Kelmės rajone rastas retas augalas

Vaido GREIČIAUS nuotr.
Lietuvoje itin reto augalo – trilapės blignos – augavietė užfiksuota Žalpės upės šlaite ir raguvoje (Kelmės r.).
Kelmės rajone, Žalpės upės šlaite ties Žalpių miesteliu, aptikta į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos trilapės blignos augavietė. Lietuvoje yra žinoma tik keletas gausesnių jos augimo vietų. Pirmą kartą trilapė bligna Lietuvoje rasta 1898 metais Marvelėje, Kaune.

Itin reto Lietuvoje augalo – trilapės blignos – augavietę Kelmės rajone prieš savaitę užfiksavo Dubysos regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Vaidas Greičius.

„Iš tų vietų kilusi Rima Gerulskienė prisiminė, kad šiuos augalus vaikystėje rinkdavo Žalpės pakrantėje. Aš patikrinau nurodytą vietą. Kelmės rajone tai pirma radimvietė. Netoliese, Raseinių rajone, trilapės blignos auga Trepenėlių kaime, maždaug už 6 kilometrų“, – sako V. Greičius.

Žalpės upės šlaite ir raguvoje augalų populiacija išplitusi daugiau kaip 1,5 hektaro plote. Didžioji dalis augavietės patenka į saugomą Natura 2000 teritoriją Šešuvies slėnyje žemiau Molavėnų.

Pasak V. Greičiaus, vėdryninių šeimos žolinis augalas – trilapė bligna – mūsų šalyje yra retenybė, žinomos tik keletas gausesnių jos augimo vietų Kelmės, Raseinių, Kauno, Jurbarko, Tauragės rajonuose.

Pirmą kartą trilapė bligna Lietuvoje rasta 1898 metais Marvelėje, Kaune. Prieš kelis dešimtmečius augalas dar buvo aptinkamas Jašiūnų apylinkėse (Šalčininkų r.), Vilniuje prie Žaliųjų ežerų, Raseinių rajono Blinstrubiškių miške (1916 metais) ir Marijampolės rajone.

Pastaraisiais metais keletas gyvybingų populiacijų rastos Lyduvėnų apylinkėse (1998), Lapgiriuose (2010), Bildeniuose (2016), Trepenėliuose (2019).

Trilapei blignai, sako V. Greičius, reikia itin specifinių sąlygų, brandaus miško, augalas labai jautrus apšvietimui, medžių miške išsidėstymui, svarbus derlingas dirvožemis.

„Rūšis labai prieraiši tai pačiai augimo vietai. Pavyzdžiui, prie Kauno augavietė rasta prieš daugiau nei 100 metų ir tebėra toje pačioje vietoje, beveik nepasislinkusi“, – sako V. Greičius.

Trilapės blignos paplitusios Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Europoje aptinkama viena rūšis – trilapė bligna.

Augalas daugiametis, 10–30 centimetrų aukščio. Šakniastiebis šakotas, stiebai keli, ploni. Augalas nebūna gausiai apsipylęs žiedais, nes pumpurai (nuo vieno iki penkių) neišsiskleidžia vienu metu.

Neretai trilapę bligną žmonės supainioja su baltažiedėmis plukėmis. „Augalas yra elegantiškas, tarp baltažiedžių plukių atrodo tarsi balerina, trapus, lengvas. Jei augalai yra šalia, skirtumai akivaizdūs“, – sako V. Greičius.

Trilapės blignos žydėjimo periodas tęsiasi beveik visą balandį iki gegužės vidurio. Rausvi stiebai iš šakniastiebių išlenda kovo pabaigoje.

Visos augalo dalys nuodingos. Liaudies medicinoje naudotas kaip vaistinis augalas.

Pasak V. Greičiaus, trilapė bligna saugoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.