Naujausios
Katino „navigacija“ parvedė namo
Į KITĄ RAJONĄ IŠVEŽTAS RAINIS NAMO GRĮŽO PO DVIEJŲ MĖNESIŲ
Sukoręs apie keturiasdešimt kilometrų, iš Joniškio, į namus Šiaulių rajone grįžo vienerių metų katinas Rainis. Rainio šeimininkė sako jį į kitus namus vežusi maiše, nes bijojo, kad nesiblaškytų. Bet Rainis kelią namo surado. Specialistai tuo nesistebi: katės apdovanotos ypatinga „navigacine“ sistema.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Maiše išvežė į kaimą
Ginkūnų gyventoja Roma Stanislovaitienė, Žolinių rytą išėjusi į kiemą, negalėjo patikėti savo akimis, tarp kitų kiemo katinų pamačiusi Rainį, kurį prieš du mėnesius pati nuvežė motinai į Šlapakių kaimo vienkiemį Joniškio rajone.
Kad salone nesiblaškytų ir netrukdytų vairuoti, šeimininkė augintinį vežė maiše, automobilio bagažinėje.
Bet kaime atvykėlis nepritapo. Pabuvęs gal trejetą dienų, iš motinos sodybos dingo kaip į vandenį. Moterys manė, kad svetimose vietose katinas pasiklydo.
Tuo tarpu Rainis išėjo namo. Per du mėnesius, įveikęs apie pusšimtį kilometrų, kaip niekur nieko prisijungė prie kiemo katinų, draugiškai apsiuostė su šunimi ir nutipeno į savo guolį krepšelyje, prie laukujų durų, kur jau buvo įsitaisęs kitas katinas. „Ir atsigulė draugiškai abudu“, — pasakojo ponia Roma.
Iš pradžių šeimininkai netgi svarstė: gal atvykėlis tiktai panašus į Rainį? Gal tai kitas katinas?
Tačiau kai kurie požymiai — juodos spalvos kairė užpakalinė koja ir specifinis užkimęs katino balsas — neleido abejoti: namo parkeliavo Rainis. Be to, anot šeimininkės, kiemo katinai svetimą tučtuojau veja lauk, o Rainį iš karto pripažino savu.
„Jis ir užaugo per stebuklą, nes katė jo nemylėjo, atsivedė ir pametė, nemaitino. Manėme, kad vargšelis nugaiš, bet tuo pačiu metu atsivedė kita katė. Ji ir išmaitino, ir užaugino Rainiuką“, — apie nuo vaikystės grūdintą augintinį pasakojo šeimininkė.
Ponia Roma džiaugiasi, jog didysis keliautojas net ir po ilgos kelionės neatrodo išsekęs. Atvirkščiai, tarsi „suvyriškėjęs“, tik kailis šiek tiek apsipešiojęs ir nušiuręs, o pėdutės su kraujosruvomis ir šašuotos. Be to, nežinia kodėl keliauninką kartkartėmis “sumėto kaip lengvai išgėrusį“, tarsi būtų sutrikusi koordinacija.
Rainis vienintelis iš kiemo katinų nuolatos glaustosi prie šeimininkės, tarsi norėtų įtikti. Bet kitaip negu anksčiau bijo svetimų: vakar rytą, priešindamasis fotosesijai, stengėsi žūtbūt ištrūkti iš ponios Romos rankų, kurias apdraskė iki kraujo. Ištrūkęs liuoktelėjo ant grindų ir išdūmė į kiemą.
„Matyt, išsigando, kad vėl neišvežčiau, — juokėsi šeimininkė.
Komentaras
Sugrįžta šimtus kilometrų
Vidmantas Develis, Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas, sužinojęs Rainio istoriją, nenustebo.
Jį sudomino tiktai jaunas katino amžiaus, mat pagyvenę katinai geriau orientuojasi erdvėje.
„Toks atvejis tikrai ne pirmas. Sunku pasakyti, kokią navigacinę sistemą katės turi, bet sukaria ir nepalyginti didesnius atstumus — kartais šimtus kilometrų. Teko girdėti, jog vienas katinas iš Sankt Peterburgo maždaug per pusantrų metų grįžo į namus Lietuvoje,“ — pasakojo gydytojas.
V. Develis sakė ir pats susidūręs su katinišku fenomenu. Veterinaras keturis kartus savo katiną vežė draugams į kitą miesto galą ir visus keturis kartus augintinis sugrįžo namo.
KELIAUTOJAS: Vienerių metų Rainis sėkmingai įveikė apie keturiasdešimties kilometrų atstumą iš Joniškio rajono vienkiemio į savo namus Šiaulių rajone.
SIURPRIZAS: Roma Stanislovaitienė, Žolinių rytą išėjusi į kiemą ir pamačiusi Rainį, manė, kad sapnuoja.
Jono TAMULIO nuotr.
