Naujausios
Nesužalotas, bet iškeiktas
Pasak pono Vlado, vieną saulėtą dieną Šiauliuose, ties Tilžės gatvės perėja, prie „Šiaulių banko“, lūkuriavo, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir jis galės pereiti kelią.
Akimirka, ir šiaulietis pajuto, kad staiga šaligatviu atskriejęs paspirtukas bando išvengti susidūrimo su juo. Pavykus apvažiuoti nekliudžius pėsčiojo, vairuotojas net nestabtelėjo, garsiai nusikeikęs, esą, ko jis, senis, čia vaikšto, ir pridėjęs rusišką keiksmažodį, nurūko šaligatviu neatsisukdamas. Žmogus nuo tokio akibrokšto patyrė išgąstį. Laimei, nekliudytas, taigi fizinių sužalojimų pavyko išvengti.
„Ar elektrinių paspirtukų vairuotojams negalioja eismo taisyklės? Ar jie gali skraidyti šaligatviais, jei čia vaikšto pėstieji?“, – teiravosi į „Šiaulių kraštą“ kreipęsis šiaulietis.
Įvykių yra, priežastys įvairios
Kad elektrinių paspirtukų vairuotojai, važiuodami šaligatviais arba gatvę kirsdami perėjose, neretai sukelia grėsmę ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, pavyzdžių netrūksta. Policijos statistika ypač šiltuoju metų laiku „pagražėja“ nuo eismo įvykių, kurių dalyviai, o neretai ir kaltininkai yra elektrinių paspirtukų vairuotojai.
Šiaulių apskrities Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistė Kristina Strelcovienė informavo, kad nuo metų pradžios Šiaulių apskrityje įvyko šeši su elektriniais paspirtukais susiję eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti žmonės.
Tokių avarijų priežastys įvairios: nesuvaldytas paspirtukas apvirto važiuojamojoje kelio dalyje ir susižalojo vairuotojas, susidūrė du greta važiuojantys paspirtukai, automobilis kliudė pėsčiųjų perėja elektriniu paspirtuku važiuojančią mergaitę, paspirtuko vairuotojas atsitrenkė į stovintį automobilį, važiuodama elektrinių paspirtuku vairuotoja kliudė pėsčiąjį, paspirtukininkas atsitrenkė į dviratininką.
Deja, anot specialistės, paspirtukininkai neretai elgiasi taip tarsi keliuose ir gatvėse jie būtų vieni, vadovaujasi vienintele taisykle „jokių taisyklių“.
Problema paaštrėjusi pastaraisiais metais, kai elektrinį paspirtuką bet kas gali išsinuomoti – susimoka ir važiuoja, niekas nepaklaus, ar žino tas Kelių eismo taisykles, kurios galioja dviračiams, taigi ir jiems prilygintiems elektriniams paspirtukams.
„Nežinančių, kaip elgtis kelyje, kuria puse važiuoti, kokiu greičiu ir t.t., – žino toli gražu ne visi, stoję ant paspirtuko“, – sakė pašnekovė.
Prieš kelias dienas Lietuvos kelių policija vykdė tikslinį reidą – tikrintas dviračių transporto priemonių blaivumas. Rezultatas nepradžiugino. Šios savaitės pradžioje paspirtukininkas Kaune buvo sužalotas automobilio. Paaiškėjo, kad ant elektrinio paspirtuko 47-erių vyras stojo būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,81 promilės girtumas.
Derėtų žinoti
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 kilometrai per valandą, priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis reikalavimų dviračių vairuotojams.
Dviračiu, motoriniu dviračiu, ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, elektriniais riedžiais ir panašiai, galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus.
Griežtai draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėją tiek dviračiu, tiek ir elektriniu paspirtuku. Šias transporto priemones privaloma per perėją persivesti.
Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu, bet ne didesniu greičiu negu eina pėsčiasis. Arba važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Važiuodamas važiuojamąja dalimi, vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant tokia transporto priemone nepilnamečiams privalomas saugos šalmas.
Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu (elektriniu paspirtuku – greitis iki 25 kilometrų per valandą, galia ne didesnė kaip 1 kW) leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims.
Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas. Suaugusieji turi užtikrinti, kad nepilnamečiai tinkamai elgtųsi kelyje, patiems rodyti tinkamą (gerą) pavyzdį.
Kelių policijos tarnyba primena, kad asmenys, važiuojantys elektriniais paspirtukais, kaip ir visi viešajame eisme dalyvaujantieji, privalo vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, būti atidūs, saugoti save, gerbti kitus eismo dalyvius. Būtina sąmoningai suprasti – kelyje esi ne vienas, savitarpio pagarba ir atsargumas yra saugaus dalyvavimo eisme pagrindas.
