Naujausios
Tarnybos vis važiuoja
Šiaulietė Jurgita Petrošienė su vyru Eugenijumi prieš kiek daugiau negu šešerius metus įsigijo seną medinį dviejų galų namą Vaidoto gatvėje. Iki tol Anglijoje gyvenusi šeima ėmė po truputį remontuotis, keisti sklypo aplinką, tvarkytis.
Įtampa, anot J. Petrošienės, kilo, kuomet dešinėje gyvenanti kaimynė paprašė pasirašyti dėl statybinių reikalų jos sklype. Negavusi greito parašo, kaimynė esą pratrūkusi ir pagrasinusi, kad dėl to šeima smarkiai kentės.
Tada tarp kaimynų esą ir kilusi įtampa. Tai skalbinių džiovykla ne vietoje, tai mikroautobusas, tai malkos, tai vandens kubilas...
Burbulas sprogo per karantiną. J. Petrošienė sako, kad tada prieš jos šeimą susivienijo ne tik dešinėje gyvenanti kaimynė, bet ir šeima, kuri gyvena kairėje. Pašnekovė įsitikinusi, kad pagrindinė to priežastis – pavydas dėl rekonstruoto namo, dėl sutvarkytos sklypo teritorijos, dėl kieme išklotų trinkelių, dėl kurių esą bėga smėlis į kaimynės šulinį, esantį už bene trijų metrų ar kiek toliau.
„Susitvarkėme gale sklypo tvorą, kaimynė iškvietė aplinkos apsaugą, kad patikrintų statybai skirtus stulpelius. Atvažiavo aplinkosaugininkai, patikrino, neteisėto nerado ir išvažiavo“, – pasakoja ponia Jurgita.
Kaimynams, anot šiaulietės, taip patiko minėtų aplinkosaugininkų atvykimas, kad jie ėmė tiesiog manipuliuoti tarnybomis. Ir tai tęsiasi kelinti metai.
„Policija kone kiekvieną dieną kviečiama dėl tariamos muzikos, dėl triukšmo, dėl kažkokių girtavimų, kurių pas mus niekada nebuvo. Mažametis sūnus, po aštuntos valandos kieme pagrojęs dūdele užkliuvo, buvo išvadintas debilu“, – teigia J. Petrošienė.
O pareigūnai atvažiuoja, kaip ir privalo daryti, apžiūri ir, nieko neteisėto nenustatę, išvyksta.
Bet tik policija neapsiribojama. Į kaimynų kiemą tarnybos ir visokios inspekcijos ėmė sukti pasikeisdamos: Priešgaisrinė gelbėjimo dviem gaisriniais automobiliais atvyko – dėl galbūt gresiančio gaisro, Teritorijų planavimo ir statybos – dėl greičiausiai nelegalaus medinio sandėliuko, pavėsinės, kilnojamo angariuko lengvajam automobiliui, šiltnamio, Aplinkos apsaugos – dėl neva deginamos užterštos medienos, taigi dėl aplinkos teršimo, Vaiko teisių apsaugos – dėl 11-mečio sūnaus nepriežiūros, esą Petrošiai – alkoholikai, geria kiekvieną dieną, orgijas kelia, neturi socialinių įgūdžių.
Dar „Šiaulių vandenų“ atstovai tikrino, kur šeima išleidžia vandenį iš lauko kubilo. Atvyksta ir įvairių Šiaulių miesto savivaldybės skyrių atstovai. Niekas pažeidimų nenustato: tylu, tvarkinga, šeima blaivi, dirbanti. Vis dėlto jei pranešimas skubus, atvyksta ir naktį, tikisi kažką aptikti.
Negana to, viena kaimynė, J. Petrošienės teigimu, įsigudrino per tvorą filmuoti viską, kas vyksta svetimame kieme. Filmuodama būtinai komentuoja, kas ir kaip.
„Pamato mus kubile, kuris stovi sodo gale, atokiau nuo aplinkinių, besimaudančius ir su maudymosi kostiumėliais išlipusius iš kubilo, tuoj filmuoja“, – pasakoja moteris.
Buvo iškviestas ir Priešgaisrinės apsaugos skyriaus pareigūnas, kuris aiškinosi, ar kartais pristatomas J. Petrošienės namo kaminas ne per žemas ir nekelia gaisro pavojaus sau ir aplinkiniams. Inspektorius konstatavo, kad naujoviškas kaminas – tvarkingas, be mažiausio pažeidimo.
„Įkalčiams fiksuoti“ abiejų kaimynų sklypuose atsirado vaizdo filmavimo kameros. Vienos daugiau į kaimynų sklypus atsuktos, o kitos – mažiau.
Pasigenda sprendimų
Bandydami apginti savo privatumą nuo kaimynų atakų, Jurgita ir Eugenijus ant sklypus skiriančios tvoros pasikabino užtraukiamą užuolaidą: jei į kiemą koks svečias, užuolaidą, kaip apsaugą nuo kaimynės akių ir filmavimo, tuojau užtraukta. Tai kaimynei nepatiko, kilo triukšmas.
„Pasakykite, kur mums rasti ramybę? Turim savo kiemą, niekam nieko blogo nedarome, negeriam, netriukšmaujam, kaip išmanydami tvarkomės. Aš dirbu virėja, vyras namuose, jis – sunkus ligonis. Kas mus gali apginti?“ – svarsto šiaulietė.
Moteris pasigenda valstybės institucijų sprendimų. Paskaičiavusi, kad per kelerius metus kaimynų „dėka“ į namus vien aplinkosaugininkų vizitų – per dvi dešimtis, tik truputį mažiau – policijos, bent penketas – statybų inspektorių, ne po vieną ir kitų institucijų.
„Čia gi valstybės pinigai. Šimtai, tūkstančiai eurų už šiuos atvykimus iš biudžeto sumokėta. Dar galima pateisinti būtų, jei skundai būtų pagrįsti. Bet dabar aiškinasi, aiškinasi ir galiausiai konstatuoja: viskas tvarkoje. Specialistai jau už galvų imasi“, – sako J. Petrošienė.
Neslepia, neapsikentusi kaimynų atakų, skundų tarnyboms yra pateikusi ir ji. Kreipėsi ir dėl šmeižto. Bet problemos tai neišsprendė – tarnybos į kiemą suka aktyviai kaip ir anksčiau. Tiesa, vieną kartą Priešgaisrinė tarnyba, anot namo savininkės, nusprendė į kaimynų skundą nebereaguoti: teigė jau anksčiau viską patikrinusi.
Turi savų pretenzijų
Pavyko pasikalbėti su viena iš kaimynių. Kategoriškai uždraudė skelbti jos vardą ir pavardę. Ir pradžių pranešusi, kad kalbės tik dalyvaujant advokatui, netrukus atsivėrė.
„Niekas skųstis neuždraus, norim skųstis ir galim“, – akcentavo.
Esą atsikrausčiusių naujakurių atžvilgiu buvo nusiteikusi palankiai, geranoriškai. Bet taip buvo esą iki to momento, kol naujieji kaimynai nepradėjo šiauštis: triukšmauti, leisti muziką, įžeidinėti, juodais dviejų kaminų dūmais teršti aplinką, ir kaip jie išvis drįsta gegužės mėnesį vis dar kūrenti krosnį!
Baisus blogis ir mediniai padėklai, kuriuos kaimynai susikrovė prie tvoros. O kur dar išleidžia vandenį iš kubilo, kai nusimaudo? Tas vanduo tai nešvarus po maudymosi, dar subėgs į šulinį – dėl to ir kreipėsi į institucijas.
„Sudėtingas gyvenimas. Aš dirbu naktimis. Be vaistų nebegyvenu“, – sako moteris.
Tikina, kad kaimynė po maudynių kubile prieš ją ir be liemenuko stovėjo. Sako, nuogalės net įrašą turinti, tik per jaudulį negali dabar surasti.
Ir čia pat tvirtina niekada kaimynų nefilmavusi, tai jie savo kameras į jos sklypo pusę atsukę.
Moteris įsitikinusi, kad jos kaimyniškas susitaikymas jau nebeįmanomas. Nebent muzikos nebeleistų ir pagaliau imtų gerbti save ir kitus.
Gal sutramdytų teismas?
Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viršininkui Marijui Maciui „kaimyniška“ problema Vaidoto gatvėje žinoma – policijos pareigūnai išklausę krūvas nusiskundimų, ne kartą važiavę ir į vietą, tikrinę – pažeidimų nenustatyta. Dėl galimai melagingų iškvietimų buvusios pradėtos kelios administracinės teisenos, tačiau jos nutrauktos, taip ir neįrodžius, kad iškvietimai tikrai melagingi.
„Jei žmogus galvoja, kad yra daromas pažeidimas ir apie tai informuoja tarnybas, sunku įrodyti, pilietiškai ar piktybiškai jis tai daro. Tenka važiuoti ir tikrinti“, – sakė komisaras.
Tačiau iniciatyva gali būti iš specialiųjų tarnybų pusės, kurios be reikalo kviečiamos. Jei tampa aišku, kad iškvietimas be pagrindo, tarnybos turėtų informuoti apie tai policiją. Iškvietėjui gresia sankcijos – 200–2 000 eurų bauda. Šiuo metu dažniausiai policiją dėl melagingų iškvietimų informuoja tik greitoji medicinos pagalba, kitų tarnybų pranešimų – tik pavieniai.
M. Macis nesutariantiems kaimynams pataria ieškoti kompromiso – juk gyventi reikės ir toliau.
Efektyvus būdas esantis mediacija. Susitaikymo paslaugą teikia teismo mediatoriai, dalis advokatų, sprendimą gali pasiūlyti ir pirminės teisinės pagalbos teisininkai Savivaldybėje.
Jei kaimynams vis dėlto atrodo, kad kompromisas nebeįmanomas, viena ar kita pusė turi teisę kreiptis į teismą dėl piktnaudžiavimo teise bei civiline tvarka įrodyti, kad konfliktas ir varginančios įvairių tarnybų patikros yra be pagrindo.
Pagal įstatymą gali būti naudojama ir baudžiamoji teisė.
Reikėtų priminti, kad vienas priešgaisrinės tarnybos ekipažo išvykimas kainuoja ne vieną šimtą eurų.
