Katedros šventoriuje atkasti seni kapai

Šiaulių katedros parapijos nuotr.
Archeologai darbus Šiaulių katedros šventoriuje pradėjo maždaug prieš tris savaites.
Šiaulių katedros šventoriuje žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu atkastos senosios, manoma, XVI–XVII amžiaus, parapijinės kapinės.
Šiaulių katedros parapijos nuotr.
Šiaulių katedros šventoriuje atkastas, manoma, šeimos kapas su vaikų palaikais.

Vyksta tyrimai

„Laidota dar prie senosios medinės bažnyčios, kapinės yra po visa dabartine šventoriaus teritorija. Anksčiau buvo laidojama prie bažnyčios, tai sena tradicija, kad mirusieji nori prisiglausti prie bažnyčios. Kai miestas pradėjo didėti, kapinės pradėtos atskirti dėl vietos trūkumo“, – sako Šiaulių katedros klebonas Egidijus Venckus.

Archeologai iš Klaipėdos žvalgomuosius tyrimus prie Šiaulių katedros pradėjo maždaug prieš tris savaites.

Vakar tyrimams iškasta aštuntoji duobė.

Pasakyti, kiek iš viso palaikų gali būti rasta, kol kas sudėtinga, nes kaulai sumaišyti dėl ankstenių kasinėjimų, atliekant įvairius darbus.

„Gal du šimtai, gal daugiau“, – svarsto E. Venckus. Nuotraukose klebonas įamžino anksčiau nepaliesto kapo vaizdą, jame matosi suaugusiųjų ir vaikų palaikai. Neliestas kapas buvo šventoriaus dalyje nuo Šiaulių miesto savivaldybės pusės.

Pasak klebono, įkapių atkastose duobėse nerasta, išskyrus vieną medalikėlį.

Tolimesniems tyrimams palaikai išvežti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur mokslininkai nustatys palaikų amžių, ligas.

„Kai parveš palaikus, gražiai perlaidosime prie bažnyčios kažkurioje iš esamų duobių“, – sako E. Venckus.

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros ir šventoriaus tvarkybos darbai pradėti praėjusių metų pabaigoje.

Numatyta sutvarkyti šventoriaus pagrindinius vartus ir tvorą, atnaujinti katedros fasadą, pakeisti langus, įrengti lietaus nuvedimo nuo pastato sistemą, cokolio, pamatų hidroizoliaciją ir nuogrindą, sutvarkyti katedros aplinką bei pritaikyti bokštą lankytojams.

Bendra projekto „Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros aktualizavimas“ vertė yra 1 376 000 eurų.

Ankstesni tyrimai

Pirmoji medinė Šiaulių bažnyčia buvo pastatyta 1445 metais, aplink ją dabartinio šventoriaus teritorijoje ir buvo pirmosios katalikiškos kapinės.

Žvalgomuosius tyrimus Šiaulių katedros teritorijoje įvairiais laikais yra atlikę Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologai.

1934 metais Šiaulių kraštotyros draugija surengė šv. Petro ir Povilo katedros požemių tyrimus, jų metu rūsyje rasta palaidojimų. Šiaulių „Aušros“ muziejuje dirbęs archeologas Balys Tarvydas palaidojimus datavo XVII–XIX amžiumi.

1997 metais, žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu, vadovaujant „Aušros“ muziejaus archeologei Audronei Šapaitei (1968–2017), katedros aplinkoje buvo atrasta palaidojimų.

Šurfe, iškastame palei katedros šventoriaus tvorą nuo Tilžės gatvės pusės, po apardytu akmenų grindiniu ir sluoksniu su XVII–XVIII amžiais datuojamomis šukėmis, buvo rastas kapas su medinio karsto liekanomis ir kelių asmenų sumaišyti kaulai.

1999 metais, tiesiant trasą šventoriaus teritorijoje, į pietus nuo katedros, rasta duobė su netvarkingai užkastais kaulais (manoma, kažkokių darbų metu buvo rasti kapai, kaulai surinkti ir užkasti vienoje duobėje).

Tais pačiais metais, kasant šurfą prie šiaurinės katedros sienos, užfiksuotas kapas, pavienių žmonių kaulų buvo ir po katedros pamatais.

Žvalgomųjų tyrimų metu, atliktų prieš statant Šiaulių vyskupijos pastoracinį centrą, prie šventoriaus šiaurės vakarinio kampo buvo atidengtas kapo kojūgalis. Užfiksavus jo vietą, kapas nejudintas.

Atlikti 3D tyrimai georadaru šventoriaus teritorijoje fiksavo anomalijas: daryta prielaida, kad dalis jų gali būti kapų duobės.

Minėtiems archeologiniams tyrimams vadovavo A. Šapaitė.

Komentarai

Petras    Ant, 2020-04-07 / 13:04
Apie medinę bažnyčią ir šalia jų buvusias kapines vaikystėje(o tai buvo daugiau kaip 60m. ...)girdėjau iš močiučių,gimusių dar 19a.
miestietis    Ant, 2020-04-07 / 13:44
Visiems puikiai žinoma, kad ir būnant pirmajai medinei bažnyčiai, o ir dabartinei Katedrai, aplink ją buvo laidojami tiek nusipelnę, tiek ir ne taip labai, žmonės, tad ar labai jau čia reikia dabar kasinėti dar ir dar kartą įrodyti tą žinomą faktą. Man kažkaip yra svarbi palaidotųjų ramybė ir Katedros valdytojas turėtu šiuo klausimu tarti savo žodį, o ne atsainiai žiūrėti.
Ramus    Ant, 2020-04-07 / 21:40
Pirmą kartą skaitome informaciją, kur tvarkingai aprašoma situacija vykdant sisteminius darbus. Labai apmaudu kad pamiršti liko Lieporiai ir nežinia kodėl buvusiam Bridų kolūkio santechnikui leista įsisiautėti Jauniūnuose, tariamoje ,,Saulės mūšio: vietoje, kur archeologai nerado jokio artefakto.
Šlykštukams    Tre, 2020-04-08 / 08:29
besmegeniams svarbu yra apdergti garbingą ir savo darbą gerai atliekančią sekretorę. Tai tamstelių purvinos smegenys, kurios dorų minčių ir negali turėti, o tik tokias, kurios atspindi jus pačius.
O kas yr tas Bridų santechnikas?    Ket, 2020-04-09 / 08:44
Pagooglinus, Straipsnyje.Skrastas.lt "Saulės Laikrodžio aikštei – kultūros paveldo statusas", radau komentarą: Ramus Tre, 2019-10-02 / 00:41 Šiauliečiams belieka tik sutelkti pastangas ir ryžtingai pareikalauti Huberto Smilgio kad jis nustotų atakuoti seimo narius ir krašto merus skirti paramą jo susapnuotam ,,Saulės mūšio vietos įamžininmui". Jauniūnų kūdra nėra jokia pagarbos paženklinimo krikščionybės riterių išžudymui vieta. Jei manimi netikite, kreipkitės į vyskupą Bartulį. O Hubertas Smilgys, kuris tada ėmėsi ,,Baltų vienybės" ir ,,Saulės mūšio " įamžinimo finansinės aferos tada buvo viso labo tik Bridų kolūkio santechnikas. Kvailai atrodo, kai kažkoks Klaipėdos masinių renginių studentas neakivaizdininkas sugeba su istoriku Batūra apdurninti didelią visuomenės dalį.
Kas žinote    Ket, 2020-04-09 / 11:04
Ar dar veikia Lietuvos kultūros fondas ir kas jam vadovauja? Turiu pasiūlymų, nežinau pas ką kreiptis
miestietis    Ket, 2020-04-09 / 14:20
Aš dar kartą pasikartosiu- kokiu tikslu yra kasinėjami palaikai, ir, ar nugremžtas kuklus medalikėlis nuo griaučių, ir,atseit, išvežtas tyrimams, yra tikrai taip jau reikalingas mokslui, kai puikiai žinome, jog čia nei turtingų įkapių nerasime, anei kitokios informacijos, nes praeityje čia gyvenę žmonės turtais aptekti tikrai negalėjo. Kaip sau norite, bet man tai barbarizmo atmaina. Suprantu, jeigu netyčia atsitiktinai atrandama kapavietė, tai ką jau darysi, na o čia, žino kad laidojosi, ir dabar rausia nesusimastydami. Rausia, nes nebijo, o kad iškeltu tuos prie tvoros atėjūnų palaikus ir perlaidotu ten kur pridera būti, tai čia kelnės pilnos baimės ir pasprogusios akys iš nesiorientavimo.
Kas?    Ket, 2020-04-09 / 16:42
Kas užsakė tuos kasinėjimus? Tegul ilsisi ramybėje mūsų protėvių palaikai.Visiems žinoma, kad toje vietoje buvo kapinės
Ėch, jūs pagonys...    Šeš, 2020-04-11 / 08:58
Suvokite kartą ir visiems laikams, kad žmogui numirus, jo siela išeina pas Dievą, o kaulelius reikia sutvarkyti ir krikščioniškai palaidoti su visa pagarba. Kad turėtume ramią vietą kur uždegti žvakutę ir nulenkti galvą. Taip mes pagerbiame juos, o ne mindžiosime savo nešvariomis kojomis. Istorija taip pat yra mūsų ir ją reikia žinoti.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.