Kada grius „Gilo griuvėsiai“?

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Teismas įpareigojo dvi bendroves, kurioms priklauso apgriuvę statiniai Žemaitės g. 70 C, per tris mėnesius juos nugriauti, bet sprendimas gali būti skundžiamas.
Šiaulių miesto savivaldybė teikia vilčių, kad dešimtmečius stūksantys vadinamieji „Gilo griuvėsiai“ bus nugriauti. Trečią kadenciją dirbanti valdžia pagaliau susirūpino, kad apgriuvę statiniai kelia pavojų žmonėms ir aplinkai, kreipėsi į teismą ir jį laimėjo. Tik ar griuvėsiai jau bus išmontuojami, ar toliau suksis teismų karuselė, dar neaišku.

Teismas įpareigojo „Gilo griuvėsius“ nugriauti

Birželio 15 dieną Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmuose priėmė sprendimą dėl įpareigojimo nugriauti statinius adresu Žemaitės g. 70C. Teismas praneša, kad įpareigojo atsakoves – dvi bendroves – per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti ūkinį pastatą, stadioną, tvorą ir išardyti sporto salę bei laisvalaikio centrą, sutvarkyti statybvietę. Per 1 mėnesį nuo jų nugriovimo statinius išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Įmonės teismo sprendimu lygiomis dalimis turės sumokėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 14 198 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad Savivaldybė, gindama viešąjį interesą, turi teisėtą lūkestį, kad daug metų neprižiūrimi nebaigti statyti pastatai ir funkciškai susidėvėję senos statybos statiniai Šiaulių miesto centrinėje dalyje nebekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais nusprendė, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas.

Apgriuvę statiniai turi būti nugriauti, nes pripažinti fiziškai susidėvėję bei keliantys pavojų žmonėms, aplinkai. Pažymėta, kad toks pavojus bendrovių nebuvo pašalintas, joms gavus iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomųjų nurodymų nustatytus terminus.

Nepavyko pasiekti, kad bendrovės geranoriškai būtų sutvarkiusios joms priklausančių statinių techninę būklę taip, kad ji nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai bei aplinkai.

Žemės sklypas, kuriame pastatyti statiniai, užima 3,795 hektaro teritorijos, yra Šiaulių miesto centrinėje dalyje. Minėtame sklype yra registruoti nekilnojamojo turto objektai: 1994 metais pradėti statyti (statybos nebaigtos) sporto salė ir laisvalaikio centras bei 1970 metais pastatytas ūkinis pastatas, stadionas ir tvora. Prieš daugiau nei dvejus metus buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis – statinius įsigijo du juridiniai asmenys.

Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta.

„Tikėtina“, kad šią vasarą griuvėsių neliks

Spaudos konferencijoje Šiaulių mero patarėjas Vincas Urbonavičius pasidžiaugė teisine pergale ir vylėsi, kad jau šią vasarą šalia atnaujinto parko „Gilo griuvėsių“ neliks. Tačiau teismą pralaimėjusios bendrovės dar gali per 30 dienų šį teismo sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui ir toliau sukti ne vienerius metus trunkančią teismų karuselę.

V. Urbonavičius patvirtino, kad su bendrovių, kurioms priklauso statiniai, vadovais nebendravo ir nežino, ar šie yra nusiteikę apgriuvusius pastatus nugriauti.

Patarėjas pabrėžė, kad, bendrovei per nustatytą terminą nevykdant teismo sprendimo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai suteikta teisė nugriauti statinius ir sutvarkyti teritoriją, o patirtas išlaidas išsieškoti iš bendrovių. Teismas taip pat priteisė iš bendrovių Savivaldybei padengti samdyto papildomo eksperto dalyvavimo teisme išlaidas.

„Labai tikėtina, kad jau šiais metais turėsime tvarkingą Žemaitės g. 70 C teritoriją“, – vylėsi V. Urbonavičius, pabrėžęs žodį „tikėtina“.

„Gilo griuvėsiai“ pastaruosius kelerius metus keliavo iš vienos bendrovės kitai, kurios tarp savęs buvo susijusios akcininkais. Tai sudarė galimybes nemokėti už beveik 4 hektarų sklypą žemės mokesčio, o Savivaldybei jį prisiteisus, nebebūdavo iš ko išieškoti.

2015–2018 metais už „Gilo statybų“ sklypą liko nesumokėti 163 765 eurai. Savivaldybei už šią skolą buvo siūloma perimti keturis vieno kambario butus Vilniuje, kuriuos nepavyko parduoti per varžytines, tačiau į juos pretendavo dar 6 įgalioti antstoliai. Savivaldybė atsisakė perimti butus.

V. Urbonavičius paaiškino, kad už paskutiniuosius metus įmonės žemės mokestį sumokėjo, tačiau už ankstesnius etapus mokestis taip ir liko nemokėtas.