
Naujausios
Kandidatai į merus konkuravo švelniai
Nedidelėje Šiaulių kavinukėje pirmą kartą šios rinkimų kampanijos metu su visuomene susitiko kandidatai į miesto merus, iš kurių kovo 3 dieną šiauliečiai rinks miesto galvą ateinantiems ketveriems metams. Į tokį susitikimą juos pakvietė visuomeninė asociacija „Laisvieji piliečiai“. Pati organizacija į rinkimus neina, sąrašų nesudarinėjo, todėl jaučiasi turinti teisę pakutenti tuos, kurie nori valdyti Šiaulius. Iš 11 kandidatų debatuose dalyvauti išdrįso septyni. Dabartinis meras Artūras Visockas debatus ignoravo.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Kas išdrįso, o kas ne
Visi 11 kandidatų kviesti vienodomis teisėmis ir galimybėmis. Keturi iš vienuolikos tokia galimybe nepasinaudojo. Galbūt pritrūko drąsos Vidai Pociuvienei ir Jūratei Šivickienei? Andrius Šedžius ir norėdamas nebegalėjo save laikyti kandidatu į merus, mat Vyriausioji rinkimų komisija jam užkirto kelią į rinkimus dėl nenurodyto teistumo.
Nepagerbė šio renginio ir dabartinis meras Artūras Visockas, tuo pačiu metu kitoje vietoje susiorganizavęs savo šventę – jo vadovaujamo rinkimų komiteto komandos ir programos pristatymą.
Debatuose susėdo septyni vyrai: Jonas Bartkus (konservatorius), Valerijus Simulik (Valerijaus Simulik visuomeninis rinkimų komitetas „Už Šiaulius"), Gintautas Sitnikas (socialdemokratas), Marijus Velička (Darbo partija), Laisvūnas Neimanas (Lietuvos centro partija) ir Aurimas Lankas (liberalas). Valstiečių ir žaliųjų kandidatas Aurimas Žvynys turėjo reikalų teatre, kuriam vadovauja, todėl renginyje dalyvavo tik apie 20 minučių. Matyt, ten premjera realesnė nei ta, kuri nusimato kovo 3 dieną?
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad į kavinukę susirinkusi visuomenė didžia dalimi susidėliojo iš tų pačių rinkimuose dalyvaujančių partijų ir komitetų narių arba jų gerbėjų. „Nepriklausomų“ šiauliečių buvo gal vienas kitas.
Du arkliukai – oro uostas ir universitetas
Renginį moderavęs „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza paprašė kandidatų per penkias minutes pristatyti po penkias idėjas, su kuriomis eina į rinkimus. Paaiškėjo, kad mero regalijas besimatuojantys ponai sunkiai suskaičiuoja iki 5. Ir dar be „špargalkių“. Kalbėjo nekonkrečiai, pritrūko laiko.
Po pristatymo kiekvienas atsakinėjo į tą patį klausimą. Žmonės klausė, ką potencialūs merai mano apie regioninę politiką, ar jų rinkimų idėjos pagrįstos finansais, kaip bendrautų su visuomene, ar sugebėtų „nesirieti“, o dirbti sutelktai, kaip pritrauktų investicijų.
Vienam jaunuoliui buvo svarbu, ar tapęs meru dabartinis kandidatas dalyvautų Šiaulių geto likvidavimo 75 metų paminėjime šią vasarą ir kaip prie jo prisidėtų.
Didelių aistrų tarp kandidatų nekilo. Vienas kitam dažnokai pritarė ir kūrė vaizdą, kad visi drauge būtų visai nebloga komanda.
Pagrindiniai arkliukai, ant kurių jojo politikai – Šiaulių oro uostas ir paskutinius mėnesius gyvenantis Šiaulių universitetas. Dėl jo kliuvo dabartinei valdžiai, nesugebėjusiai universiteto išsaugoti. Panašu, kad vienintelis Valerijus Simulik dar tiki, kad tapęs meru ir sutelkęs apskrities merus, prisiėmęs tam tikrus įsipareigojimus, universitetą dar išsaugotų, nes kitaip „Šiauliai virs bažnytkaimiu“.
Kad Šiaulių oro uostas gali išgelbėti Šiaulius, tiki, berods, visi, tik kaip išgelbėti oro uostą ir ar verta jį gelbėti, nuomonės išsiskyrė.
Marijus Velička tikino, kad šios valdžios sprendimas investuoti į Šiaulių oro uosto infrastruktūrą beveik 10 milijonų eurų buvo vienas svarbiausių ir geriausių šios kadencijos sprendimų, kuris „padės miestui prisikelti, surasti savo nišą, produktą ir šviesti taip, kaip nešviečia nė vienas miestas“.
Jonas Bartkus mano, kad tai neduos didelės naudos, jei nebus mieste žmonių, dirbančių su investuotojais ir siekiančių, kad jie kurtųsi aplink oro uostą.
Laisvūnas Neimanas rėžė, kad investuoti iš miesto biudžeto į oro uostą – nusikaltimas. Reikia ieškoti Europos Sąjungos pinigų. M. Velička patikslino, kad Europos Sąjungos pinigai nėra skiriami karinės infrastruktūros objektams, koks yra Šiaulių aerodromas.
„Šiaulių oro uostas – višta, kuri gali dėti auksinius kiaušinius. Reikia plačiau žiūrėti, ne tik Šiauliai, Kuršėnai, Balbieriškis. Pirmas žygis, tapus meru – į Akmenų gatvę, į JAV ambasadą. Kitas žygis – į Briuselį, į NATO būstinę, ir tada į Krašto apsaugos ministeriją“, – paprastą sprendimą mato V. Simulik. Jo manymu, to pakaktų, kad Šiaulių oro uostas būtų atstatytas tarptautiniuose oro uostų žemėlapiuose ir turėtų kitą statusą. Tada jis, šio kandidato žiniomis, galėtų sukurti nuo 2,5 iki 4 tūkstančių darbo vietų.
Praregėjimas: svarbiausia – žmogus
Visi kandidatai vieningai sutarė, kad mieste nėra kam rūpintis užsienio investicijomis, todėl jų trūksta. Vienintelė institucija šalyje, kuri dirba šioje srityje, esą „Investuok Lietuvoje“, tačiau pagrindinis jos dėmesys atitenka Vilniui, Kaunui ir Klaipėdai. Šiauliams lieka kruopos.
M. Velička tvirtino, kad būtina pirkti rinkoje investicijų pritraukimo paslaugą ir mokėti sėkmės mokestį už įsikūrusius investuotojus. Jam pritarė ir Aurimas Lankas.
„Viską tik pirksim, pirksim. Pinigų tai nėra“, – replikavo L. Neimanas, pridūręs, kad joks investuotojas neis į Savivaldybę, kurios meras du kartus atstatydinamas. „Su kuo čia kalbėtis? Investicijos ateina į ramią ir palankią aplinką“.
Ramybė – šio politiko pasisakymų raktinis žodis. Tarsi kunigas per mišias kartojo: ramybė Šiauliuose, ramybė Taryboje.
Na ir, žinoma, visiems kandidatams, svarbiausias – žmogus. Jie būtinai bendraus su miestiečiais, susitikinės, kurs mini referendumus, klaus nuomonės, atsakinės į klausimus per televiziją ir keis Savivaldybės požiūrį į miesto žmones. Tik čia jau visai nieko naujo. Gyventojai jau gerai žino, kaip jų „pridėtinė vertė“ trumpam išauga dėl būsimo kryžiuko balsavimo biuletenyje.
Ką žadėjo?
A. Žvynys: sutvarkyti kompleksiškai ir įveiklinti Talkšos ežero pakrantę, labiau panaudoti šį ežerą miesto centre.
M. Velička: nemokamas važiavimas miesto visuomeniniu transportu.
A. Lankas: mažinti mokesčius įmonėms, investuojančioms į aukštąsias technologijas, Šiaulių universiteto botankos sodą perkelti į Didždvario parką, o Zubovų rūmuose įkurti Šiaulių istorijos muziejų.
V. Simulik: įkurti multifunkcinį kultūros centrą miesto parke.
L. Neimanas: miestas be žvyruotų gatvių ir uždarų durų – atidaryti laisvą įėjimą į Savivaldybę.
Ką kalbėjo?
V. Simulik: „Nereiks jums nei asfalto, nei betono, nei trinkelių, nei mokyklų, jei nebus čia vaikų, tėvų, senjorų, nebus žmonių“.
„Ne tas miesto įvaizdis, kur treningiukai, trys lampierkos, Šiauliai yra išsilavinęs inteligentiškas miestas“.
„Šiaulių universiteto netenkame dėl durnumo. Todėl, kad kažkas vienas mano, jog yra protingiausias. Pirmiausia – komanda. Nepatogu išgirsti, kad esi avinas ir kažko nesupranti, tačiau tu klausai protingesnių ir moki panaudoti tai bendram interesui“.
G. Sitnikas: „Žmonės į oro uostą pasiruošę investuoti daug. Du sklypus išsinuomojęs „Termicom'as“ paprašė praplėtimo. Nusiteikę statyti pastatus, remontuoti lėktuvus. Domėjosi „Termicom'o“ kompanionas iš Amerikos“.
„Arčiausiai Botanikos sodo Administracijoje pagal pareigas esu aš. Šiaulių universitetui Botanikos sodo nereikia, Vilniaus universitetui nereikia. Savivaldybės Administracija irgi negali remti Botanikos sodo, nors jis mums svarbus ir reikalingas“.
„Ieškoti politinio sutarimo, vienytis, o ne pyktis, ginčytis ir maištauti. Aš ir dabartiniam merui sakau: kalbėkimės su Taryba, frakcijomis“.
L. Neimanas: „Ramybės, susitelkimo, o kas nesupranta, kas tai yra, – tuos pakeisti kitais“.
„Nemokamas sūris tik spąstuose. Reikia „Busturui“ pirkti autobusus, varomus dujomis, o vėliau elektra, ir taip sutaupyti“.
J. Bartkus: „Tai, kad gauname daug ES pinigų, mus užliūliavo. Sunkiai spėjame juos įsisavinti. O tų investicijų, kurios kuria darbo vietas ir leidžia žmonėms užsidirbti, aiškiai trūksta“.
„Kitos perspektyvos Šiauliams nėra – būti regiono centru“.
„Išnaudoti tiek pozicijos, tiek opozicijos potencialą. Dabar kartais siekiama dorotis su opoziciją. Piketai vyksta ne prie valdžios, bet prie opozicijos“.
„Žinau, ko tikrai nedaryčiau. Neduočiau į teismą NVO dėl kvailo šampano butelio“.
M. Velička: „Kad Šiaulių miesto gyventojai autobusais važinėtų nemokamai, reikia, kad 5–6 tūkstančiai Šiaulių rajono gyventojų deklaruotų savo gyvenamąją vietą Šiauliuose, važinėtų po miestą nemokamai, mokėtų čia gyventojų pajamų mokestį ir taip suniveliuotų išlaidas nemokamam visuomeniniam transportui“.
A. Lankas: „Gatvių ir šaligatvių remontas irgi neatsiperka, bet mes turime galvoti apie gyventojus.“
„Noriu priminti Deiviso konvenciją, kurios pagrindinė tema – globalizacija, šiuolaikiniame didmiestyje mes neišvengsime interesų derinimo“.
„Šiauliai pirmauja pagal patyčias mokykloje. Mieste lieka arba tie, kurie tyčiojasi, arba tie, iš kurių tyčiojamasi“.
Post Scriptum
Debatus stebėjo ir mero A. Visocko bendražygis Gintautas Lukošaitis su dar dviem kolegomis. Bandė replikuoti, norėjo atsakyti į klausimus, tačiau vedėjo buvo „nusodintas“.
„Aš atėjau čia žiūrėti, kad nebūtų melo. Jie balansavo ant melagysčių ribos. Jei būtų melavę, aš būčiau juos nutraukęs“, – sakė debatų „sanitaro“ vaidmenį prisiėmęs politikas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Kandidatai į Šiaulių mero kėdę (iš kairės) Jonas Bartkus, Valerijus Simulik, Gintautas Sitnikas, Marijus Velička, Laisvūnas Neimanas ir Aurimas Lankas tarp savęs beveik nesiginčijo ir dažnai vienas kitam pritarė.
Kandidatas į merus Aurimas Žvynys debatuose užtruko apie 20 minučių, išskubėjo pristatyti spektaklio premjeros.
Nedidelėje kavinukėje sunkiai tilpusi publika – daugiausiai tų pačių partijų ir rinkimų komitetų atstovai ar jų gerbėjai.
Mėgstančius daug ir nekonkrečiai kalbėti politikus tekdavo įspėti, kad jiems skirtas laikas baigiasi.
Debatus stebėjo ir mero A. Visocko bendražygis Gintautas Lukošaitis su dar dviem kolegomis.