl to traukiasi iš Lietuvos ir netgi nusiuntė atitinkamą laišką mūsų prezidentūrai“, – sakė S.Besagirskas.

Smūgis po smūgio

Jo nuomone, mūsų politikai negalvoja apie pasekmes.

„Dėl abejotinos vienadienės garbės ar dėl to, kad kažkas iš JAV administracijos pagirs, kokie šaunuoliai esate (nors galvoja priešingai), mūsų keli politikai bando vykdyti vieno žmogaus – užsienio reikalų ministro – pseudopolitiką, kuri net su prezidentūra nederinama ir dėl kurios Seime diskusijos nevyksta.

Su valdžia mums itin nepasisekė.

Vokietijos-Baltijos šalių prekybos rūmai praėjusią savaitę mūsų ministrus įspėjo, kad Vokietijos įmonės iš Lietuvos trauksis masiškai, jei nebus išspręsta problema. Laiške aiškinama, kad negalima iš Kinijos gauti gamybai reikalingų detalių, o užbaigtų produktų eksportuoti į Kiniją.

Mano įmonė irgi turi problemų – sutriko komponentų tiekimas, todėl valdyba sausį spręs dėl įmonės perkėlimo į Latviją. 46 darbuotojai neteks darbo. O kadangi įmonė – gamybinė, algos – ne minimalios. Vidutinė alga – per pusantro tūkstančio eurų.

Dar viena problema – Kinija labai greitai „pagauna“ tarpininkavimo atvejus. Bandėme pirkti detales per estus. Tačiau kadangi detalės specifinės, estai informavo: kinai estams jas pristatys, tačiau kadangi žino, kad galutinis tikslas – Lietuva, neleis detalių pateikti mums. Taip kad net per tarpininkus veikti nebus įmanoma ir mūsų įmonės veikla, jei liksime Lietuvoje, turės sustoti“, – konstatavo S.Besagirskas.

Kaip kortų namelis

Tiesa, jis nesistebi, jog G.Landsbergis neigia pridaręs problemų bei aiškina, esą problemos neegzistuoja.

„Negi prisipažins? Vienintelė išeitis – iš esmės keisti užsienio politiką. Štai viena rimta Vokietijos įmonė, kuri ketina trauktis iš Lietuvos, reikalauja atšaukti planuojamą Lietuvos žemės ūkio ministro vizitą į Taivaną ir Taivano atstovybę pervadinti į Taipėjaus. Nes, priešingu atveju, 10 metų galite pamiršti apie bet kokias investicijas, tapsite Baltarusija, su kuria niekas nedirba.

Lietuva yra mažas taškas, kuris įdomus tik dėl pigios darbo jėgos. Tačiau jau ir algos yra sukilusios, todėl dabar, kai dėl užsienio politikos Lietuva sukėlė tokią riziką savo atžvilgiu, niekas neberizikuos ir investicijoms rinksis kaimynines šalis su adekvačia užsienio politika.

Sako: jūs galite užrakinti savo valstybę ir išsivaikščioti po Europą. O mūsų verslininkai priduria: jei dėl Baltarusijos verslas patirs tik kokį 100 mln. eurų nuostolį, dar galima kentėti. Tačiau dėl Kinijos pasekmės bus labai žiaurios. Vien dėl to, kad maždaug 70 proc. gamybinių įmonių nebegalės dirbti fiziškai.

Antras dalykas – Lietuvos įvaizdis. Jei pradės išeiti investuotojai (dėl realių priežasčių, o ne todėl, kad yra Kinijos „fanai“) – nauji nebeinvestuos, o ir pačios Lietuvos įmonės turės trauktis.

Reikia keisti užsienio politiką Kinijos atžvilgiu, nes mes pralaimėsime, o mūsų niekas nepalaikys. Vokietija stoja į jos pusę. Amerikiečiai viešai mus giria, bet neviešai... Gal G.Landsbergis gaus iš JAV administracijos kokį medalį, bet Lietuvai nuo to lengviau nebus“, – reziumavo S.Besagirskas.