Ka­ro au­kos per­lai­do­tos Gin­kū­nuo­se, radiniai – muziejuje

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Šiaulių istorijos ekspozicijų skyriaus vedėja archeologė Virginija Ostašenkovienė ir muziejininkas-rinkinio saugotojas Tomas Grigas rodo eksponatus, į muziejų atkeliavusius iš masinės belaisvių kapavietės.
Birželio 15 dieną bus pagerbtos Ginkūnų civilinių kapinių prieigose perlaidotos 2019 metais Šiauliuose, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės teritorijoje, rastos Antrojo pasaulinio karo aukos. Masinėse ir pavienėse kapavietėse buvo rasti ir ekshumuoti 728 belaisvių palaikai. Archeologiniai radiniai saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Pašventins kapavietę

Antrojo pasaulinio karo aukų pagerbimo ir rastų palaikų kapavietės pašventinimo ceremonija Ginkūnų civilinių kapinių prieigose (Bijūnų g. pradžia) vyks birželio 15 dieną, 11 valandą. Perlaidotieji bus pagerbti tylos minute, malda, atminimo ir pagarbos salvėmis, muzikiniais kūriniais.

Nežinomų žmonių palaikai Aviacijos bazės teritorijoje buvo rasti 2019 metų vasarą, statybininkams rengiantis tiesti lietaus nuotekų trasą naujai įrengiamoje krovinių paskirstymo aikštelėje.

Pernai, vykdant detaliuosius archeologinius tyrimus – palaikų ekshumavimą – ir ištyrus apie 1 600 kvadratinių metrų plotą, buvo aptiktos septynios netaisyklingos kapų eilės, jose atidengtos 67 masinės (nuo 2 iki 152 palaikų) ir 29 pavienės palaikų užkasimo duobės (iš viso 96).

Rasti ir ekshumuoti 728 žmonių palaikai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodo, kad į kapų duobes palaikai buvo sumesti dažniausiai netvarkingai, persipynusiomis galūnėmis. Tikėtina, kad vienu metu į duobes buvo metama po kelis kūnus, rečiau – laikantis tvarkos, taisant rankų ir kojų pozicijas, tačiau nesilaikant vienodos palaikų krypties.

Antropologiniai tyrimai parodė, kad duobėse užkasti 15–50 metų (daugiausia 23–30 metų) vyrai. Dažniausiai fiksuoti kaukolės balistiniai sužalojimai, su fiziniu krūviu susiję kaulų ir sąnarių pakitimai bei traumos, kaulų uždegimų pėdsakai, įvairios dantų ligos. Šiuos pakitimus galėjo sukelti lėtinės ligos ar kai kurių vitaminų ir medžiagų trūkumas, sunkus fizinis darbas ir netinkamas ar nevisavertis ligonių gydymas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, manoma, kad karo belaisviai buvo iš šių lagerių: „Stalag 313“ (nuo 1941 07 iki 1941 08 – Hammerstein/Schlochau, dab. Čarnas (Czarne), Lenkijos Respublika; nuo 1942 01 iki 1943 09 – Witebsk, dab. Vitebskas (Віцебск), Baltarusijos Respublika); „Dulag 102“ (nuo 1941 08 13 iki 1941 09 18 – Wesenberg, dab.Rakverė (Rakvere), Estijos Respublika); „Stalag 344“ (nuo 1942 01 iki 1943 09 – Wilna, dab. Vilnius, Lietuvos Respublika; nuo 1943 11 iki 1945 03 – Lamsdorf, dab. Lambinovicės (Lambinowice), Lenkijos Respublika.

Šalia palaikų buvo aptikta įvairių kario ekipuotės elementų ir asmeninių daiktų: aliuminių gertuvių ir katiliukų, šaukštų, odinių diržų liekanų, drabužių audinio fragmentų, batų, metalinių kryželių ir ikonų, veidrodėlių, smulkaus nominalo monetų, karių uniformų sagų, kurių aversuose pavaizduota Sovietų Sąjungos penkiakampė žvaigždė, Lenkijos erelis, Lietuvos Vytis, Estijos liūtai, tekanti Latvijos saulė.

Restauruos ir pristatys visuomenei

Archeologiniai radiniai – 380 eksponatų – perduoti saugoti Šiaulių „Aušros“ muziejui.

„Iš tokio objekto – didelio kiekio karo aukų palaidojimo vietos – pas mus yra pirmieji radiniai, – sako Šiaulių „Aušros“ muziejaus Šiaulių istorijos ekspozicijų skyriaus vedėja archeologė Virginija Ostašenkovienė. – Iš moderniosios archeologijos (XX amžiaus) radinių turime – iš partizanų Užpelkių kautynių vietos Radviliškio rajone, kitas objektas – vokiečių karių palaidojimai, trečia grupė būtų masinių žudynių vietos: pirmieji radiniai 2015 metais buvo iš Pročiūnų kapavietės, kur buvo atidengti 37 mirusieji.“

Pasak archeologės, radinių Zokniuose buvo labai daug, tad muziejininkams teko daryti atranką. Stengtasi atrinkti radinius, kurie, pavyzdžiui, atspindėtų vieno kapo kompleksą, priklausė vienam žmogui: uniformos dalys, sagos, diržas ir t.t. Pasikartojantys daiktai perlaidojant buvo palaidoti kartu su mirusiaisiais.

Ypatingi radiniai – trys bronzinės stačiatikių ikonos, medalikėliai su šventųjų atvaizdais, kryželiai. Žibalu įmirkusi Zoknių žemė užkonservavo odą – muziejuje saugoma gana gerai išsilaikiusių piniginių, diržų, avalynės fragmentų.

„Ypatingai jautrūs asmeniniai daiktai su įrašais, pavyzdžiui, ant vienos gertuvės matyti užrašas kirilica „Vasia“, ant aliuminio šaukšto įrašas „Mamed“ arba „Šarip“. Gyvenimo sąlygos belaisvių stovykloje nebuvo geriausios, tad patys ir pasidarydavo“, – sako V. Ostašenkovienė.

Pasak muziejininkės, manoma, kad 1941–1942 metais belaisviai atstatinėjo sugriautą oro uostą.

Tarp saugomų daiktų – ir medinis šaukštas, savadarbis peilis iš aliuminio skardos, kurio rankena apvyniota audiniu, pypkė, vaistų kapsulės, pieštukai, parakinė, kompaso detalė.

Saugomos ir 52 sovietų armijos identifikacijos kapsulės. Kai kurias iš jų pavyko atidaryti, jose buvo susukti popierėliai, bet daugumos informacija visiškai neužpildyta.

Vienoje iš kapsulių rastas neužpildytas popierėlis ir kvitas, liudijantis, jog, einant į kariuomenę, buvo priduoti civiliniai drabužiai ir gauta uniforma. Asmuo saugojo kvitą – tikėjosi atgauti civilinius drabužius.

Patekę į nacių Vokietijos karo belaisvių lagerius, priešininkų kariai gaudavo identifikacijos žetonus – jų yra 225. Žetonuose nurodyti lagerio ir belaisvio numeriai.

„Archeologiniais metodais esame pakankamai daug surinkę naujųjų laikų istorijos eksponatų, pats laikas būtų juos restauruoti ir pristatyti visuomenei bei apie Antrojo pasaulinio karo peripetijas papasakoti jautriai, žmogiškai ir iš visų pusių“, – sako V. Ostašenkovienė.

Susijusios naujienos