Naujausios
„Snoro“ žlugimo sukelta skola tebekelia grėsmę ŠRATC
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 3 977 312 eurų skolą 2014 metais perėmė valstybės įmonė Turto bakas. Prieš metus Šiaulių apygardos teismas priteisė ŠRATC sumokėti Turto bankui šią skolą ir dar 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Valstybė neėmė iškart žlugdyti regioninės įstaigos. Kol kas raštu sutarta, kad iki 2027 metų ŠRATC tvarkingai kas mėnesį Turto bankui pervedinės po 10 tūkstančių eurų. Pasibaigus šiam terminui, skolos grąžinimas bus peržiūrimas, įvertinti įmonės finansiniai pajėgumai.
ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis kreipėsi pagalbos į įmonės dalininkus – septynias Šiaulių apskrities savivaldybes. Priminęs, kad jų atstovai pritarė tokiam skolos grąžinimo grafikui, jis akcentavo, kad ir toks skolos grąžinimo būdas yra didžiulė našta regioninei įmonei. Ž. Šilgalis atkreipė dėmesį, kad skola susidarė ne dėl įmonės kaltės ir prašė padėti ją grąžinti.
Kadangi per metus reikia sumokėti 120 tūkstančių eurų, ŠRATC padalijo šią sumą visoms apskrities savivaldybėms: nuo 9 600 eurų Akmenės ir Pakruojo rajonams, iki 44 400 eurų Šiaulių miestui.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis su tuo nesutiko ir raštu pasiūlė ŠRATC paieškoti papildomų pinigų skolai grąžinti pas atliekų turėtojus – padidinus komunalinių atliekų priėmimo ir apdorojimo įkainius Šiaulių regione (vadinamąjį vartų mokestį). Paprašyta centro dalininkams pateikti padidinto vartų mokesčio skaičiavimus, pradžiai įtraukiant skolos dalį nuo 2023 metų sausio 30 dienos iki 2027 metų pabaigos – iš viso 600 000 eurų.
Ž. Šilgalis nepasidavė ir paaiškino Šiaulių savivaldybės administracijos vadovui, kad jo siūlymas Turto bankui milijoninę skolą grąžinti, padidinus komunalinių atliekų priėmimo ir apdorojimo įkainius Šiaulių regione, nėra galimas, nes pažeistų teisės aktus – šios išlaidos nesusijusios su atliekų tvarkymu. Tačiau Savivaldybė ir toliau skolai grąžinti pinigų ŠRATC siūlo paieškoti savo veikloje.
Skolą priteisė, bet antstoliai neapsilankė
ŠRATC direktorius Žilvinas Šilgalis apgailestavo, kad nuo praeities pabėgti nepavyksta.
„Skolą įsikėlėme į balansą ir dabar rodo didžiulį nuostolį. Tačiau apyvartinių lėšų turime. Padarėme optimizavimą, atsisakėme nereikalingų išlaidų. Pradelstų mokėjimų neturime. Tačiau tokia finansinė situacija trukdo įgyvendinti europinius projektus, bendradarbiauti su bankais“, – komentavo vadovas.
Jis pažymėjo, kad jei skola būtų privačiam objektui, tai įmonėje jau seniai būtų apsilankęs antstolis, uždėjęs areštą ir ŠRATC teiktų skelbti bankrotą.
Anot direktoriaus, Turto bankas yra valstybinė įstaiga ir supranta situaciją, nes regione alternatyvios įstaigos nėra, jai skelbti bankrotą būtų neracionalu, kiltų galvos skausmas, kas tvarkys atliekų surinkimą.
„Jie turi kažkokiu būdu susigrąžinti tuos pinigus. Turėjome ilgas derybas, taip pat ir Vyriausybėje. Buvo prašymas, kad skola būtų nurašyta ar iš dalies nurašyta. Tačiau tokiu būdu Vyriausybė būtų atidariusi Pandoros skrynią, nes po „Snoro“ griūties nuostolių patyrė ne viena įmonė, tarp jų ir savivaldybių įmonės“, – pasakojo Ž. Šilgalis.
Turto banke kalbėta apie ilgalaikį skolos grąžinimą, kuris leistų įmonei vykdyti veiklą ir nepadarytų ypatingos žalos. Sutarta, kad Turto bankas rengs kreipimąsi į Europos Komisiją, kuriame prašys leisti nurašyti skolą arba sumažinti bei atleistų nuo procesinių palūkanų.
Ž. Šilgalis mano, kad apskrities savivaldybės galėtų padėti tą skolą padengti, joms nebūtų sudėtinga tuos kelis tūkstančius rasti biudžete. Dabar aiškinamasi, ar teisės aktai tai leidžia.
„Jei negautume pritarimo neskaičiuoti bent procesinių palūkanų, būtų problema. Jos yra didžiulės – 5 procentai. Jos nuolat augtų ir nebūtų pabaigos. Prie tokio grafiko per metus sumokėdami 120 tūkstančių skolos, dar turėtume sumokėti apie 200 tūkstančių palūkanų. Tai yra kosmosas“, – skaičiavo direktorius.
Jis mano, kad jei nurašyti skolą galimybės neatsirastų, ją išmokėti per 30 metų – nėra pats blogiausias variantas. Tai būtų išeitis iš beviltiškos situacijos, kurioje ŠRATC buvo prieš trejus metus, kai visi kalbėjo apie bankrotą ir nematė šviesos tunelio gale.
Rinkliava gali didėti, bet ne dėl skolos
Ar dėl įmonės skolos didės atliekų tvarkymo įkainiai gyventojams? Ž. Šilgalis garantuoja, kad dėl šios priežasties ne, bet gali didėti dėl kitų priežasčių.
„Skolos negali įtraukti į rinkliavą. To neleidžia įstatymai. Net jei visos savivaldybės ir pritartų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tokius pateiktus įkainius atmestų. Tačiau atvirai komunikuoju ir dalininkams, kad mes vartų mokestį turėjome pasitvirtinę trejiems metams. Nė karto nedidinome, nors keitėsi kainos, infliacija, kiti dalykai. Pagrindinė dedamoji, kuri mums labai pasijautė – sąvartyno mokestis, kurį mes mokame valstybei. Jis buvo padidintas drastiškai – dešimt kartų. Mes ateisime į savivaldybes su vartų mokesčio didinimu ir tos, kurios neturėjo rezervo, ta apimtimi turės didinti ir rinkliavą. Jau baigiame skaičiavimus ir greitu laiku eisime į tarybas. Tai neišvengiama“, – aiškino direktorius.
Vartų mokestis – pagrindinės ŠRATC pajamos, iš kurių vykdo savo veiklą. Gyventojų mokamą rinkliavą nustato savivaldybės. Į ją įeina ir kitos dedamosios – vežėjų kaštai ir panašiai. Kai pernai kai kuriose savivaldybėse didėjo rinkliava, šis pokytis vyko ne dėl ŠRATC, o dėl išaugusių vežėjų sąnaudų.
Rizikingi projektai, kurie ateityje leistų užsidirbti
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis neseniai spaudos konferencijoje kalbėjo apie dar vieną rizikingą ŠRATC projektą – maisto atliekų tvarkymą. Ar neliks ir šis sumanymas pakabintas savivaldybėms? Ž. Šilgalis pripažino – tai rizikingas projektas.
ŠRATC Šiaulių regionui skirtomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis norėtų įgyvendinti keturis projektus. Pirmasis yra maisto atliekų šalinimas.
„Sudėtinga, aš tempiu šį projektą už ausų kiek galiu. Taip būtų padarytas pirmas žingsnis. Jo nežengus, komplikuojasi kiti žingsniai. Jei iki 2027 metų mums pavyks įgyvendinti šiuos projektus, į sąvartyną praktiškai nebebus ko vežti. Visos atliekos bus perdirbtos“, – žada direktorius.
Iš maisto atliekų siekiama gaminti pulpą, kuri turės energetinę vertę. Kitame finansavimo etape, kai viešajam sektoriui bus skiriamos lėšos, planuojama statyti biometano gamyklą, kurioje iš žaliavos (pulpos) bus gaminamas kuras – biometanas.
Kitas žingsnis – visiška mechaninio biologinio apdorojimo gamyklos rekonstrukcija, pastatant antrinių žaliavų atskyrimo liniją, to Šiauliai nepadarė dėl tų dingusių pinigų „Snore“. Atskyrus antrines žaliavas, jas irgi galima parduoti rinkoje.
Toliau eilėje – žaliųjų atliekų tvarkymo cechas, kuris gamintų ne šiaip kompostą, toks dabar tik deponuojamas sąvartyne. Pagaminus kokybišką kompostą, jį būtų galima realizuoti kaip trąšą.
Paskutinis plano punktas – RDF gamybos linija. RDF – kuro rūšis, kuri pagaminama iš atliekų, atskyrus biologinę jų dalį. Direktorius pripažįsta, kad šioje vietoje jau tektų kooperuotis su privačiu sektoriumi, nes tam lėšų nenumatyta. RDF būtų galima vežti į „Akmenės cementą“ ir už jį Atliekų tvarkymo centras gautų pajamas. Dabar tonos atliekų nuvežimas ir deginimas kainuoja įmonei apie 60 eurų.
Įgyvendinus šiuos 4 projektus, iš visų jų ŠRATC gautų pajamas.
„Galime ir nieko nedaryti, tik administruoti. Yra ir toks variantas. Sąnaudos auga, jas kitais metais VERT įvertina ir perdalija žmonėms – rinkliavos mokėtojams. Ta kaina palaipsniui augtų. Bet jei mes įgyvendinę projektus gautume pajamas, jas VERT išskaičiuotų iš mūsų sąnaudų ir tik likutį perskirstytų gyventojams. Taip rinkliava stabilizuotųsi, o gal ateitų laikas, kai ir pradėtų mažėti, jei pajamų pakankamai generuotume“, – optimistiškai planuoja vadovas.
Tačiau kol kas stringa pats pirmasis šių planų žingsnis – maisto atliekų tvarkymas. Tai europinis projektas, parengtas prieš dvejus metus. Per tą laiką dėl karo Ukrainoje apsunko tiekimas, pakilo kainos, ypač metalo, reikalingo statiniui pastatyti. Pinigų nebepakanka, o ir laikas spaudžia.
Šis projektas turėjo būti baigtas rugsėjo 1 dieną, tačiau Aplinkos ministerija terminą pratęsė iki šių metų pabaigos.
Su įrangos tiekėju sutarta ir iš gamyklos gautas patvirtinimas, kad įranga atkeliaus iki lapkričio 30 dienos. Per mėnesį ji turėtų būti sumontuota.
„Iki to laiko turime pastatyti pastatą. Jau turime rangovą. Jei iki liepos mėnesio gautume statybos leidimą, rangovas iki metų pabaigos pastatą pastatys. Čia – idealiausias scenarijus. Tačiau jei mes ir nespėsime visko padaryti, europinių pinigų grąžinti nereikės, tačiau likutį gali tekti užbaigti savo pinigais, tuomet dalininkams gali tekti šiek tiek prisidėti“, – neslėpė Ž. Šilgalis.
Jis pasakojo, kad nuspręsta atsisakyti vieno įrenginio, kurį galbūt pavyks įsigyti ateityje. Šis įrenginys reikalingas gauti kuo aukštesnės kokybės pulpą. Jo atsisakymas leido sutilpti į projektui skirtas lėšas – 3,5 milijono eurų.
Pagal Europos Sąjungos direktyvą nuo kitų metų maisto atliekos turi būti surenkamos ir tvarkomos atskirai. Kai kurie tam nepasiruošę miestai turės skelbti konkursą ir pirkti maisto atliekų surinkimo bei sutvarkymo paslaugas. Tada jau sąlygas diktuos privatininkai, ir ta kaina taps gyventojų mokamos rinkliavos dalimi.
