Naujausios
Kas mus valdo?
KAD TAPTUM POLITIKU, PROFESIJA NESVARBI
Šiaulių apskrities savivaldybių vadovų išsilavinimas — margas, kaip mišrainė. Nuo šilumininkų iki dantų technikų ir zootechnikų. Kokią profesiją pasirinkti, kad taptum politiku?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Nuo šilumos iki dantų
Trys pirmieji Šiaulių miesto politikos asmenys — meras Genadijus Mikšys, vicemerės Alma Javtokienė ir Daiva Matonienė politikos mokslų nekrimtę. Genadijus Mikšys 1979 metais baigė Kauno A. Sniečkaus politechnikos institutą Mechanikos fakultetą, kur įgijo inžinieriaus— šiluminininko specialybę.
Alma Javtokienė 1974 metais baigė Kauno P. Mažylio medicinos mokyklą, dantų techniko specialybę. 1988 metais baigė Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo defektologo specialybę.
Vicemerė Daiva Matonienė 1993 metais baigė Panevėžio aukštesniąją pedagogikos mokyklą ir įgijo ikimokyklinio ugdymo pedagogės kvalifikaciją. 2003 metais Šiaulių universitete baigė verslo vadybą ir administravimą. 2005 metais — magistro studijas, specializacija — finansai ir bankininkystė.
Administracijos direktorius Rimundas Domarkas — inžinierius elektrikas, jo pavaduotojas infrastruktūrai Gintautas Mikučiauskas — radijo inžinierius. O pavaduotojas socialiniams reikalams Denis Michalenko baigė Šiaulių universitete verslo administravimą.
Devyni iš dvidešimt penkių Šiaulių miesto savivaldybės skyrių vedėjų — inžinieriai. Toliausiai nuo atliekamo darbo nutolusi Sanitarijos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė — ji fizikos-matematikos mokytoja. Socialinės paramos skyriui vadovaujanti Rita Blauzdavičienė — bibliotekininkė, vėliau įgijusi socialinio darbo magistro laipsnį.
POLITIKAS: Šiaulių politikai per posėdžius demonstruoja internetininį „išsilavinimą“, tik ar jis turi ką nors bendro su darbu visuomenei?
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Viršūnėse — automobilininkai
Aukščiausiuose net dviejų savivaldybių ir apskrities viršininko postuose — automobilininkų išsilavinimą turintys vyrai.
Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas yra automobilių ir autoūkio specialistas. Joniškio rajono meras Romaldas Gadeikis — tos pačios kvalifikacijos. Apskrities viršininkas Alvydas Šedžius — automobilių transporto inžinierius mechanikas.
„Matyt, automobilininkai — tinkamas išsilavinimas būti valdžioje, nors kol kas automobilininkų kastos dar nesukūrėme“, — juokavo meras R. Gadeikis.
R. Gadeikio nuomone, nei viešojo administravimo, nei politologijos mokslų merui baigti nebūtina. „Geriausi yra gyvenimo universitetai, o tais laikais, kai mokiausi, tokių mokslų nė nebuvo, o dabar jau vėloka mokytis“, — sakė R. Gadeikis.
Tinka ir kūno kultūra, ir liaudies universitetai
Šiaulių rajono mero pavaduotoja Ingrida Venciuvienė — bene vienintelė iš apskrities savivaldybių vadovų prekybininkė — 1982 metais Vilniaus kooperacijos technikume įgijo prekių žinovės specialybę, vėliau — ir aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje, specialybė — paslaugų organizavimas.
Bene vienintelis kūno kultūros mokytojas, treneris, pakilęs partinės karjeros laiptais — Jonas Novogreckis.
Akmenės rajono merė Eugenija Meškienė savo biografijoje turi ne tik zootechnikės išsilavinimą, kurį 1971 metais įgijo Lietuvos veterinarijos akademijoje. 1979— 1981 metais ponia Eugenija mokėsi Liaudies universiteto Dorovinio auklėjimo ir buities kultūros fakultete.
Vėliau E. Meškienė įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos doktorantūrą, o 1984 metais mokėsi Estijos TSR Darbo raudonosios vėliavos ordino A. Meldero gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo institute.
Kelmės rajono mero pavaduotojas Zenonas Mačernius bene vienintelis iš apskrities valdžios olimpo Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje krimto partinius mokslus, prieš tai įgijęs agronomo specialybę.
Populiariausias — žemės ūkis
Pakruojo rajono savivaldybę valdo Žemės ūkio akademijos auklėtiniai. Meras Saulius Gegieckas šioje mokykloje įgijo žemės ūkio ekonomikos ir organizacijos specialybę. Mero pavaduotojas Romas Medzveckas — inžinieriaus-elektriko specialybę.
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė 1985 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo žemės ūkio buhalterinės apskaitos ekonomisto kvalifikaciją.
Žemės ūkio akademijos auklėtinių yra ir Kelmės rajono savivaldybėje — Kelmės rajono mero pavaduotojas infrastruktūrai ir socialinei plėtrai Romas Atkočaitis 1981 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, ir tapo inžinieriumi-hidrotechniku.
Radviliškio rajono mero pavaduotojas Jonas Povilaitis — taip pat Lietuvos Žemės ūkio akademijos auklėtinis — inžinierius-mechanikas.
Žemės ūkio akademijos auklėtinis ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Tiškevičius, jo specialybė — inžinierius— žemėtvarkininkas.
Mokytojai valdo du rajonus
Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius 1973 metais Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis — taip pat mokytojas, 1982 metais studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete, įgijo techninių disciplinų ir darbų mokytojo specialybę. 2003 metais baigė edukologijos vadybos magistrantūros studijas.
„Mokytojas — meras turi keletą pliusų. Pirmas — kai reikia tarti oficialų žodį, stengiuosi kalbėti taisyklinga kalba. Antra — savivaldybėje labai daug raštų ir labai daug “raštininkų“. Labai greitai rašto kokybę įvertinu, duodu pastabų ir liepiu ištaisyti“, — lituanisto privalumus vardijo meras K. Arvasevičius.
K. Arvasevičius mano, kad mero išsilavinimas neturi lemiamos reikšmės: „Savivaldybėje — komandinis darbas, yra įvairių specialybių žmonių. O mokytojai vadovais tampa neatsitiktinai. Iš daugiau nei 60 šalies savivaldybių, daugiau kaip dešimt vadovauja mokytojai. Merui būtinas platus mąstymas, kad nepaskęstų smulkmenose, matytų perspektyvą, būtų strategas — tai būdinga ir mokytojams“.
MOKYTOJAS: Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius, pagal išsilavinimą lituanistas, mano, kad mokytojo ir mero darbas — panašus.
Jono TAMULIO nuotr.
AUTOMOBILININKAS: Joniškio rajono meras Romaldas Gadeikis vienas iš trijų aukštus postus užimančių automobilininkų apskrityje.
Redakcijos archyvo nuotr.
KOMENTARAS
Svarbūs diplomai ir biografija
Gintautas MAŽEIKIS, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto Politinių mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vadovas:
— Kiek išsilavinimas turi įtakos savivaldybių vadovų kompetencijai?
— Specializuotas išsilavinimas yra labai svarbus, tačiau jis įgyjamas dviem būdais. Vienas jų — universitetas, o kitas būdas — ilgalaikė darbo praktika tam tikroje srityje, arba ji dar vadinama patirtine praktika. Patirtinė praktika reiškia, kad žmogus vieną ar kelias kadencijas jau buvo meru. Jeigu jis jau dirbo šioje srityje, tai įgijo tam tikros praktikos. Kai kandidatuoja pirmą kartą, rinkėjams labai pravartu atsižvelgti į jo kompetenciją pagal formalųjį išsilavinimą.
Problema, kad Lietuvoje nėra išsamiai diskutuota, kokio tipo išsilavinimas būtų reikalingas, pavyzdžiui, merui. Griežtai sakyti, kad viešojo administravimo ar politikos mokslų studijos yra būtinos, negalima. Meras juk užsiima ne tik administravimu, bet ir socialine rūpyba, ūkiu, kultūros politika.
Jeigu griežtai pagal formalųjį išsilavinimą leistume žmones į valdžią, tai Lietuvoje šiandien turėtume administracinę katastrofą.
Iš principo pageidautina, kad savivaldybių vadovai, administracijos direktoriai turėtų administravimo praktikos ir kompetencijos, būtina ir patirtis viešosiose erdvėse.
— Politikos ar viešojo administravimo mokslai Lietuvoje atsirado ne taip seniai, todėl nedaugelis juos galėjo baigti. Tačiau yra baigusiųjų aukštąsias partines mokyklas anuomet. Ar tai svarbu?
— Tai problema, todėl tiesmukai, pagal įstatymus negalime marksizmo-lenininzmo diplomų prilyginti įprastiniams diplomams. Belieka atsižvelgti į tų žmonių vėlesnę patirtį: ką jie veikė baigę partines mokyklas. Labai svarbi visa žmogaus biografija, ne tik mokslai.
— Šiaulių meras — šiluminininkas, bet Šiauliams nuo to „šilčiau“ nepasidarė — kainos už šildymą šoktelėjo labai žymiai.
— Iš tiesų egzistuoja tokia iliuzija, kad būtent techniniai specialistai gali išspręsti visas problemas. Meras — daugiau nei administratorius, jam nepakanka administracinio ar techninio išsilavinimo. Jis turi turėti kitokių gebėjimų, kuriuos įgijo per savo gyvenimą.
— Kaip galėtumėte apibūdinti Šiaulių apskrities savivaldybių vadovus?
— Šiaulių apskričiai vadovauja tokie politikai, kurie turi patirties šleifą, bet jis mažiau modernus, nei reikėtų.
NEMODERNŪS: Profesorius Gintautas Mažeikis mano, jog apskrities savivaldybėms vadovauja patirties turintys, bet nemodernūs politikai.
Jono TAMULIO nuotr.
citata: Jeigu griežtai pagal formalųjį išsilavinimą leistume žmones į valdžią, tai Lietuvoje šiandien turėtume administracinę katastrofą.
