Kaimai gali likti be savo ugniagesių

Kaimai gali likti be savo ugniagesių

Apskrities rajonuose gali nebelikti dalies savivaldybėms priklausančių ugniagesių komandų. Sunaikinus miestelių ir kaimų priešgaisrinius postus tikimasi sutaupyti. Toks taupymo planas skaudžiausiai atsietų nuo apskrities rajonų centrų labiausiai nutolusių kaimų gyventojams, todėl siautėjant liepsnai turtą jie galėtų ginti nebent laistytuvais.

Visuomenės apklausos liudija, kad visuomenė labiausiai pasitiki ugniagesiais–gelbėtojais.

Edita KARKLELIENĖ

edita@skrastas.lt

Į pagalbą — pirmi

Prieš keletą dienų pagalbos, užsidegus ūkio pastatui, prireikė Žarėnų kaimo (Šiaulių rajonas) gyventojų Pilvinių šeimai. Per kelias minutes į pagalbą padegėliams atskubėjo Žarėnų kaimo priešgaisrinės tarnybos ugniagesiai.

Medinį statinį, kol sulėkė kituose kaimuose įsikūrusios komandos, žarėniškiams ugniagesiams pavyko užgesinti liepsnai nespėjus jo labiau apgadinti.

Arūnas Pilvinis už išsaugotą turtą labiausiai dėkingas kaime dieną ir naktį budintiems ugniagesiams. Gavusios pranešimą apie gaisrą ugniagesiai iš toliau sulėkė maždaug per 20-30 minučių — tiek laiko būtų pakakę, kad iš statinio liktų tik pelenai.

Ketinimai kirsti iš peties

Šiaulių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Žarėnų komanda, neoficialiais duomenimis, viena iš tų, kurią užsimota panaikinti. Motyvas paprastas — gaisrų per metus užgesinama tik keli, o kaimas — rajono pakraštyje. Už keliasdešimties kilometrų darbuojasi Gruzdžių komandos ugniagesiai, šalia ir Akmenės rajonas. Manoma, kad atsitikus nelaimei, ugniagesiai iš kitur atskubėtų į Žarėnus bei aplinkinius kaimus.

Girdėti ir kalbų apie radikalias pertvarkas Joniškio rajono savivaldybei priklausančiose ugniagesių komandose. Esą tai gali paliesti Stupurų ir Satkūnų kaimus.

Konkrečių sprendimų dėl savivaldybių ugniagesių komandų likimo kol kas nepriėmę Kelmės, Radviliškio ir Pakruojo rajonų savivaldybių valdininkai. Tačiau neatmetama, kad ir čia gali būti taupoma kaimuose veikiančių ugniagesių komandų sąskaita.

Didesniuose apskrities rajonų kaimuose ir miesteliuose dabar veikia 38 priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos.

„Kaimas — toli nuo valdininkų, — “Šiaulių kraštui“ sakė nuo ugnies prieš kelias dienas nukentėjęs žarėniškis A. Pilvinis. — Argi jiems rūpi grėsmė, kurioje priversti gyventi kaimiečiai — juk nuostolius nuo gaisro patirtų ne savivaldybė, o gyventojai.“

Vyras siūlo, kad kaimo žmonės, du procentus pajamų mokesčio paskirtų Žarėnų ugniagesiams remti.

Pinigų mažėja

Oficialių sprendimų dėl rajonų savivaldybių ugnegesių komandų panaikinimo kol kas nėra. Tačiau pinigų skiriama mažiau.

Šiais metais lėšos Šiaulių rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai sumažintos penkiais procentais, Pakruojo — beveik septyniais.

Kelmės rajono savivaldybė nebeskiria lėšų ugniagesiams reikalingų priemonių bei įrenginių įsigijimui. Mero pavaduotojas Zenonas Mačernius mano, kad savivaldybių priešgaisrinės tarnybos nėra pajėgios tinkamai atlikti savo funkcijų.

Septynioms Joniškio rajono ugniagesių komandoms lėšų skirta šešiais procentais mažiau. Rajono meras Romaldas Gadeikis informavo, kad ugniagesiams teks eiti nemokamų atostogų bei keisti darbo grafikus.

Akmenės rajono savivaldybė pažymėjusi, kad gali tekti sumažinti ugniagesių komandų.

Vanduo — iš namų

Nebuvo sunku įsitikinti, jog ugniagesius jau dabar reikia gelbėti.

Šiaulių rajono Gruzdžių komandos ugniagesių patalpose nėra vandentiekio. Vyrai vandens atsiveža iš namų, o po gaisro specialiąją aprangą plauna namuose.

Pastatas avarinės būklės: ištrupėjusios sienos, perskilusi krosnis. Vyrai iš namų suvežė baldus: budėjimo parą nė prisėsti nebūtų kur.

Jei suserga ar atostogauja porininkas, jo pakeisti nėra kuo. Tada nuvykęs į gaisrą gelbėtojas sau — ir vairuotojas, ir ugniagesys, ir operacijos vadovas.

Ką vienas ugniagesys gali gaisre? „Nieko. Gali tik apžiūrėti gaisravietę ir apie padėtį informuoti į pagalbą atvykstančius kolegas, — aiškina devintus metus ugniagesiu Gruzdžių komandoje dirbantis Sigitas Kriščiūnas. — Kol jie atvyksta, gaisras jau gali būti suniokojęs turtą.“

Panaši padėtis ir Žarėnų komandoje. Anot komandos vadovo Arūno Gedaminsko, daugiau nei 40-ies metų „zilas“ žiemą, kol įšyla, juda vėžlio greičiu.

„Mus, važiuojančius su švyturėliais, aplenkia į gaisravietę skubantys smalsuoliai, — ironizuoja A. Gedaminskas. — Bet kai įsilinguojam, tai į gaisrinę sugrįžtam su vėjeliu. Todėl žmonės ir juokauja: į gaisrą — vėžlio greičiu, o namo — su vėjeliu.“

GAISRAI: Netrukus dalies ugniagesių komandų gali nebelikti.

RĖMIMAS: Nuo gaisro nukentėjęs žarėniškis Arūnas Pilvinis siūlo kaimiečiams paremti Žarėnų komandą.

PAGALBA: Žarėnų komandos viršininkas Arūnas Gedaminskas sako, kad vietos ugniagesiai, nors ir skursta, visada pasiruošę padėti nelaimėje.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

Komentaras

Taupymas — saugumo sąskaita

Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas Pocius.

— Savivaldybių komandos vykdo svarbią funkciją — jos pirmos atvyksta į įvykių vietas ir imasi gaisrų, nelaimių lokalizacijos iki tol, kol atvyksta priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Tai leidžia valstybei sutaupyti ne vieną dešimtį tūkstančių litų, kuriuos galėtų prisiteisti padegėliai, nesulaukę savalaikės pagalbos ir praradę turtą.

Šiaulių apskrities savivaldybių ugniagesių komandos jau beveik dvejus metus gąsdinamos kalbomis, kad bus mažinamos ne tik lėšos, bet ir pačios komandos. Liūdna, kad taikomasi netgi į seniūnijų bendruomenių saugumą, kuris jau ir dabar yra ryškiai sumažėjęs.

Techninė bazė ugniagesių komandose išties apverktina — tarnybinis transportas senas, nesaugus, patalpas, kuriose įsikūrusios Šiaulių apskrities savivaldybių ugniagesių komandos, remontuoja patys darbuotojai už savo pinigus.

Situacija, kokia yra šiandien, blogesnė būti nebegali. Kalbos, kad esame saugūs — tai tik nenoras pripažinti, kad padėtis labai bloga.