Ką laimėjo ar pralaimėjo Šiaulių politikai?

Ką lai­mė­jo ar pra­lai­mė­jo Šiau­lių po­li­ti­kai?

Bai­gian­tis me­tams skai­čiuo­ja­me sa­vo per­ga­les, lai­mė­ji­mus ir pra­lai­mė­ji­mus. Iš­si­kė­lus tiks­lus ir juos pa­sie­kus pa­pras­tai jau­čia­mės lai­mė­to­jais. Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę me­tų pa­bai­go­je iš­ti­ko po­li­ti­nė kri­zė. Su­si­vie­ni­ję 19 Ta­ry­bos na­rių at­lei­do Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių An­ta­ną Bar­tu­lį ir vi­ce­me­rą Do­mą Griš­ke­vi­čių, me­rui Ar­tū­rui Vi­soc­kui pra­dė­jo ap­kal­tos pro­ce­dū­rą, ap­kal­ti­nę juos ga­li­mai ko­rup­ci­niu san­do­riu dėl Šiau­lių are­nos kon­ce­si­jos. Me­ras su 11 bend­ra­žy­gių li­ko ma­žu­mo­je. Kas šio­je si­tua­ci­jo­je lai­mė­to­jai? Ką lai­mė­jo mies­tas ir mies­tie­čiai?

Jū­ra­tė RAU­DU­VIE­NĖ

jurate@skrastas.lt

De­mok­ra­ti­jos pa­mo­ka?

Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau lai­mė­to­jais ne­si­jau­čia nie­kas. Ta­ry­bos na­riai sa­kė pa­sie­kę mo­ra­li­nę per­ga­lę ir įro­dę, kad ne­ga­li­ma ig­no­ruo­ti vi­sų 30 šiau­lie­čių iš­rink­tų at­sto­vų (31-asis – me­ras). Kai ku­rie įsi­ti­ki­nę, kad va­do­vų ver­ti­mo mo­ty­vas – nu­trauk­ta ar­bit­ra­žo by­la su Šiau­lių are­nos kon­ce­si­nin­ku dėl ga­li­mai per­mo­kė­to kon­ce­si­jos mo­kes­čio – ne­va tu­ri ko­rup­ci­jos kva­pą, to­dėl jau­čia­si ko­vo­jan­tys prieš ko­rup­ci­ją val­džio­je. Po­li­ti­kai sa­ko, kad šio­je su­maiš­ty­je lai­mė­jo de­mok­ra­ti­ja.

„Te­gul mei­lė Lie­tu­vos de­ga mū­sų šir­dy­se, var­dan tos Lie­tu­vos vie­ny­bė te­žy­di!“ – "Tau­tiš­ka" gies­me Ta­ry­bos na­riai pra­de­da po­sė­džius, bet už­bai­gia ki­taip.

Pa­siek­tus tiks­lus lai­mė­ji­mu ne­lai­ko

Li­be­ra­lų frak­ci­jos se­niū­nas Ar­tū­ras Ku­li­kaus­kas:

– Ne­ver­tin­čiau šios si­tua­ci­jos kaip lai­mė­ji­mą ar pra­lai­mė­ji­mą. Tai nor­ma­li po­li­ti­nė pra­kti­ka. Bu­vo iš­reikš­tas ne­pa­si­ti­kė­ji­mas po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo as­me­nims. Ne­sie­kė­me su­for­muo­ti kaž­ko­kį „de­vy­nio­lik­tu­ką“. Bend­ra­vo­me su vi­sais, ku­rie su mu­mis bend­rau­ja. Mies­tas ste­bi ir, bend­rą­ja pra­sme, si­tua­ci­ja nė­ra ge­ra.

Ne­tu­rė­jo­me tiks­lo kaž­ką nu­baus­ti ar pa­ten­kin­ti sa­vo am­bi­ci­jas. Bu­vo konk­re­čios ap­lin­ky­bės ir mes iš­reiš­kė­me ne­pa­si­ti­kė­ji­mą. Nor­ma­lio­je ša­ly­je žmo­gus, ku­riam pa­reiš­kia­mas ne­pa­si­ti­kė­ji­mas, at­si­sta­ty­di­na pa­ts, o ne lai­ko­si įsi­ki­bęs kė­dės, va­di­na ki­tus pa­dug­nė­mis ar ei­na į teis­mus su­da­ry­ti tai­kos su­tar­ties.

Kon­ser­va­to­rius Vla­das Ar­tū­ras Bal­sys:

– Vy­ko na­tū­ra­lus po­li­ti­nis pro­ce­sas. Ats­ta­ty­din­tų as­me­nų el­ge­sys ne­til­po į jo­kius pa­do­ru­mo rė­mus. Tai mes iš­gir­do­me ir iš di­rek­to­riaus at­si­svei­ki­ni­mo kal­bos. Tai bu­vo žmo­giš­ka, ne­ga­li­ma taip il­gai ty­čio­tis iš ki­tų žmo­nių. Di­de­lių tiks­lų, ko­vos ne­bu­vo. Au­go vo­tis, ku­ri vie­ną die­ną pra­kiu­ro. Mies­tas pa­ma­tė de­mok­ra­ti­jos pa­mo­ką.

Nep­rik­lau­so­mos frak­ci­jos na­rė Dan­guo­lė Mar­tin­kie­nė:

– Per anks­ti kal­bė­ti apie tai, ar mes ką nors lai­mė­jo­me. Pro­ce­sas yra ei­go­je ir dar yra la­bai daug ne­ži­no­mų­jų. Gal tas lai­kas be­si­bai­giant me­tams ir ne­bu­vo pa­ts ge­riau­sias po­ky­čiams, bet vis­kas su­si­klos­tė taip, kad Šiau­lių are­nos kon­ce­si­jos klau­si­mas bu­vo spren­džia­mas taip, kaip mums at­ro­dė, kad ne­tu­ri spręs­tis.

Me­ro ap­kal­tos ko­mi­si­ja dirbs, gaus vi­sus do­ku­men­tus ir, ti­kiuo­si, pa­teiks mums at­sa­ky­mus. Ta­da ir ga­lė­si­me spręs­ti, ar ką lai­mė­jo­me. Ge­riau­siai į vis­ką bū­tų at­sa­kęs Ar­bit­ra­žo teis­mas, ta­čiau ka­dan­gi by­la bu­vo nu­trauk­ta, iš­ki­lo daug ne­ži­no­mų­jų.

Va­do­vų per­so­na­li­jos – ne­bu­vo klau­si­mo es­mė. Mies­tui gal­būt ir bū­tų ra­miau, jei tie žmo­nės bū­tų li­kę už­baig­ti sa­vo dar­bą. Bet are­nos kon­ce­si­jos klau­si­mo ne­ga­lė­jo­me to­le­ruo­ti, nes tai vie­ši pi­ni­gai, ir ta si­tua­ci­ja ne­ga­lė­jo lauk­ti ka­den­ci­jos pa­bai­gos.

Prieš po­rą me­tų Ta­ry­bą iš­ti­kus po­li­ti­nei kri­zei, mes (dvi Dar­bo par­ti­jos at­sto­vės) pa­rė­mė­me me­rą. Ne­si­gai­liu dėl to, da­riau tai su­vok­da­ma kaip sta­bi­lu­mą, rei­ka­lin­gą mies­tui. Apė­mė liū­de­sys, kai pa­ma­čiau, kad tas sta­bi­lu­mas bu­vo lai­ki­nas. Kad jo nė­ra, ta­po aiš­ku jau svars­tant spor­to įstai­gų sta­tu­so klau­si­mą. Ta­po aki­vaiz­du, kad po­žiū­rio su­de­rin­ti ne­pa­vyks­ta.

Frak­ci­jos „Už Šiau­lius“ se­niū­nas De­nis Mi­cha­len­ko:

– Ne­ži­nau, ar tai ga­li­ma lai­ky­ti per­ga­le. Tie­siog priė­mė­me spren­di­mą, kad ne­pa­si­ti­ki­me tais žmo­nė­mis ir net li­kus trims mė­ne­siams iki rin­ki­mų ne­be­ga­lė­jo­me su jais dirb­ti. La­bai gai­la, kad esan­tys val­džio­je ne­sup­ra­to, kad dirb­ti rei­kia su vi­sais Ta­ry­bos na­riais.

Mies­tas ne­lai­mė­jo, bet nie­ko ir ne­pra­ra­do

Šiau­lių mies­to me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas:

– „De­vy­nio­lik­tu­kas“ sa­vo veiks­mais lai­mė­jo gy­ven­to­jų ak­ty­vu­mą. No­ri ne­no­ri, pa­ma­tai, ta­da už­si­duo­di klau­si­mus, iš to išaugs tam tik­ri at­sa­ky­mai.

Mies­tas tik­rai ne­lai­mė­jo, bet gal taip su­kur­tas pa­grin­das ži­no­ji­mui, kaip ne­tu­ri bū­ti. Po­li­ti­kai te­gul pe­ša­si. Aš dėl sa­vęs per­ne­lyg ne­krei­piu dė­me­sio, dėl Do­mo (Griš­ke­vi­čiaus) ir­gi, bet krei­piu dė­me­sį dėl di­rek­to­riaus, nes jo dar­bo vai­siai yra tai, ką ma­to žmo­nės. Yra vie­tų, kur ne­rei­kia lies­ti. Ne­ga­li­ma da­ry­ti veiks­mų, ku­rie ga­li su­kur­ti tam tik­ras ne­nau­das mies­to gy­ve­ni­me. Per tai yra per­ženg­ta ir tai yra pa­vo­jin­ga pra­kti­ka.

Jo­kiu bū­du ne­si­jau­čiu pra­lai­mė­jęs. Ko­dėl „re­vo­liu­cio­nie­rių“ dau­gu­ma, o aš li­kau ma­žu­mo­je? To­dėl, kad tuo me­tu (kai gi­mė in­ter­pe­lia­ci­jų ini­cia­ty­va) bu­vau ato­sto­go­se.

Frak­ci­jos „Dir­ba­me mies­tui“ na­rys Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis:

– Man svar­bu, kad, ačiū Die­vui, „de­vy­nio­lik­tu­kui“ ne­pa­vy­ko pa­kenk­ti mies­tui ir mies­tas nie­ko šio­je si­tua­ci­jo­je ne­pra­ra­do.

Mes (me­ro frak­ci­ja „Dir­ba­me mies­tui") ne­si­jau­čia­me pra­lai­mė­to­jais. Mes atė­jo­me su vi­sai ki­ta fi­lo­so­fi­ja. Ne­bė­ra to, kad su­si­tar­tum ar kaž­ko ne­pa­si­da­lin­tum. Jei­gu mies­tas lai­mė­jo, va­di­na­si, kad vi­si, ku­rie gy­ve­na mies­te, lai­mė­jo.

Ko­dėl li­ko­me ma­žu­mo­je? Su­si­dū­rė tam tik­ros skir­tin­gos pa­sau­lė­žiū­ros: par­ti­nė ir ki­toks ma­ty­mas, kad tu­ri lai­mė­ti mies­tas. Čia lai­mės ne „de­vy­nio­lik­tu­kas“ ar „dvy­lik­tu­kas“, o tie­siog ki­to­kia po­li­ti­kos min­tis. Paaiš­kės, ar at­si­ras at­sto­vau­ja­mo­ji de­mok­ra­ti­ja.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.