Naujausios
Vyksta tyrimai
„Laidota dar prie senosios medinės bažnyčios, kapinės yra po visa dabartine šventoriaus teritorija. Anksčiau buvo laidojama prie bažnyčios, tai sena tradicija, kad mirusieji nori prisiglausti prie bažnyčios. Kai miestas pradėjo didėti, kapinės pradėtos atskirti dėl vietos trūkumo“, – sako Šiaulių katedros klebonas Egidijus Venckus.
Archeologai iš Klaipėdos žvalgomuosius tyrimus prie Šiaulių katedros pradėjo maždaug prieš tris savaites.
Vakar tyrimams iškasta aštuntoji duobė.
Pasakyti, kiek iš viso palaikų gali būti rasta, kol kas sudėtinga, nes kaulai sumaišyti dėl ankstenių kasinėjimų, atliekant įvairius darbus.
„Gal du šimtai, gal daugiau“, – svarsto E. Venckus. Nuotraukose klebonas įamžino anksčiau nepaliesto kapo vaizdą, jame matosi suaugusiųjų ir vaikų palaikai. Neliestas kapas buvo šventoriaus dalyje nuo Šiaulių miesto savivaldybės pusės.
Pasak klebono, įkapių atkastose duobėse nerasta, išskyrus vieną medalikėlį.
Tolimesniems tyrimams palaikai išvežti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur mokslininkai nustatys palaikų amžių, ligas.
„Kai parveš palaikus, gražiai perlaidosime prie bažnyčios kažkurioje iš esamų duobių“, – sako E. Venckus.
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros ir šventoriaus tvarkybos darbai pradėti praėjusių metų pabaigoje.
Numatyta sutvarkyti šventoriaus pagrindinius vartus ir tvorą, atnaujinti katedros fasadą, pakeisti langus, įrengti lietaus nuvedimo nuo pastato sistemą, cokolio, pamatų hidroizoliaciją ir nuogrindą, sutvarkyti katedros aplinką bei pritaikyti bokštą lankytojams.
Bendra projekto „Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros aktualizavimas“ vertė yra 1 376 000 eurų.
Ankstesni tyrimai
Pirmoji medinė Šiaulių bažnyčia buvo pastatyta 1445 metais, aplink ją dabartinio šventoriaus teritorijoje ir buvo pirmosios katalikiškos kapinės.
Žvalgomuosius tyrimus Šiaulių katedros teritorijoje įvairiais laikais yra atlikę Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologai.
1934 metais Šiaulių kraštotyros draugija surengė šv. Petro ir Povilo katedros požemių tyrimus, jų metu rūsyje rasta palaidojimų. Šiaulių „Aušros“ muziejuje dirbęs archeologas Balys Tarvydas palaidojimus datavo XVII–XIX amžiumi.
1997 metais, žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu, vadovaujant „Aušros“ muziejaus archeologei Audronei Šapaitei (1968–2017), katedros aplinkoje buvo atrasta palaidojimų.
Šurfe, iškastame palei katedros šventoriaus tvorą nuo Tilžės gatvės pusės, po apardytu akmenų grindiniu ir sluoksniu su XVII–XVIII amžiais datuojamomis šukėmis, buvo rastas kapas su medinio karsto liekanomis ir kelių asmenų sumaišyti kaulai.
1999 metais, tiesiant trasą šventoriaus teritorijoje, į pietus nuo katedros, rasta duobė su netvarkingai užkastais kaulais (manoma, kažkokių darbų metu buvo rasti kapai, kaulai surinkti ir užkasti vienoje duobėje).
Tais pačiais metais, kasant šurfą prie šiaurinės katedros sienos, užfiksuotas kapas, pavienių žmonių kaulų buvo ir po katedros pamatais.
Žvalgomųjų tyrimų metu, atliktų prieš statant Šiaulių vyskupijos pastoracinį centrą, prie šventoriaus šiaurės vakarinio kampo buvo atidengtas kapo kojūgalis. Užfiksavus jo vietą, kapas nejudintas.
Atlikti 3D tyrimai georadaru šventoriaus teritorijoje fiksavo anomalijas: daryta prielaida, kad dalis jų gali būti kapų duobės.
Minėtiems archeologiniams tyrimams vadovavo A. Šapaitė.
