Kaštonų alėja – su medžiais, bet be idėjos

Kaštonų alėja – su medžiais, bet be idėjos

Kaš­to­nų alė­ja – su me­džiais, bet be idė­jos

Pro­jek­tuo­to­jai tre­čią, pa­sku­ti­nį, kar­tą vie­šai pri­sta­tė Šiau­lių Kaš­to­nų alė­jos re­konst­ra­vi­mo pro­jek­to spren­di­nius. Alė­jo­je nu­ma­to­ma iš­kirs­ti ke­tu­rio­li­ka kaš­to­nų, at­so­din­ti vie­nuo­li­ka. Kri­ti­kos su­lau­kė siū­ly­mas so­din­ti ki­tos kaš­to­nų rū­šies me­džius, kad pa­tei­kia­mi spren­di­nių ana­lo­gai „co­py-pa­ste iš in­ter­ne­to“, o ne rea­lus vaiz­das. Ga­liau­siai pa­si­ges­ta pa­čios idė­jos.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pa­keis­tas pro­jek­tas

Pir­ma­die­nio va­ka­rą Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Ta­ry­bos po­sė­džių sa­lė­je vy­ku­sio­je dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vo per dvi­de­šimt šiau­lie­čių.

Kaš­to­nų alė­jos re­konst­ruk­ci­ja pa­va­sa­rį aist­ras su­kė­lė paaiš­kė­jus, jog pla­nuo­ja­ma iš­kirs­ti me­džius ir alė­ją so­din­ti iš nau­jo. Kaš­to­nų alė­jai yra per šim­tas me­tų, da­bar au­gan­tys me­džiai pa­so­din­ti 1946–1947 me­tais.

Po ba­lan­džio pra­džio­je alė­jo­je su­reng­to gy­ven­to­jų pro­tes­to Sa­vi­val­dy­bė at­si­žvel­gė į rei­ka­la­vi­mus, bu­vo at­lik­tas pa­kar­to­ti­nis me­džių būk­lės ty­ri­mas.

Kaš­to­nų alė­jos būk­lės ver­ti­ni­mą at­li­ko Lie­tu­vos dend­ro­lo­gų drau­gi­ja, Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas, Kaš­to­nų alė­jos me­džių eks­per­ti­zės au­to­rė – Li­na Strai­gy­tė. Įver­tin­ta 68 me­džių būk­lė.

Vi­du­ti­nė ir pa­ten­ki­na­ma būk­lė bu­vo nu­sta­ty­ta 54 kaš­to­nams, blo­gos būk­lės kaš­to­nų ras­ta 14. Ava­ri­nės si­tua­ci­jos me­džių ne­ras­ta nė vie­no. Me­džiams su­teik­tas ant­ras šan­sas.

Da­bar pro­jek­tuo­to­jai siū­lo iš­kirs­ti 14 kaš­to­nų, iš nau­jo pa­so­din­ti 11. Me­džiai bū­tų so­di­na­mi to­mis pa­čio­mis dviem ly­giag­re­tė­mis ei­lė­mis, iš­lai­kant alė­jos žel­di­ni­mo tra­di­ci­ją.

Kaš­to­nų alė­jo­je au­ga pa­pras­tie­ji kaš­to­nai, o at­so­din­ti siū­lo­ma gel­ton­žie­džio kaš­to­no so­di­nu­kais, at­spa­riais kaš­to­ni­nei ker­ša­kan­dei. Kad ne­stelb­tų se­ni me­džiai, pla­nuo­ja­ma nau­jus kaš­to­nus su­so­din­ti 9 met­rų tar­pais. Esa­mi me­džiai su­so­din­ti 3,5 met­ro at­stu­mu.

Dva­ro so­dy­bos is­to­ri­nę tvo­rą ry­ti­nia­me alė­jos šo­ne nu­ma­to­ma kon­ser­vuo­ti, re­mon­tuo­ti. Pa­gal pro­jek­tą ša­lia tvo­ros au­gan­tys, ją ar­dan­tys de­vy­nio­li­ka me­džių ša­li­na­mi.

Pro­jek­te nu­ro­do­ma, kad iš vi­so vyk­dant sta­ty­bos dar­bus bus nu­kirs­ti 35 me­džiai (14 kaš­to­nų) ir iš­rau­ti (fre­za­vi­mo bū­du) 35 kel­mai ir 10 de­ko­ra­ty­vi­nių krū­mų. Dis­ku­si­jo­je bu­vo kon­cent­ruo­ta­si tik į kaš­to­nus.

Iš­sau­go­ti to­kią, ko­kia yra

Šiau­lie­čiai dis­ku­ta­vo: ar pa­vyks at­so­din­tiems me­džiams aug­ti tarp se­nų­jų? Vie­ni ga­ran­ta­vo, kad me­džiai skurs, ki­ti ti­ki­no, kad užaugs.

UAB „Kelp­ro­jek­tas“ pro­jek­to va­do­vas Dai­nius Ge­čas pa­ti­ki­no, kad 9 met­rų at­stu­mas ga­ran­tuo­ja, jog me­džiai augs. Be to, bus so­di­na­mi 12 me­tų me­džiai, 25–35 cen­ti­met­rų apim­ties, pa­kan­ka­mai tvir­ti, kad ras­tų ke­lią į švie­są.

Mu­zie­ji­nin­kė, pa­vel­do­sau­gi­nin­kė Vi­li­ja Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė pri­mi­nė, kad alė­jo­je jau yra su­ny­ku­sių, iš­pjau­tų me­džių, to­dėl at­so­di­na­mų me­džių san­ty­kis su pa­ša­lin­tais nė­ra tiks­lus.

V. Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė pa­brė­žė, kad kla­si­ki­nė alė­ja yra for­muo­ja­ma tan­kiai – kaip žel­di­nių sie­na, kad la­jos su­da­ry­tų vien­ti­so žel­di­nių tu­ne­lio įspū­dį. Jos nuo­mo­ne, į alė­ją tu­rė­tų bū­ti žiū­ri­ma ne tik iš dend­ro­lo­gi­nės, gam­ti­nės pu­sės, bet ir iš pa­vel­do­sau­gi­nės. Jei pa­gal spe­cia­lų­jį pla­ną nu­ma­ty­ta at­kur­ti alė­ją, tu­ri bū­ti iš­lai­ky­ta ne tik erd­vės struk­tū­ra, bet ir žel­di­nių veis­lės is­to­ri­ja – at­so­di­na­mi tos pa­čios veis­lės žel­di­niai. Ki­tu at­ve­ju, atei­ty­je už­ko­duo­ja­ma is­to­ri­nės alė­jos trans­for­ma­ci­ja: „Pa­vel­do­sau­gi­niu po­žiū­riu tai yra ne­tei­sin­ga.“

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ma­ri­jus Ve­lič­ka ak­cen­ta­vo, kad alė­ja ne­pa­ten­ka į pa­vel­do­sau­gi­nę te­ri­to­ri­ją, to­dėl pa­kan­ka iš­lai­ky­ti alė­jos kon­cep­ci­ją.

„Alė­ja pa­ten­ka į ap­sau­gos nuo fi­zi­nio po­vei­kio po­zo­nį. Ap­sau­gos re­ži­mas yra iden­tiš­kas: at­kur­ti pa­gal is­to­ri­nius ty­ri­mus, o ne su­kur­ti kaž­ką nau­jo“, – sa­kė V. Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė. Ji pa­brė­žė, kad dirb­da­ma Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­te pa­ti brai­žė dva­ro so­dy­bos te­ri­to­ri­jos ri­bas. Kul­tū­ros pa­vel­do ver­ti­ni­mo ta­ry­ba ma­nė, kad ap­sau­gos nuo fi­zi­nio po­vei­kio po­zo­nio re­ži­mo už­ten­ka šios te­ri­to­ri­jos ap­sau­gai – jei­gu jo bus lai­ko­ma­si.

UAB „Ur­ba­nis­ti­ka“ at­sto­vas, kul­tū­ros pa­vel­do spe­cia­lis­tas Au­gis Gu­čas ste­bė­jo­si Kaš­to­nų alė­jos sta­tu­su: „Rei­kia mak­si­ma­liai iš­sau­go­ti to­kią alė­ją, ko­kia ji yra. Iš tik­rų­jų alė­ja tu­rė­jo bū­ti ver­ty­bės te­ri­to­ri­jo­je. Mes į ją sa­vo dar­be žiū­ri­me kaip į ver­ty­bės te­ri­to­ri­ją.“

Kaš­to­nai, A. Gu­čo tei­gi­mu, kei­čia­mi ne dėl to, „kad mes su­gal­vo­jo­me“, o dėl eks­per­tų iš­va­dų ir siū­ly­mų.

Ydin­ga pra­kti­ka

Alf­re­das Dau­lius, ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „Sau­go­ki­me Šiau­lių me­džius“ na­rys, at­krei­pė dė­me­sį, kad dend­ro­lo­gės iš­va­do­se blo­gos būk­lės me­džiams ne­bu­vo skir­tas mir­ties nuo­spren­dis. Dend­ro­lo­gės dar­bą ste­bė­jęs šiau­lie­tis klau­sė, ar ne­bū­tų pro­ga tuos me­džius ban­dy­ti iš­sau­go­ti, kreip­tis pa­gal­bos į ar­bo­ris­tus.

M. Ve­lič­ka pa­ti­ki­no, kad dend­ro­lo­gei bu­vo for­muo­ja­ma už­duo­tis iš­sau­go­ti me­džius, kiek yra įma­no­ma. Pag­rin­di­nės pro­ble­mos – pu­vi­nys ir karš­čio pa­žei­di­mai. Ša­lin­ti re­ko­men­duo­ja­ma, kad atei­ty­je ne­kil­tų sau­gu­mo pro­ble­mų.

Kny­gų au­to­rė ir iliust­ra­to­rė Li­na Žu­tau­tė pa­pil­dė, kad dend­ro­lo­gės iš­va­do­se nu­ro­do­ma, jog ver­tė­tų iš­sau­go­ti vie­ną-ki­tą karš­čio pa­veik­tą me­dį dėl pa­ži­ni­mo, kaip il­gai po gais­ro ga­li gy­ven­ti kaš­to­nai: „Gal bū­tų uni­ka­li vie­ta?“

M. Ve­lič­ka ža­dė­jo pa­si­do­mė­ti to­kia ga­li­my­be.

Di­zai­ne­ris Da­rius Lin­ke­vi­čius ydin­ga va­di­no pra­kti­ką, kai vie­ši­ni­mo mo­men­tu ro­do­mi ne ga­lu­ti­niai spren­di­mai, o tar­pi­niai, „co­py-pa­ste iš in­ter­ne­to“. Kai pro­jek­tai pra­de­da­mi rea­li­zuo­ti, ne­bė­ra jo­kios ga­li­my­bės lai­min­ti ar prieš­ta­rau­ti.

„Po to bus pa­to­gu sa­ky­ti, kur jūs bu­vo­te“, – nu­skam­bė­jo rep­li­ka sa­lė­je.

Pa­sak UAB „Ur­ba­nis­ti­ka“ ar­chi­tek­tės Ais­tės Ja­ku­baus­kie­nės, ana­lo­gai pa­tei­kia­mi, kad bū­tų ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, „kaip daug­maž tu­rė­tų at­ro­dy­ti ta vie­ta“. Konk­re­tūs spren­di­niai bus pa­teik­ti tech­ni­nia­me pro­jek­te.

D. Lin­ke­vi­čius kri­ti­ka­vo, kad kraš­to­vaiz­džio, ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tai paim­ti iš kon­teks­to, neat­siž­velg­ta į geog­ra­fi­nę pa­dė­tį.

Di­zai­ne­ris kė­lė klau­si­mą, ar rei­ka­lin­gas alė­jai kios­kas, abe­jo­jo dėl alė­jos ap­švie­ti­mo, siū­lė me­džius ap­švies­ti dvi­gu­bai – ir iš apa­čios.

Pa­sak ar­chi­tek­tės, kios­kas ga­li bū­ti mo­der­ni trans­for­muo­ja­ma erd­vė, ja­me at­si­ras­tų kny­gos ar ka­va – trau­kos ele­men­tas jau­ni­mui. Kios­kas ne­pa­ten­ka į ap­sau­gos zo­ną.

Dėl ne­tin­ka­mai pa­rink­tos vie­tos ir me­džia­gos kri­ti­kuo­tą ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros ele­men­tą A. Ja­ku­baus­kie­nė pa­va­di­no tik pa­svars­ty­mu: „Gal­būt kaž­ka­da kaž­kas jį ga­lė­tų pa­nau­do­ti.“

Alė­jos suo­le­lių ir ap­švie­ti­mo ana­lo­gai yra su­de­rin­ti su kul­tū­ros pa­vel­do spe­cia­lis­tais – tu­ri de­rė­ti su vi­sa dva­ro te­ri­to­ri­ja.

Pa­si­ge­do idė­jos

Ar­chi­tek­tas Vy­te­nis Ru­do­kas api­bend­ri­no: ne­be­kal­ba­ma apie idė­ją. Me­džius jis įvar­di­jo treč­da­liu te­ri­to­ri­jos pro­ble­mos. O ki­tos pro­ble­mos, jo gal­va, ne­spren­džia­mos.

„Pri­pa­žin­ki­me, tai yra ko­mu­na­li­nis už­da­vi­nys, pa­va­din­ki­me jį pa­pras­čiau­siai re­mon­tu ir ne­kel­ki­me vi­sų ši­tų rei­ka­la­vi­mų, tie­siog ap­si­šluo­ki­me, su­tvar­ky­ki­me me­džius. Jei kal­ba­me to­kio­mis ka­te­go­ri­jo­mis „es­te­ti­ka“, „žmo­gus“, rei­kė­jo pra­dė­ti nuo idė­jos: ką mes no­ri­me pa­da­ry­ti.“

V. Ru­do­kui pri­trū­ko „pa­pras­to aiš­ku­mo": kas yra ša­lia tran­zi­ti­nės erd­vės? „Ne­su­kur­si­me in­di­vi­dua­lių di­zai­nų dėl ele­men­ta­rios prie­žas­ties: tam ne­bus skir­ta tiek pi­ni­gų, lai­ko.“

Ar­chi­tek­tų są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė Rū­ta Stuo­pe­lie­nė pa­lai­kė idė­ją at­kur­ti Kaš­to­nų alė­ją „kuo ar­čiau au­ten­tiš­ku­mo“.

Ar­chi­tek­tė tu­rė­jo pa­sta­bų dėl ap­švie­ti­mo, abe­jo­jo, ar „di­de­lės lik­tar­nos“ ap­švies alė­ją, nes šo­ni­niai ta­kai neapš­vies­ti, ne­nu­ma­ty­tas tvo­ros ap­švie­ti­mas. R. Stuo­pe­lie­nei abe­jo­nių su­kė­lė ir dan­ga. Ar­chi­tek­tė ra­gi­no Sa­vi­val­dy­bę pri­si­dė­ti sa­vo lė­šo­mis, nes re­konst­ruk­ci­ja da­ro­ma 50-iai me­tų: „Ne tik me­džiai. Yra ir es­te­ti­nė pro­ble­ma.“

R. Stuo­pe­lie­nė pri­mi­nė, jog Ar­chi­tek­tų są­jun­ga su Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­be yra pa­si­ra­šiu­si su­tar­tį, bet į pro­fe­sio­na­lus ne­si­kreip­ta.

„Ar po vi­sų re­konst­ruk­ci­jų tre­čia­die­nį Kaš­to­nų alė­joj blu­sų tur­gus veiks?“ – nu­skam­bė­jo sa­lė­je fi­na­li­nis klau­si­mas.

M. Ve­lič­ka at­sa­kė ne­ma­nąs, kad bus kei­čia­mi su­si­for­ma­vę mies­tie­čių įpro­čiai.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Tre­čia­sis svars­ty­mas dėl Kaš­to­nų alė­jos ne­be­su­lau­kė to­kio su­si­do­mė­ji­mo, koks bu­vo ki­lęs ba­lan­dį, kai ki­lo grės­mė, jog kaš­to­nai bus iš­kirs­ti.

Mu­zie­ji­nin­kė, pa­vel­do­sau­gi­nin­kė Vi­li­ja Ulins­ky­tė-Bal­zie­nė įsi­ti­ki­nu­si, jog į Kaš­to­nų alė­ją rei­kia žvelg­ti ir iš pa­vel­do­sau­gi­nės pu­sės.

Di­zai­ne­ris Da­rius Lin­ke­vi­čius kri­ti­ka­vo ydin­gą pra­kti­ką, kai svars­ty­mų me­tu pa­tei­kia­mi spren­di­nių ana­lo­gai, o ne ga­lu­ti­niai spren­di­niai.

Ini­cia­ty­vi­nės gru­pės „Sau­go­ki­me Šiau­lių me­džius“ na­rys Alf­re­das Dau­lius klau­sė, gal bū­tų ga­li­ma iš­sau­go­ti dar dau­giau me­džių, pa­si­tel­kus ar­bo­ris­tus.

Kaš­to­nų alė­jos pro­jek­ti­niai pa­siū­ly­mai pri­sta­ty­ti tre­čią kar­tą.