Naujausios
Kaimo daugiabučiai: renovuoti ar sugriūti?
Kol kalbama apie miesto daugiabučių renovaciją, kaimo keturbučiai ir aštuonbučiai toliau griūva. Savivaldybių biudžetai tokiems namams padėti negali. Gyventojams yra du keliai: renovacija arba administratorius. Abu keliai – mokami.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Baiminamasi namo griūties
Šiaulių rajono Šakynos seniūnijos Žarėnų kaime Naujosios gatvės 12 namo gyventojai baiminasi dėl savo aštuonbučio griūties. Žmonės mano, kad namas didesnio šalčio neatlaikys. Per kiaurą stogą smelkiasi vanduo. Daugelyje vietų permirkusios antrojo aukšto silikatinių plytų sienos. Paspaudus šalčiui perdrėkusios plytos gali sutrūkinėti, o namas – griūti.
Griūties pranašais jau yra nutrupėjusios ir visiškai iškritusios plytos. Nuo stogo kiaurymių kabo varvekliai.
Ne geresnė padėtis ir namo viduje. Antrajame aukšte iškritę didžiuliai gabalai sienos tinko, sienų plytos parudusios nuo nuolat tekančio vandens. Kai kuriuose butuose, gyventojų teigimu, baisu įlūžti su grindimis į rūsį, nes grindų lentos supuvusios. Sienos drėksta ir viduje.
Gyventojų teigimu, jų aštuonbutis – vienas pirmųjų daugiabučių Žarėnų kaime, statytas daugiau negu prieš 50 metų.
Šakynos seniūnijos duomenimis, name gyvena 12 žmonių. Name centrinio šildymo nėra.
Vienas iš aštuonių butų priklauso Šiaulių rajono savivaldybei ir yra socialinis būstas, kuriame gyvena šeima. Vienas butas – negyvenamas, ten anksčiau yra kilęs gaisras.
Gyventojai dėl namo remonto klausė seniūnijos, tikėjosi, gal padės suremontuoti daugiabutį.
„Juk čia yra ir socialinis būstas, todėl valdžia turėtų prisidėti remontuojant. Bet mums reikia bent patarimo, ką daryti. Gal galima būtų namą renovuoti?“, – klausė gyventojai.
Remontas – gyventojų lėšomis
Šakynos seniūno Artūro Žilinsko teigimu, pagal sutartį su Šiaulių rajono savivaldybės turto valdymo skyriumi, socialinio buto nuomininkai einamąjį remontą turi atlikti patys savo lėšomis. Buto kapitalinis remontas biudžete nenumatytas.
„Dauguma butų, išskyrus socialinį būstą, yra privatizuoti, o į privačią nuosavybę Savivaldybė kištis negali. Patys žmonės turi ieškoti galimybių suremontuoti namą, – tvirtina seniūnas. – Jeigu reikėtų tvarkyti stogą, ar kitus bendrus objektus, visi gyventojai patys turi apmokėti už atliktus darbus, pateikti turto valdymo skyriui sąskaitas, už kurias proporcingai turimam savivaldybės buto plotui būtų kompensuojama“.
Ne tik Šakynos seniūnijoje, bet ir visame rajone yra ne vienas panašus namas.
„Renovacijos galimybės artimiausią penkmetį mažiems kaimo daugiabučiams yra ribotos“, – mano seniūnas.
Turi pasirinkti namo valdytoją
Seniūnas A. Žilinskas priminė, kad iki liepos 1 dienos visų daugiabučių gyventojai turi arba įkurti bendriją, arba pagal jungtinės veiklos sutartį imtis valdyti savo namą.
„Jeigu iki liepos 1 dienos gyventojai šito nepadarys, nesusitars tarpusavyje, namą imsis valdyti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas valdytojas. O valdytojas rajone kol kas yra Kuršėnų komunalinis ūkis“, – sakė seniūnas.
Daugiabučiu yra laikomas toks namas, kuriame yra trys ir daugiau butų.
Seniūnas paaiškino, kad namo valdytojas prižiūrėtų laiptines, bendrąsias patalpas, elektros skaitiklius, o iš gyventojų už namo priežiūrą būtų imamas mokestis – 0,24 centus už kvadratinį metrą naudingo ploto be PVM.
Jo teigimu, iki šiol gyventojai už namo priežiūrą nemokėjo.
„Jeigu namo valdytojas būtų buvęs privalomai paskirtas anksčiau, galbūt iki tokios prastos namo būklės nebūtų prieita“, – svarstė seniūnas.
Dar vienas administratorius – renovacijai
Rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus Pastatų priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Aurimas Kasparas teigė, kad pirmasis renovacijos etapas, kuriam teikiamų paraiškų laikas jau baigėsi, numatė, jog renovuojami bus tik 150 ir daugiau kilovatvalandžių šilumos energijos sunaudojantys namai.
„Anksčiau namai, kuriuose nėra centrinio šildymo, į renovacijos programą nepateko. Dabar į renovacijos programos kitą etapą gali patekti ir namai be centrinio šildymo“, – sakė A. Kasparas.
Kaip patekti į renovacijos programą?
A. Kasparas paaiškino: namo gyventojai turi išsirinkti atsakingą asmenį, kuris turi surinkti gyventojų, sutinkančių renovuoti namą, parašus prie laisva forma parašyto prašymo. Prašymas turi būti atneštas į savivaldybę, jis bus įtrauktas į renovacijos pageidaujančių namų sąrašus.
„Kol kas nežinome, kada Aplinkos ministerija vėl kvies teikti paraiškas kitam renovacijos etapui. Kai tik bus paskelbta, kad paraiškos renkamos, Savivaldybė ministerijai pateiks visus gyventojų prašymus. Valstybė kompensuoja 40 procentų renovacijos lėšų“, – aiškino mechanizmą specialistas.
Namui, kurio gyventojai sutinka su renovacija, yra paskiriamas administratorius.
„Šiaulių rajone administratoriumi paskiriama Kuršėnų komunalinio ūkio bendrovė. Būtent administratorius kreipiasi dėl paskolos į banką. Paskolą gauna ir ją administruoja būtent administratorius“, – pabrėžė A. Kasparas.
Reikia noro ir iniciatyvos
Būsto energijos taupymo agentūros Programų rengimo ir įgyvendinimo skyriaus specialistas (Šiaulių regionui), buvęs Šiaulių meras Genadijus Mikšys teigė, kad į antrąjį renovacijos etapą gali patekti visi daugiabučiai, kuriuose yra ne mažiau kaip trys butai.
„Namas gali patekti į renovacijos programą pats, be jokių savivaldybių pagal lygiai tokias pat sąlygas, kaip ir tarpininkaujant savivaldybėms. Jeigu namas iki šių metų gruodžio 31 dienos susitvarko dokumentus, visos kompensacijos galioja“, – tikino G. Mikšys.
Jeigu namo gyventojai nusprendžia, kad nori dalyvauti renovacijos procese, išsirenka namo atstovą arba kreipiasi į bendrojo naudojimo objekto valdytoją (administratorių). Atstovas užsako investicinį planą. Namo gyventojai susirinkime patvirtina parengtą investicijų planą.
„Net ir išleistos gyventojų lėšos už investicijų plano parengimą yra grąžinamos, svarbu, kad tik būtų gyventojų noras ir iniciatyva tvarkyti namą, net jeigu namas stovi kur nors kaimo pakraštyje. Skirtumas tik tas, kad kuo mažesnis namas, tuo didesnė renovacijos kaina“, – tvirtino G. Mikšys.
G. Mikšio teigimu, jeigu gyventojas turi teisę į kompensacijas ir yra buto savininkas, valstybė 100 procentų padengia visas daugiabučių namų modernizavimo išlaidas.
Jono TAMULIO nuotr.
DRĖGMĖ: Sudrėkusioms antrojo aukšto sienoms, gyventojų teigimu, pakaktų gero šaltuko ir plytos sproginėtų bei kristų.
VARVEKLIAI: Per kiaurą stogą bėga vanduo, šąlantis į varveklius.
STOGAS: Sudrėkęs namo viršus rodo, kad stogas – kiauras.
ELEKTRA: Plika akimi matyti, kad skubiai reikia tvarkyti elektros instaliaciją.
LAIPTINĖ: Nuo drėgmės laiptinėje nukrito sienos tinkas, o plytos toliau drėksta.
PINIGAI: Šakynos seniūnas Artūras Žilinskas sako, kad gyventojai namą turi remontuotis už savo pinigus.
RENOVACIJA: Būsto energijos taupymo agentūros Programų rengimo ir įgyvendinimo skyriaus specialistas (Šiaulių regionui) Genadijus Mikšys tikina, kad ir mažiems kaimo daugiabučiams teikiama parama renovuotis.
