
Naujausios
Vienkartinis plastikas – patogumas žmonėms, našta gamtai
Masinis plastiko gaminių naudojimas pasaulyje tapo didžiule problema. Kasmet pagaminama apie 380 mln. tonų plastiko, o maždaug pusė jo tampa tik vieną kartą panaudojamais gaminiais – vienkartiniais plastikiniais maišeliais, pakuotėmis ar indais.
Neišvengiamai susidaro dideli kiekiai plastiko atliekų, kurios patenka į aplinką ir joje gali išbūti šimtmečius. Plastikas itin didelę žalą daro vandens telkiniams, kuriuose jis virsta grėsme gyvūnams ir grėsme ekosistemoms. Irdamas plastikas skaidosi į mikroplastiko daleles, kurios patenka į vandens gyvūnų, o vėliau ir žmonių organizmus. Tad nenuostabu, kad dedama vis daugiau pastangų, kad būtų sumažinti plastiko atliekų kiekiai.
Šiuo tikslu vis daugiau šalių uždraudžia įvairius vienkartinius plastiko gaminius. Europos Sąjungoje prieš kelis metus uždrausti vienkartiniai plastiko indai. Neseniai įsigaliojo ir plastikinių šiaudelių draudimas, o vienkartinius plastikinius maišelius pirkėjai parduotuvėse turi įsigyti už simbolinį mokestį. Kadangi be kai kurių plastikinių daiktų gyventi būtų sudėtinga, plastikiniai gaminiai keičiami tvaresnėmis alternatyvomis. Pavyzdžiui, vienkartiniai plastikiniai indai keičiami popieriniais, plastikiniai šiaudeliai – kartoniniais ar daugkartinio naudojimo metaliniais ir stikliniais. Parduotuvėse pirkėjai raginami rinktis daugkartinio naudojimo maišelius arba draugiškesnius gamtai – popierinius.
Mažiau cigarečių dūmų – mažiau problemų
Išeičių ieškoma ne tik mažinant žalą gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Rūkymas – vienas labiausiai pasaulyje paplitusių žalingų įpročių. Rūkymo žala gerai ištirta ir seniai jau žinoma, kad didžiausią grėsmę sukelia cigaretei degant išsiskiriančios cheminės medžiagos, tarp kurių yra itin kenksmingų dervų, anglies monoksido bei kitų kancerogenų. Vos įkvėptos šios medžiagos ima žaloti kvėpavimo takus, o patekusios į kraujotakos sistemą išnešiojamos po visą organizmą ir kenkia įvairiems žmogaus organams.
Cigarečių dūmuose yra ir nikotino. Ši tabako veiklioji medžiaga nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis ir nesukelia vėžio, tačiau lemia rūkymo priklausomybę. Nepaisant to, kad rūkymo žala gerai žinoma, rūkorių skaičius nemažėja. Priešingai, prognozuojama, kad rūkančiųjų skaičius ir iki 2029 sieks 1,1 mlrd. Dėl to, siekiant sumažinti žalą, kuriamos alternatyvos cigaretėms. Būtent tokiu tikslu buvo suskurtos el. cigaretės, kaitinamojo tabako gaminiai, nikotino maišeliai ir kitos alternatyvos.
Kadangi didžiausią riziką rūkant cigaretes sukelia kenksmingi chemikalai, kurie atsiranda tabakui degant aukštoje temperatūroje, visi šie gaminiai sukurti taip, kad rūkantysis gautų nikotino be degimo. Bedūmiuose gaminiuose degimo procesas nevyksta, todėl iškeitus cigaretes į juos, manoma, kad galima ženkliai sumažinti įkvepiamų kenksmingų cheminių medžiagų kiekį lyginant su cigaretėmis. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, alternatyvos cigaretėms padėjo pasiekti išties reikšmingų rezultatų kovojant su rūkymo epidemija.
Valgomieji vabzdžiai vietoj mėsos
Tai, ką valgome, daro didelę įtaką ne tik mūsų savijautai ir sveikatai, bet ir visai planetai. Ypač didelį poveikį aplinkai daro mėsos pramonė. Skaičiuojama, kad ji lemia 15-20 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Dėl gyvulininkystės iškertama apie 60 proc. viso pasaulyje išpjaunamo miško ploto, gyvuliams auginti išnaudojama apie 40 proc. gyventi tinkamo žemės ploto. Ši industrija taip pat sunaudoja milžiniškus kiekius vandens.
Apie mėsos vartojimo neigiamą įtaką aplinkai kalbama vis dažniau, todėl vis daugiau žmonių stengiasi keisti mitybos racioną. Ekspertų teigimu, mėsos vartojimo mažinimas yra vienas reikšmingiausių žingsnių, kurį gali žengti asmuo, norėdamas sumažinti poveikį aplinkai.
Nors raudona mėsa yra geras baltymų šaltinis, per didelis jos vartojimas taip pat siejamas su išaugusia vėžio rizika. Dėl to bent keletą kartų per savaitę mėsą vertėtų keisti žuvimi, ankštiniais augalais, soja, tofu. Be to, vis daugiau dėmesio sulaukia tokie mėsos pakaitalai kaip valgomieji vabzdžiai. Jie valgomi džiovinti, iš jų gaminami miltai ir įvairūs užkandžiai – krekeriai, duonelės. Su šiuo proteinų šaltiniu, kuris yra laikomas vienu draugiškiausių aplinkai, yra siejama maisto pramonės ateitis.
Popierines knygas keičia ekranai
Pokyčiai veržiasi ir į knygų mylėtojų gyvenimus. Vis daugiau žmonių skaito ne popierines, o elektronines knygas arba klausosi knygų audio formatu. Vieni tai daro dėl patogumo, kiti – siekdami prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Skaičiuojama, kad vien JAV knygų gamybai kiekvienais metais nukertama 32 mln. medžių. Spaudai taip pat sunaudojami dideli kiekiai vandens, tad priežasčių rinktis spausdintų knygų alternatyvas netrūksta.
Vienos populiariausių e. skaityklių „Kindle“ naudotojai per metus padeda išvengti 1,15 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios pasklistų į atmosferą vietoje elektroninių skaitant įprastas knygas. Tiesa, elektroninių knygų CO2 pėdsakas taip pat nėra nulinis, tačiau ekspertų vertinimu, vienos elektroninės knygos poveikis aplinkai prilygsta 36 nedidelių popierinių knygų.
Žinoma, spausdintos knygos turi savo žavesio ir daugeliui popierinių puslapių pojūčio ir kvapo neatstos joks ekranas. Tačiau net ir skaitant popierines knygas galima ieškoti tvaresnių sprendimų – rinktis naudotas knygas, jomis dalintis ir keistis, o perskaitytus leidinius atiduoti bibliotekoms, parduoti. Perkant naujas knygas, pirmenybę verta teikti mažesnio formato leidiniams. Be to, knygų leidybai panaudojama vis daugiau perdirbto popieriaus – į tai taip pat galima atkreipti dėmesį vaikštinėjant knygynuose.
Neigiama mados pramonės pusė
Atsinaujinti garderobą yra malonu, tačiau vaikantis madų neretai nauji rūbai panešiojami vos keletą kartų taip ir lieka dulkėti spintoje. Tokias tendencijas neabejotinai skatina mados industrija. Masiniai prekės ženklai ir mados namai leidžia naujas kolekcijas, o į parduotuvę keliaujantys drabužiai dažnu atveju nėra orientuoti į ilgaamžiškumą.
Visa tai lemia didžiulį drabužių perteklių ir susidarančius milžiniškus tekstilės atliekų kiekius. Skaičiai iškalbingi – pasaulyje kasmet pagaminama iki 100 mlrd. naujų drabužių, o apie 60 mlrd. jų išmetama.
Siekiant sumažinti mados industrijos poveikį gamtai, žmonės skatinami vartoti atsakingiau. Tai galima padaryti perkant geresnės kokybės ilgaamžiškesnius drabužius, kuriuos būtų galima dėvėti bent keletą sezonų. Sveikintina iniciatyva rinktis dėvėtus arba iš perdirbtų medžiagų pagamintus rūbus. Net ir senų rūbų nereikėtų skubėti išmesti – juos galima atnaujinti ir prikelti naujam gyvenimui. Nebenaudojamus, tačiau dar tinkamus nešioti drabužius galima atiduoti labdarai, o jau nusidėvėjusius drabužius svarbu mesti į tam skirtus tekstilės atliekų konteinerius.