Naujausios
Kapinės matuojamos privačiam investuotojui
Šiaulių miesto savivaldybėje pristatyta naujų miesto kapinių Daušiškėse įrengimo ir eksploatavimo galimybių studija. Studijos rengėjai, anksčiau rengę studiją ir nacionaliniam stadionui Vilniuje, siūlo kapines įrengti privačiam statytojui, kuris kapines išsinuomos 25 metams ir kasmet iš miesto gaus po beveik 2 milijonus litų.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Galimybės ir konkursai
Galimybių studiją, kuri pristatyta antradienį, rengė trys partneriai — advokatų kontora „Varul“, verslo konsultacijas teikianti UAB “Esika“ ir UAB “Eikos statyba“. Visos šios įmonės rengė galimybių studiją ir Nacionaliniam stadionui Vilniuje, “Eikos statyba“ stadioną ir statė.
Šie trys partneriai užsiims ir kapinių rengėjo konkursu, pasirašys sutartis su investuotojais. Tokias galias jiems suteikė sutartį pasirašiusi Savivaldybė. Už šį darbą Savivaldybė trims partneriams sumokės 44,7 tūkstančio litų.
Partneriai, kurie parengė galimybių studiją, nurodo, kad Savivaldybei pačiai neapsimoka įrenginėti kapinių. Pats naudingiausias kelias esąs — valdžios ir privataus kapitalo partnerystė. O jie patys kaip tik ir parinks Savivaldybei verslo partnerį.
Studija — 25— eriems metams
Galimybių studijoje numatoma, kad kapines reikia įrenginėti dviem etapais. Per pirmuosius 25— erius metus būtų įrengta tik apie pusė kapinių infrastruktūros. Motyvas — neleisti pinigų laisvo kapinių ploto priežiūrai.
Pagal galiojančius įstatymus, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė galima tik 25— eriems metams. Vėliau Savivaldybei tektų arba pačiai eksploatuoti kapines, arba ieškoti naujo verslo partnerio.
Galimybių studijos rengėjai apskaičiavo, kad Daušiškių kapinėse užteksią vietos laidoti apie 50 metų.
Galimybių studijos rengėjų teigimu, verslo partneriui Savivaldybė be konkurso turėtų išnuomoti kapinių plotą. Kol kapinėse tvarkytųsi verslininkai, jiems ir priklausytų visa infrastruktūra. Pasibaigus sutarčiai po 25— erių metų viskas esą sugrįžtų Savivaldybei.
Vieta kapui žadama nemokamai
Projekto įgyvendinimas, pasak UAB „Esika“ direktoriaus Vyginto Jako, kainuos apie 45 milijonus litų. Brangiausiai — apie 40 procentų lėšų kainuotų kapinių takų asfaltavimas. 4,4 milijono litų kainuotų drenavimo sistema po kapais.
Apskaičiuota, kad kapinėms prižiūrėti reikėtų įdarbinti apie 10 žmonių.
„Kadangi apsispręsta, jog kapinėse laidojimo vietos bus nemokamos, Savivaldybė kasmet iš miestiečių surinktų mokesčių sumokės kapinės valdančiam verslui po 1,9 milijono litų“, — sakė V. Jakas.
Jo teigimu, tikėtina, kad ir valstybė parems Daušiškių kapines, todėl Savivaldybei mokesčiai verslo partneriui esą būtų mažesni.
Studijos rengėjai apskaičiavo, kad per 25 metus gautų 44 milijonus litų, jeigu Daušiškių kapinėse viena laidojimo vieta kainuotų 2000 litų, kaip dabar yra kai kuriose Vilniaus kapinėse.
Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius tikino, kad Daušiškėse laidojimo vietos bus nemokamos.
Galutinį žodį, ar patvirtinti galimybių studiją, tars miesto Taryba.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra panaikinęs Daušiškių kapinių detalųjį planą. Jį teks rengti iš naujo, nes panaikintame plane kapinių plotas buvo numatytas beveik 60 hektarų, o pagal dabar galiojančius įstatymus, kapinės turi būti projektuojamos ne didesniame, nei 40 hektarų plote.
Perspektyva: Ar laukuose prie Šiaulių bus privataus investuotojo valdomos kapinės, ar ne, spręs Šiaulių miesto taryba. Bet ar ji gali garantuoti, kad vieta kapinėse, kurių žemę išnuomos privatininkui, nieko nekainuos?
PLANAS: „Šiaulių kraštas“ rašė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra panaikinęs Daušiškių kapinių detalųjį planą. Jį teks rengti iš naujo, nes panaikintame plane kapinių plotas buvo numatytas beveik 60 hektarų, o pagal dabar galiojančius įstatymus kapinės turi būti projektuojamos ne didesniame nei 40 hektarų plote.
