Naujausios
ARČIAU ŽEMĖS
Kaime gydytojas nėra tik gydytojas
Ambulatorijų gydytojai dirba po keliolika valandų, ne tik pagal specialybę — jiems tenka būti socialiniais darbuotojais, juristais, finansininkais, sodininkais, statybininkais. Sunkmečio nagų aštrumą jie pajuto: ligoniai nebeturi už ką gydytis, mokesčiai didėja, bet algos — ne.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Pinigais nelyja
Ventos (Akmenės rajonas) ambulatorijoje eilinę darbo dieną pacientų netrūksta: vieni atvedė sergančius vaikus, kiti atėjo receptų, treti pasitarti. Per pusvalandį prie gydytojos kabineto durų nusidriekia eilė pacientų.
Ambulatorijos direktorė, bendrosios praktikos gydytoja Genovaitė Vaitkevičienė aprodo dviejų aukštų ambulatorijos patalpas. Prieš metus buvo baigtas remontas. Nupirkta naujos įrangos, baldų. Pasidžiaugia, kad laiku parašė projektą.
„Kai rašėme projektą ambulatorijai atnaujinti, žadėjo trečdaliu sumos prisidėti Savivaldybė. Keitėsi valdžia. Pinigų nebegavome“, — sako ambulatorijos vadovė.
Pinigų ši gydymo įstaiga gauna pagal prisirašiusių pacientų skaičių, tačiau pastatui išlaikyti papildomai niekas neduoda. Savivaldybei priklausančios ambulatorijos išlaikymas — vadovės galvos skausmas. Buvusi vadžia pasirašė sutartį su šilumos tiekėjais, kad Savivaldybei pavaldžioms įstaigoms būtų neleidžiama atsijungti nuo centrinio šildymo.
„Savivaldybė neskiria nė cento. Nuo šildymo sąskaitų plaukai šiaušiasi, pernai daugiausiai už šildymą sumokėjome 2800 litų, šį mėnesį — 5600 litų. Mašiną, kuria apvažiuojame rajoną, reikia išlaikyti. Turime 109 gulinčius pacientus“, — skaičiavo gydytoja.
Gelbsti universalumas
Ventos ambulatorijoje dirba 14 darbuotojų: du bendrosios praktikos gydytojai, odontologas ir jos padėjėja, 5 bendruomenės slaugytojos, akušerė, kuri dar yra slaugos administratorė, vairuotojas-medicinos statistikas, buhalterė-raštininkė, klinikos laborantė. „Dvi pareigybės — neišvengiamybė“, — prisipažino ambulatorijos direktorė G. Vaitkevičienė.
Mažinti darbuotojų ambulatorijoje neketinama. Visi vos spėja suktis. Taupydami nuo kovo pradžios nebedirba šeštadieniais.
„Kartą per mėnesį iš Kauno atvažiuoja akių ligų gydytojai — per dieną priima apie 40 pacientų. Šį mėnesį atvažiuos du kartus, nes ligonių turime tiek daug, nebežinau, kur dėti. Urologas atvažiuoja iš Klaipėdos, daug pacientų reikia siųsti į kitus miestus konsultacijoms. Bėda, kad ne visi išgali“, — apgailestavo medikė.
Odontologijos kabinete gydytoja odontologė Elena Pigulevičienė priima per dieną po dvidešimt ir daugiau pacientų. Nauja įranga palengvina darbą, tačiau gydytoja paslaugas teikia dar kitose gydymo įstaigose.
„Nuvažiuotų stogas“
Gydytoja atsidūsta — Akmenės rajonas garsėjo nedarbu, dabar ši problema dar labiau išryškėjo: bedarbių nuolat daugėja, jaunimas jau išvažinėjo, iš „viso svieto“ suvažiavo gyventi asocialūs, sunkiai besiverčiantys žmonės, pensininkai, neįgalūs žmonės, kurie pardavę mieste praskolintus butus, sugebėjo įpirkti pusvelčiui būstus Ventoje.
„Nebežinai ir ką daryti: vakar 5 mėnesių kūdikį išvežėme į ligoninę, gimė neišnešiotas su sveikatos problemomis, motina neįsileidžia, mums neatneša. Kai prisibeldėme — motina visiškai girta, o ten dar 5 girti vyrai. Tokių pacientų ne vienas ir ne du“, — sakė ambulatorijos, kurioje prisirašę 4200 pacientų, vadovė.
G. Vaitkevičienė trinkteli ranka į stalą — su kai kuriais pacientais kantrybės pritrūksta: epilepsijos kamuojamas vaikas paliktas prižiūrėti ant lovos gulinčiai senelei, motina užsienyje, o tėvas pasiima vaiko neįgalumo pašalpą ir dingsta, kol baigiasi pinigai. Gydytoja primygtinai tėvui liepia vaiką vežti neurologų konsultacijai į Šiaulius, tačiau lieka neišgirsta.
„Vairuotojas veš dokumentus į Šiaulius, paimsime šitą vaiką. O ką daryti? Tenka ir vaistų iš savo algos pirkti, nuvažiuoti akinių užsakyti. Darbas nėra tik sėdėti kabinete. Ateinu septintą ryte, o išeinu, būna, ir po aštuntos vakaro“, — pasakoja G. Vaitkevičienė.
Išlydėdama gydytoja žvilgtelėjo į šalia ambulatorijos tekančią Ventos upę, ir apgailėjo, kad ledai išplaukė — savaitgalį pažvejoti nepavyks — „tik taip galiu pailsėti, kitu atveju, stogas nuvažiuotų“.
Kaimai sensta
Šaukėnų (Kelmės rajonas) ambulatorijoje popiet ligonių mažai, jie užplūsta rytais. Prieš dešimt metų atsiskyrę nuo Kelmės pirminio sveikatos priežiūros centro tapo savarankiška įstaiga, kurioje buvo 3200 pacientų, šiandien prisirašiusių pacientų suskaičiuota 2700, iš kurių 512 — vyresni negu 65 metai.
„Kaimai sensta, tuštėja sodybos, jaunimas išvažiuoja į miestus, užsienį. Gerai, kad Šaukėnuose yra duonos kepykla, psichiatrijos ligoninė, mokykla, ambulatorija — darbo vietos“, — pasakoja Šaukėnų ambulatorijos direktorė, bendrosios praktikos gydytoja Dalė Leliukienė.
Gydytoja nusišypso, kad psichiatrijos ligoninė pašonėje nėra labai blogai, nes ne tik patys papildomai konsultuoja ligonius, bet ir kaime su alkoholikais kovoja, pagąsdina, kad jie bus gydomi šalia esančioje įstaigoje — geriančiųjų sumažėja.
Priimtų į darbą
Atnaujintoje gydymo įstaigoje aplinkinių kaimų žmonės gali ateiti pas bendrosios praktikos gydytoją, moterims įrengtas ginekologijos kabinetas, atvyksta ginekologė, įrengta maža laboratorija, kur atliekami visi reikalingi tyrimai, erdvus odontologo, vaikų ligų gydytojo kabinetai.
Ambulatorijoje — moderni odontologijos įranga, o atvažiuojantis gydytojas — pensinio amžiaus.
„Specialistų trūksta, prisikviesti sunku. Odontologui galime ir algą gerą mokėti, ir grafiką suderinti, kad tik jis atvažiuotų. Žmonių kaime, kuriems reikia sutaisyti dantis — labai daug, važinėti į miestą jiems brangu“, — sakė D. Leliukienė.
Vadovė ambulatorijos remontą pati prižiūrėjo, nepasigėdijo apsimauti darbines kelnes ir lipti ant stogo, tikrinti sienas, žiūrėti, kaip dirbama, reikėjo — patarinėjo, reikalavo, kad darbai būtų atliekami kokybiškai.
Baimė dėl ateities
Ambulatoriją išlaikyti, pasak vadovės, kaip savo piniginę tvarkyti — žinai kiek turi, tiek gali išleisti. Prieš trisdešimt metų statyta ambulatorija pernai buvo suremontuota. Parašę projektą, gavo lėšų.
„Ką galime, darome patys: dažome, remontuojame, žolę pjauname, gėlių sodiname. Reikia stengtis. Jei eini, rūpiniesi, kalbi, judini — pasieksi, o jei nieko nedarai, nieko neturėsi. Tą pamačiau, kai atvažiavau dirbti po studijų prieš dvidešimt metų“, — prisimena vadovė.
D. Leliukienė prisipažino, praeityje buvę sunkių laikotarpių, kai dėl lėšų stokos norėjo užkalti įėjimą į antrą aukštą, kad nereikėtų jo šildyti. Apšiltintas pastatas, sudėti plastikiniai langai sutaupo energijos.
„Kol kas galime algas mokėti nevėluojant. Nežinia ir baimė yra, įkainiai už paslaugas nedidėja. Baisu, kad tokių ambulatorijų nesužlugdytų“, — nerimavo medikė.
TRŪKUMAS: Odontologė Elena Pigulevičienė Ventos ambulatorijoje per dieną priima per dvidešimt pacientų. Ambulatorijose odontologijos kabinetai įrengti, tačiau trūksta juose dirbančių specialistų.
GYDYTOJAS: Ventos ambulatorijoje dirbantis bendrosios praktikos gydytojas Vladas Jasinskas neseniai atšventė 66 metų sukaktį, šioje ambulatorijoje dirba ne vieną dešimtį metų.
KABINETAS: Ventos ambulatorijoje išlikęs fizioterapijos kabinetas, kurį išlaikyti turi pati ambulatorija. Kabinetas paliktas dėl pacientų, kuriems po traumų ar ligų nereikėtų važinėtis į kitus miestus.
PAREIGA: „Ligoniai susiranda ir dieną, ir naktį, savaitgalį“, — pasakojo Ventos (Akmenės rajonas) ambulatorijos direktorė, bendrosios praktikos gydytoja Genovaitė Vaitkevičienė.
BŪTINYBĖ: „Ambulatorijoje pas daktarus visa šeima esame dažni svečiai. Kaip savi. Sūnus, vyras ligoniai ir man prireikia, todėl ambulatorija čia būtina“, — sakė Ventoje gyvenanti Leontina Viknienė.
Jono TAMULIO nuotr.
ODONTOLOGAS: Šaukėnų ambulatorijoje įrengtas erdvus ir modernus odontologijos kabinetas, tačiau pastovaus specialisto direktorė Dalė Leliukienė iki šiol nesuranda.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
