Naujausios
Kaliniui šluotos neįbruksi
KALINIAI GALI DIRBTI TIK UŽ PINIGUS
56,7 lito per dieną, 1680 litų per mėnesį arba 20 tūkstančių 440 litų per metus. Tiek vidutiniškai mūsų valstybės biudžetui kainuoja vieno nuteistojo išlaikymas. Prasidėjus sunkmečiui, skaitytojai ne kartą klausė, ar nuteistieji negalėtų dirbti visuomenei naudingus darbus, pavyzdžiui, ravėti piktžoles mieste, sodinti gėles?
„Šiaulių krašto“ tyrimas parodė: nuteistieji geriausiu atveju užsidirba tik cigaretėms. Ir tik jei to patys nori.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Valanda viešųjų darbų — 10 litų baudos
Viešint Baltarusijoje į akis krito sterili miestų ir gyvenviečių švara, išpuoselėti gėlynai, nušluoti ne tik takai, bet ir pakampės.
„Atsikeltumėte anksčiau ir pamatytumėte, kaip penktą ryto grėbliais ir šluotomis apsiginklavusios eina armijos nubaustųjų viešaisiais darbais. Lukašenka (Baltarusijos prezidentas — red.past.) visus girtuoklėlius įdarbino“, — tada paaiškino vietiniai.
Ši tema ypač aktuali buvo šią vasarą, kai Šiauliai skendėjo pikžolėse, o Savivaldybės atstovai skėsčiojo rankomis — nėra pinigų.
Rasa Šliavienė, Šiaulių Vyriausiojo policijos komisariato prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė, nuramino: nemokami viešieji darbai, kaip bausmės alternatyva, taikoma ir pas mus.
Jei žmogus, kuriam paskirta administracinė nuobauda (dažniausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus), neišgali susimokėti baudos, pažeidėjui sutikus ir teismui pritarus, skiriama alternatyvi bausmė — areštas arba nemokami viešieji darbai. Jie gali būti ne ilgesni, kaip 400 valandų trukmės, skaičiuojant 1 darbų valandą už 10 Lt baudos.
Šiemet Šiauliuose teismo sprendimu viešuosius darbus turėjo atlikti 93 piliečiai, iš jų — 36 dirba, 53 jau atidirbo, 20 vengia dirbti.
Komisariatas išsiuntinėja raštus valstybinėms įstaigoms su nemokamų viešųjų darbų pasiūlymais. Kurios atsiliepia, toms nemokama darbo jėga ir siunčiama. Pasak R. Šliavienės, daugiausiai asmenų šiemet buvo įdarbinta „Beržynėlyje“, Nakvynės, senelių namuose, dienos socialinės rūpybos centre “Goda“.
„Iš pradžių darbdavių entuziazmas buvo didesnis. Jie įsivaizdavo, kad nubaustieji sąžiningai dirbs už dyka nuo 8 ryto iki 5 valandų vakaro, tačiau tokių yra vienetai“, — pripažino R. Šliavienė. Vengiantiems darbų prašoma teismo minėtą bausmę pakeisti į areštą.
„Vis dėlto viešųjų darbų tikslas — ne nauda visuomenei. Viešieji darbai skiriami kaip alternatyva, jei šis neišgali susimokėti baudos“, — aiškino pareigūnė.
Kailiniai nemokamai dirbti negali.
Viešbutis, iš kurio negalima išeiti į laisvę
Kalėjimų departamento atstovai mums paaiškino, kad, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus (tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną).
Apskritai nuteistųjų darbas yra viena iš pataisos priemonių ir privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui — išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. O ne atidirbti visuomenės naudai.
„Finansinė padėtis blogėja tik pataisos namams, o ne nuteistosioms. Stengiamės taupyti darbuotojų sąskaita“, — sako Panevėžio pataisos namų, kuriuos aplankėme praėjusią savaitę, direktorius Edvardas Norvaišas.
„Jos (nuteistosios) krizės nejaučia, viską gauna, aptarnavimas kaip viešbutyje, o mes — viešbučio aptarnavimo personalas“, — juokauja direktorius. Vienintelė sąlyga, kad iš to “viešbučio“ negalima bet kada išeiti į laisvę.
Kadangi domimės kalinių darbu, esame palydimi į kalėjimo teritorijoje stūksantį trijų aukštų „fabriką“, tai yra valstybinės įmonės prie Pravieniškių pataisos namų filialą.
Už darbą valstybinėse įmonėse kaliniams mokama iki 55 procentų nuo minimalios mėnesio algos. Teoriškai jie galėtų uždirbti iki 400 litų per mėnesį.
Danuta iš kalėjimo fabriko
„Administracija ieško, stengiasi, kad darbo turėtume, o jo kaip nėra, taip nėra. Parašykite, kad mums duotų darbo“, — sako Danuta, kišdama po adata drabužio detalę. Ji siuva uniformą Kalėjimo departamento sistemos pareigūnams. Ant gretimo stalo — balti drabužiai Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams. Ant drabužių etiketė — “VĮ prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų“.
Danuta Panevėžio pataisos namuose kali antrus metus. Visą laiką stengiasi dirbti „fabrike“. Per mėnesį, jei darbo yra, Danuta užsidirba vidutiniškai šimtą litų. “Vis tiek gerai, kai niekas iš namų nepadeda“, — sako moteris. Laisvei ji nekaupia: “Nu norisi to saldainio“, — sako. Iš tiesų moterys uždirbtus pinigus daugiausiai išleidžia arbatai, kavai, cigaretėms, šampūnui, kremui, skalbikliui.
Danuta, laisvėje rūkiusi 32 metus, giriasi prieš mėnesį metusi rūkyti, mat nebeišgali nusipirkti cigarečių. Anksčiau per mėnesį surūkydavusi apie 15 pakelių.
Danuta prisimena: kai 1985-aisiais pirmą kartą iš kalėjimo išėjo, sąskaitoje turėjo 1000 rublių. Tiek užsidirbo per dvejus metus.
„Tada buvo taip: iš visos sumos 25 procentai ėjo valstybei, mums per mėnesį — 7 rubliai išlaidoms, o likę rubliukai ėjo į neliečiamą sąskaitą“, — dėsto tarybinę darbo ir atlygio valstybei sistemą Danuta.
Danuta — viena iš tų moterų, kurios laiką trumpina dirbdamos. Kalėjimo fabrike praėjusį antradienį darbavosi 46 moterys iš 276 kalinčiųjų. Dar antra tiek dirba ūkio brigadoje, pasidalijusios 25 etatus: valytojomis, sandėlio darbininkėmis, batsiuvėmis, bibliotekininkėmis... Likusios nedirba. Vienos — dėl to, kad nėra darbo, kitos — kad nenori.
Iš beveik trijų šimtų čia kalinčių moterų vos kelios dirba už kalėjimo ribų: skirsto šiukšles. Jos ir uždirba gerokai daugiau. Tačiau darbui laisvėje atrenkamos tik ypatingus reikalavimus atitinkančios nuteistosios („Vis dėlto — tai laisvės atėmimo bausmė“, — mums primena administracijos atstovai). Panevėžio pataisos namuose tokių atsirado tik keturios.
Iš 275 čia kalinčių moterų apie 100 yra priklausomos nuo narkotikų, apie 60 — nuo alkoholio.
Apie 1980 metus čia kalėjo per 1200 moterų, visos dirbo trimis pamainomis. „Anksčiau visos moterys buvo iš tarybinių laikų, visos mokėjo dirbti, dabar mergaitės darbo nemačiusios, dauguma kalinčiųjų — narkomanės“, — pasakoja 12 metų Panevėžio pataisos namuose dirbanti meistrė.
Dirba, kas nori
„Pagal įstatymą dirbti privalo visi nuteistieji, jei jiems siūlomas darbas. Bet kai darbų trūksta...“, — sako Kęstutis Jasmontas, Alytaus pataisos namų direktorius.
Iš 1270 nuteistųjų šioje įstaigoje dirba tik apie 300. Iš jų gamyboje — 200, ūkio brigadoje — apie 100.
„Tūkstantis nedirba“, — konstatuoja direktorius. Nedirbantiems būtiniausioms prekėms įsigyti mokama dar ir simbolinė pašalpa (buvo iki 38 litų, dabar — 10 litų per mėnesį).
Lukiškių tardymo izoliatoriuje— kalėjime iš pusantro šimto nuteistųjų gamyboje dirba apie 33. Tiek, kiek yra darbo vietų. Vyrai kala inkilus, lesyklas, avilius, bitininkystės reikmenis. Kalinių produkcija be antkainio parduodama specializuotoje parduotuvė Vilniuje, dalis produkcijos eksportuojama į Olandiją, Angliją.
Lukiškių kalėjimo direktorius Arvydas Ižička sako, kad, palyginus su pataisos namais, Lukiškėse dirba dar nemažai kalinių.
O ką ką veikia likusieji? „Skaito, žiūri televizorių, video, žaidžia kompiuterinius žaidimus“, — vardija kalėjimo vadovas. Tik dabar Seimui svarstyti pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį nuteistieji, turintys elektros prietaisus, susimokėtų bent už jų išnaudojamą elektrą.
A. Ižičkos manymu, nuteistieji turėtų atidirbtų skolą ne tiek visuomenei, bet vaikams, asmenims, kurie nuo jų nukentėjo, ir kurie dabar už jų išlaikymą privalo dar kartą mokėti.
30 metų kalėjimų sistemoje išdirbęs A. Ižička, prisimena, kad tarybiniais laikais dirbo 100 procentų kalinių, net vadinamieji „vierchai“, ketvirtadalis jų užmokesčio būdavo atskaitoma į šalies biudžetą. O dabar iš esmės dirba tik tie, kas nori.
Tai patvirtina ir šios įstaigos gamybos direktorius. Anot jo, jei nedirbantis gaudavo apie 40 litų pašalpą, kam jam už 100 litų dar ir dirbti?
Ne pataisos, o poilsio namai?
„Neatidirba jie to išlaikymo, čia — ne pataisos, o poilsio namai“, — įsitikinęs ir valstybinės įmonės prie Pravieniškių pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Jonas Raudeliūnas. Ši valstybinė įmonė darbu aprūpina 8 kalėjimo įstaigas, jose dirba apie 400 nuteistųjų.
„Mes tik vadinamės valstybinėmis įmonėmis, tačiau valstybė mūsų nedotuoja, kiek patys susirandame užsakymų — tiek ir turime. Dalyvaujame konkursuose, bet dažniausiai pralaimime, nes neturime tokių ryšių, kaip uab-ai“, — sako J. Raudeliūnas.
Iš viso prie pataisos įstaigų Alytuje, Marijampolėje ir Pravieniškėse veikia 3 valstybinės įmonės ir jų struktūriniai padaliniai Vilniuje, Kaune, Pravieniškėse ir Kybartuose. Jose dirba apie 1100 žmonių (iš beveik 8350 nuteistųjų).
Lietuvos valdžios reali parama yra tokia: įstatymas reikalauja, jog šalies biudžetinės įstaigos 10 procentų produkcijos pirktų iš valstybinių įmonių.
DARBAS: Panevėžio pataisos namų „fabrike“ antradienį dirbo 46 moterys iš pusantro šimto nuteistųjų. Administracijos darbuotojai džiaugėsi, kad rugpjūtį užderėjo užsakymų: siuvamos uniformos sistemos pareigūnams ir drabužiai atominės elektrinės darbuotojams. Moterys galės užsidirbti bent po 100 litų.
ETIKETĖ: Kalinius darbu aprūpina trys valstybinės įmonės prie pataisos namų. Tačiau trūkstant užsakymų, įmonėse dirba tik kas aštuntas nuteistasis.
ALGA: Beveik visa nuteistųjų alga išleidžiama cigaretėms, kavai, arbatai.
FABRIKAS: Panevėžio pataisos namų teritorijoje stovi trijų aukštų fabrikas. Nors pagal įstatymą nuteistiesiems dirbti privalu, į jį eina tik norinčios dirbti.
KRIZĖ: „Finansinė padėtis blogėja tik pataisos namams, o ne nuteistosioms, stengiamės taupyti darbuotojų sąskaita“, — sako Panevėžio pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nuteistųjų uždarbio paskirstymas
25 procentai — Socialinės paramos nuteistiesiems Fondui (jis naudojamas pašalpoms, išeinant į laisvę, buitinėms nuteistųjų reikmėms gerinti ir kt.)
5 procentai — neliečiamoji asmeninė sąskaita.
15 procentų — pajamų mokestis.
6 procentai — socialinio draudimo mokestis.
iki 50 procentų — ieškiniai.
SKAIČIAI
Kalinių skaičius rugpjūčio 1 dieną — 8389 (sausio 1 dieną — 8000).
Kalėjimų veiklos išlaidos per metus 73,8 milijono litų.
Kalinių išlaikymo išlaidos — 160 milijonų.
Alternatyva
1 valanda nemokamų viešųjų darbų — 10 litų baudos.
Danijos kalėjimuose „ganosi“ karvės
Didžiausias ekologiško pieno tiekėjas danų rinkai yra šios šalies kalėjimai. Jie — produktyviausių eko-pienininkų dešimtuke.
Ringbeko ir Siobiusogordo (Fiuno sala) kalėjimuose „ganosi“ šimtai melžiamų karvių, kurios per metus duoda maždaug du milijonus litrų pieno. Jos laikomos kalėjimo teritorijoje įrengtuose tvartuose. Per pastaruosius penkeris metus išryškėjo kalėjimų-pieno fermų privalumai. Kaliniai, prižiūrintys bei melžiantys karves, dažnai susidomi ūkininkyste, todėl vėliau pasirenka su tuo susijusias studijas.
Danų laikraščio „MetroXpres“ žurnalistai aplankė vienoje iš specifinių fermų besidarbuojantį 19-metį Madsą Rasmuseną. Vaikinas kali už užpuolimą — gynė savo 13-metę seserį nuo aktyviai besimeilinančio 22-mečio. Vaikinui paskirta pykčio valdymo programa. Nors darbas su karvėmis nėra būtent šios programos dalis, Madsas tikina — žalosios labai padeda. Čia jis jaučiasi ramus, atsipalaidavęs, mokosi kantrybės, kuri būtina, norint nesužaloti, neužgauti gyvulio, jį melžiant. Madsas kalės iki šių metų spalio. Išėjęs jis žada imtis ūkininkystės mokslų.
Siobiusogordo kalėjimo ūkis užima maždaug 150 ha ploto, čia laikoma 120 karvių. Jas prižiūri maždaug 20 asmenų. Čia ne tik ūkininkaujama. Kaliniai taip pat sodininkauja, meistrauja baldus, dirba su metalu. Pabrėžiama, jog visa ši veikla yra ne mėgėjiška, o profesionali, produkcija gaminama ir parduodama nuolat, keliami aukšti reikalavimai kokybei.
Parengė Kristina Čepukaitytė— Nielsen (Danija)
CITATA: Nuteistosios krizės nejaučia, viską gauna, aptarnavimas kaip viešbutyje, o mes — viešbučio aptarnavimo personalas.„
