Naujausios
Sprindis valstybinės žemės
Į redakciją kreipėsi tytuvėniškė Liepų gatvės gyventoja (pavardė redakcijai žinoma). Moteris rašo šioje gatvėje nusipirkusi sodybą daugiau kaip 25 metus. Buvo atlikti kadastriniai matavimai, sodyba įteisinta Registrų centre.
„Tvarkausi savo sklypo ribose. Ne vienerius metus valdžios atstovai lankėsi, organizuodami gražiausiųjų sodybų konkursus, skyrė prizus kaip laimėtojams, – rašo skaitytoja. – Ir staiga tapau žemės užgrobėja. Balandžio mėnesį pas mane atvažiavo Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, kuri pareiškė, kad aš esu užgrobusi valstybės žemės. Apie sprindį į gatvės pusę.“
Gyventoja privalo nuversti tvorą ir tą sprindį atitraukti. Kiek užgrobė, ji nežino, nes nepasakė – gal apie 20 centimetrų.
Jos tvoros perkėlimas kainuotų per 5 tūkstančius eurų. Reikia pasidaryti naujus kadastrinius matavimus, kurie kainuoja kelis šimtus.
– Klausiu, kuriems galams tie matavimai, jei jie jau yra? Sako, yra pasikeitusios koordinatės, jų skaičiavimo algoritmai ar dar kažkas. Išsiaiškinau, kad per Nepriklausomybės laikotarpį net du kartus buvo keistos koordinatės, todėl dabar atsitinka taip, kad kaimynų sklypai lipa vienas ant kito, pasistumia senos ribos, – kalbėjo moteris.
Apie jokius koordinačių pasikeitimus gyventojai nebuvo informuoti.
– Pavyzdžiui, mano kaimynų ūkinis pastatas, kuris pagal projektą turėjo stovėti netoli sklypo ribos, dabar į mano sklypą įlenda 16 centimetrų. Bet mes, kaimynai, tragedijos iš to nedarom, o va 20 centimetrų valstybės žemės – jau baisi vagystė, – stebėjosi pašnekovė. – Juk prieš pusšimtį metų, kai tie sklypai buvo formuojami pagrindinis matavimo prietaisas buvo ruletė. Kita vertus, jei, pasikeitus koordinatėms ar algoritmams, kaitaliojamos ribos, kodėl mokėti tenka sodybos šeimininkui? Juk ne mes, gyventojai, kažką keitėm.
Nusipirkti ar išsinuomoti negalima
Laišką parašiusi skaitytoja teigia norėjusi nusipirkti arba nuomotis tuos 20 centimetrų valstybės žemės. Tačiau išgirdo atsakymą, jog negalima. Esą tas sprindis žemės priklauso gatvei. Nors gatvė sėkmingai išsitenka ir be tų 20 centimetrų.
Situacija dar paaštrėjo, kai Kelmės rajono savivaldybė nusprendė inventorizuoti gatves. Specialistai suinventorizavo galimai, nematydami realios situacijos. Todėl tvora atsidūrė gatvėje.
Pasak tytuvėniškės, „žemgrobiais“ tapo ir keletas jos kaimynų. Vieni jau nuardė seną tvorą, iškasė tranšėją naujos pamatams, bet atvykę inspektoriai konstatavo, jog atitraukta per mažai. Kita kaimynė įvykdė reikalavimus, išrovė gyvatvorę. Buvo išbraukta iš žemės užgrobėjų sąrašų. Tačiau vistiek gavo kvietimą į Inspekciją, kur svarstys, kaip bausti už nusižengimą.
Kas neteisus – inspektoriai, Įstatymas ar gyventojai?
Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija skelbia, kad jų specialistai, patikrinę randa 78 ar 79 proc. pažeidimų nuo visų tikrinimų.
Kyla klausimas, ar tikrai dauguma individualių namų gyventojų yra žemgrobiai, sąmoningai besigviešiantys valstybės žemės. O gal su tvarka kažkas negerai, jei dauguma patikrintųjų tampa pažeidėjais?
Matininkai tvirtina, jog visa košė užvirta keičiant koordinates. O gyventojų bėdos užviršuotos, inventorizuojant gatves, kelius, šunkelius nematant realybės.
Kelmės rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Vaida Kaulokienė tvirtina, jog gyventojams nevalia savintis valstybės žemės, tačiau tie, kurių sodybose anksčiau buvo atlikti kadastriniai matavimai ir pagal juos tvoros ar pastatai stovi sklypo ribose, gali kreiptis į teismą ir užginčyti inspekcijos reikalavimus. Nes žmogus nekaltas dėl to, kad ankstesni matavimai neatitinka šiandieninių.
Tik ar kiekvienas gyventojas gebės tai padaryti? Ir ar teismai kainuos pigiau už tvoros perkėlimą?
Komentaras
Leistinos tik minimalios paklaidos
Susidariusią situaciją paprašėme pakomentuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų.
Atsakymą atsiuntė patarėja viešiesiems ryšiams Viktorija ŠINKŪNIENĖ. (Komentaras sutrumpintas paliekant esmę. Paantraštės autorės.)
Kelmės rajone, Tytuvėnuose, Liepų gatvėje patikrinimai buvo vykdomi pagal VTPSI patvirtintą planą. Tytuvėnų miestelyje tikrintas 21 sklypas. Valstybinės žemės užėmimai nustatyti 13 sklypų, Liepų gatvėje – 3. Užimti ar naudojami plotai yra įvairių dydžių – nuo kelių kvadratinių metrų iki kelių arų. Tuo tarpu galimos ribų neatitikimo paklaidos miestuose ir miesteliuose yra 0,1 m, kitose teritorijose 0,3 m.
Nustačius žemės naudojimo pažeidimus, VTPSI pirmiausia teikia privalomuosius nurodymus – teisėtus reikalavimus per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus.
Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, vienas iš pažeidimo pašalinimo būdų gali būti kreipimasis dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir įsigijimo galimybių: miestų ir miestelių teritorijose – į savivaldybės administraciją, kaimo teritorijose – į Nacionalinę žemės tarnybą. Kitas galimas būdas – savanoriškai pašalinti nustatytus žemės naudojimo pažeidimus.
Atlikdami žemės naudojimo patikrinimus, specialistai dažnai susiduria su situacija, kai sklypų savininkai nežino tikslių savo nuosavybės teise valdomų sklypų ribų. Tai lemia netyčinį valstybinės žemės užėmimą, kuris tęsiasi tol, kol atsakingos institucijos neatlieka kontrolės procedūrų ir apie tai neinformuoja pačių savininkų.
Pasitaiko atvejų, kai ir pats pilietis yra užsakęs kadastrinius matavimus, pasirašęs, kad susipažino su paženklintomis ir matininko parodytomis ribomis, tačiau investuodamas į tvorą, statydamas statinį, jų nesilaikė. Nemaža dalis piliečių paaiškina, kad tvoras pasistatė pagal kaimynų tvoras, kad būtų išlaikoma tiesi linija, arba kaltina matininkus. Atsakomybė už nustatytų sklypo ribų nesilaikymą visada tenka esamam savininkui, nepriklausomai nuo to, kas pažeidimą padarė praeityje.
