Naujausios
Kaminas kybo ant plauko
Specialistai nustatė: Chaimo Frenkelio kaminas iki šiol neturi savininko, todėl jo negalima nei griauti, nei remontuoti. Šiaulių miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba rekomendavo įvertinti ir kitus buvusio batų fabriko pastatus.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Reikia surasti savininką
Šiaulių miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba rekomendavo pirmiausia nustatyti Chaimo Frenkelio kamino juridinę priklausomybę.
Komisijos pirmininkė B. Salatkienė sakė, kad reikia atlikti ne tik kamino, bet ir Ch. Frenkelio fabriko pastatų komplekso teritorijoje istorinius ir neįtrauktų į registrą pastatų žvalgomuosius architektūrinius bei konstrukcinius tyrinėjimus ir parengti apskaitos dokumentaciją. Nustačius pastatų vertingąsias savybes, papildyti Kultūros vertybių registrą. Fabriko teritorija ypač vertinga, nes išlikusi įranga, statiniai, kompleksiškumas.
Pasak B. Salatkienės, reikia įvertinti visą Ch. Frenkelio teritoriją, kurioje yra 23 pastatai. Vertybių registre įrašyti tik septyni.
Specialistės teigimu, 1911 metais statytas Ch. Frenkelio kaminas, kuri ketinta nugriauti, negali būti nei įrašytas, nei išbrauktas iš vertybių sąrašo, nes neturi savininko. Statinys niekada nebuvo nacionalizuotas, jis — bešeimininkis. Pagal logiką, jis turėtų priklausyti pirmiesiems savininkams pirkliams Frenkeliams.
„Reikia, kad šis objektas turėtų savininką. Antra — kaminas avarinės būklės, todėl reikia ją likviduoti, arba versti kaminą. Bet kas tai gali padaryti? Kaminas neturi savininko. Tad vėl prieiname prie to pačio taško“, — sakė B. Salatkienė.
Pasak jos, Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys, kreipėsi į Kultūros ministrą su pasiūlymu, kad kaminas būtų atiduotas „Aušros“ muziejui. B. Salatkienė abejoja, ar muziejus, biudžetinė įstaiga, pajėgs finansiškai pasirūpinti ir suremontuoti kaminą. Ir priduria: įrašyti į kultūros vertybių sąrašą kaminą galima tik tada, jei bus sugalvota, kaip jį pritaikyti.
Atgaivinimo idėjos
Pasak komisijos pirmininkės, kaminas galėtų tapti apžvalgos aikštele, juo galėtų kelti liftas; kaminas galėtų tapti kurios nors telekomunikacinės bendrovės reklaminiu švyturiu. Tokioms kamino pritaikymo formoms pritarė ir Kultūros paveldo centro specialistai, kurie buvo atvykę iš Vilniaus įvertinti kamino būklę.
Naujasis savininkas turėtų užsakyti naują ekspertizę, tęsti kitus tyrimus bei nuspręsti, ką su kaminu daryti.
IŠNAŠA: „Kadangi kaminas juridiškai niekam nepriklauso, jo negalima nei nugriauti, nei rekonstruoti.
SAVININKAS: Šiaulių miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba pirmininkė Birutė Salatkienė sako, jog pirmiausia kaminui reikia surasti savininką.
IŠLIKIMAS: 1911 metais statyto kamino likimą nuspręs jos savininkas, kurio kaminas neturi.
Jono TAMULIO nuotr.
