Kalėdų medelis keičiasi ir brangsta

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Kalėdiniai nykštukai laukia pirkėjų.
Kalėdinių medelių prekyboje, kaip ir kasmet prieš didžiąsias šventes, dabar pats įkarštis. Prekeiviai pastebi, kad nepaisant vėl pakilusių kainų, šiemet dauguma šiauliečių pirkėjų nesismulkina: renkasi nebūtinai pigesnį medelį, o tokį, kad patiktų aukščiu, šakų išdėstymu, spalva ar kamieno storiu.
Kalėdinė pasiūla didžiulė: miško ir sidabrinės eglaitės, kėniai, pušys, o taupesniems – paminėtų medelių šakos bei kompozicijos.

Eglaitės ir kėniai

Nors prekybos centruose kalėdinių spygliuočių buvo galima įsigyti jau lapkričio viduryje, tikroji prekybos karštinė pagavusi pagreitį tik dabar.

Šiaulių centrinės turgavietės prieigose šventiniais spygliuočiais prekiaujantis šiaulietis Rinaldas sako, kad pastarosiomis dienomis žmonės tapę kažkokie laimingesni, labiau atsipalaidavę, prieina, apžiūrinėja, teiraujasi. Ypač dažnai – tai šeimos su nedideliais vaikais. Kiek džiaugsmo būna mažiesiems, kai tėvai jiems leidžia išrinkti kalėdinį džiaugsmą.

Penkioliktus metus prieš kiekvienas Kalėdas pardavinėjantis šventinius medelius, Rinaldas pastebėjęs, kad žmonės pastaraisiais metais linkę rinktis vis didesnius spygliuočius, vidutiniškai dviejų metrų aukštumo, ir dažniau pjautus, o ne vazonuose, tokie anksčiau buvo labai populiarūs, tačiau mažai kam prigiję.

Šiaulietis kalėdinę prekybą šiais metais pradėjo gruodžio 2 dieną, išvakarėse iš Švedijos parsigabenęs pilną vilkiką kėnių, jie pastaraisiais metais tarp lietuvių vis populiaresni dėl vienos savo prigimtinės savybės – beveik nebyrančių spygliukų.

Su eglaitėmis, kurios į prekybą atvyko iš Lietuvos augintojų plantacijų, anot Rinaldo, kitaip – šie medeliai, nors ir atneša į namus spygliuočio aromatą, tačiau meta spyglius pro šalį praeinant net katinui.

Be to, eglutės, skirtingai negu kėniai, esą dar greičiau „nusirengia“, jei namuose yra šildomos grindys – nuo apačios kylanti šiluma pirmiausia išdžiovina jų kamieną.

„Kėniai stumia egles, jų pardavimas kiekvienais metais didėja“, – sako prekiautojas.

Anot Rinaldo, mada per Kalėdas puošti kėnius atsirado prieš Lietuvai įvedant eurą, 2015-aisiais. Kėnis išeinančiais litais kainavo apie 100, o tai buvo nemaži pinigai. Atsiradus eurui, šio medelio kaina laikinai stabilizavosi.

Šiais metais, palyginti su ankstesniais, šiauliečio parduodamų spygliuočių kainos beveik nepakito. Už pusantro metro eglutę vyras prašo 10 eurų, už didesnes – apie 15, o už maždaug trijų metrų – 25 eurų.

Kėnis pas Rinaldą kainuoja nuo 15 iki 40 eurų, atsižvelgiant į jo didumą, o štai pusantro metro – 25 eurai.

Pašnekovas pataria kiekvienam pirkėjui, prieš perkant žiemos švenčių simbolį, būtinai įsitikinti, kad įsigyja ne seną, o kuo gyvesnį, kuo vėliau nupjautą. Tai padaryti esą paprasta – užtenka perbraukti delnu per vieną kitą šakelę. Jei įprastai švelnūs kėnio spygliukai tapę aštresni, šiurkštesni, tai gali būti, kad medelis jau beprarandąs gyvastį. Be to, gerai pažiūrėjus galima pamatyti, jog kėnis pakeitęs sodrią spalvą, o tai gali reikšti, kad jis nupjautas ganėtinai seniai.

„Tokių medelių pilna prekybos centruose, kalėdinę prekybą pradedančių lapkritį. Plius medeliai dar pabūna logistikos sandėliuose“, – sako prekeivis.

Čia pat primena, kad ne tokia sodri, o blyškesnė, labiau sidabrinę eglaitę primenanti, kėnio spalva dar nereiškia, kad medelis išdžiūvęs – gali būti, kad jis tiesiog kitokios rūšies. Tokių kėnių Rinaldo prekyboje taip pat yra.

Spygliuotos šakelės ir kalėdiniai nykštukai

Daugelį metų kalėdinių spygliuočių šakas pardavinėjanti Valė taip pat pastebi, kad pirkėjai kiekvienais metais vis labiau domisi kėniais.

„Ypač pagyvenę žmonės dažniau renkasi, sakydami, kad jį su spygliais išlaikys iki Trijų karalių, o kai reikia, kiti išlaiko ir iki Joninių“, – smagiai nusijuokia moteris.

Nepaisant gerųjų kėnio savybių, šiaulietė pirmenybę vis dėlto teikia tradicinei eglutei.

„O kvapas, o faktūra! Eglės taip gražu, nes tai ir miško kvapas, ir grožis“, – sako.

Už kėnio šaką Valė prašo dviejų eurų, tuo tarpu už eglės – nuo 50 centų iki euro.

Tačiau, pasak pašnekovės, yra ir tokių pirkėjų, kurie nežiūri nei į eglės, nei į kėnio šakutes – jiems duok tik pušį, nes ji lengviau ištveria kambario temperatūrą, pamerkus į vandenį ir kaskart naujai pakirpus, išlaiko ir apie mėnesį.

Pušies šakų prekeivė taip pat gali pasiūlyti. Taip pat už dešimt eurų parduoda kalėdinius medelius, kurie yra surišti iš šakų. Štai pušinis medelis – turi suformuotą kamieną bei betoninį stovą – parsinešei pastatei ir nieko daugiau daryti nebereikia.

Šiemet sugalvojo iš eglaitės šakų surišti nykštukų. Kad nykštukai būtų kaip nykštukai, kiekvienam uždėjo po raudoną kepuraitę. Nykštukų, kainuojančių dešimt eurų, surišo vienuolika. Per kelias dienas didžioji dalis jau buvo nupirkta.

Sūnaus versle dirbanti šiaulietė sako, kad ne pirmus metus kėnių šakų įsigyja konteineriais atplukdytų iš Danijos. Tačiau mato, kad kiekvienais metais pastebimai prastėja jų kokybė.

„Prieš penkerius metus iš Danijos pavykdavo atsivežti šakų per visą stalą ir būdavo jos sodriai žalios spalvos, šakotos ir putlios. O dabar kokios...“ – prekeivė rodo ant prekybinio stalo sudėliotas kėnio šakas, kurios nėra nei labai didelės, nei labai šakotos.

Bėda, anot pašnekovės, kad šakelės ne tik mažesnės, bet kai kurios jau pakeitusios ir spalvą iš ryškiai žalios į rusvą. Turi žinių, kad kėniai kenčia dėl klimato kaitos.

Kėniai – iš Vokietijos plantacijų

„Kalėdinė karštinė“, – simpatiškai šypsosi aštuntus metus kalėdinių kėnių prekyba besiverčiantis Rokas Bilyk.

Šiemet prekiauti pradėjo gruodžio 1 dieną. Roko kalėdiniai kėniai atkeliavo iš plantacijų Vokietijoje.

Nors ir iš Vokietijos, anot prekiautojo, jie šiek tiek brangesni negu iš Danijos, Švedijos ar net Kaukazo, iš kur atsiveža kai kurie mūsų prekybos centrai, medelio kokybei tai įtakos neturi.

„Nematau jokio skirtumo, iš kur pardavėjai veža kėnius. Visi puikiai laikosi“, – sako Rokas.

Medelių kainos, anot jo, šiais metais šiek tiek pakilo, nes padidėjo jų atsigabenimo išlaidos. Formuotas kėnis, kurio aukštis apie 160 centimetrų, Roko lauko prekyvietėje Šiaulių centre – 25 eurai. Didesni medeliai – apie tris dešimtis.

Tokių, kurie siektų keturis metrus ir daugiau, čia prekiautojas neturi. Šiauliuose, skirtingai negu Vilniuje, kur buvo gavęs užsakymą į didelius namus pristatyti net šešių metrų aukščio kėnį, didesnių negu 1,60–2 metrų aukštumo medelių paklausos beveik nėra. Kita vertus, atsiradus poreikiui, tikrai galėtų atgabenti.

Pas Vokietijos ūkininką, turintį bemaž dviejų šimtų hektarų ploto plantaciją, ne kartą lankęsis R. Bilyk žino, kad kėnių kainą lemia nemaža jų savikaina. Esmė ta, kad šis medis iki dviejų metrų užauga per dešimtmetį, o jam prižiūrėti, šakoms formuoti reikia įdėti daug rankų darbo – juk auginamas Kalėdoms.