Naujausios
Svečius pasitikusi žvitri smulki senolė visai nepanašėjo į šimtametę. Meras, perrišęs sukaktuvininkę jubiliejine juostą, prisipažino, negalįs patikėti, kad pasitempusi ir tvirtai ranką spustelėjusi moteris atšventė šimtmetį.
Zosė kilusi iš Šiaulių rajono Biručių kaimo, turėjo dar keturis brolius ir seseris. Čia sukūrė šeimą, su vyru užaugino keturis vaikus. Metams bėgant teko prarasti brangius žmones – vyrą, sūnų, dukrą.
Išėjusi į pensiją moteris persikėlė į Šiaulius ir čia gyvena jau beveik keturis dešimtmečius. Mama rūpinasi Ginkūnuose gyvenanti 77 metų dukra Vida, o buvusiame mamos ūkyje šeimininkauja sūnus. Senolė skaičiuoja penkis anūkus ir devynis proanūkius.
Paklausta, ką palinkėtų šiauliečiams, šimtametė atsakė: „Reikia bėgioti. Į darbą bėgti, iš darbo bėgti. Pas ūkininkus tarnavau, visko išmokė. Sakydavo „Bėkim“. Taip ir išmokau bėgti“.
Taip apie gyvenimą bėgte kalba ilgaamžė ir prisipažysta, kad jei galva nesvaigtų ir dabar dar bėgtų. Tačiau pasiremdama lazdele ir į parduotuvę nueina, ir mokesčius pati susimoka. Per dieną kartais į tris parduotuves nukeliauja.
Moteris sakė, kad sveikata nesiskundžia, buvo laikotarpis, kai 12 metų nesilankė pas gydytoją. Sveikata nesiskundžia, tačiau per pandemiją net tris kartus sirgo kovidu. Sunkiai kapstėsi, tačiau artimieji namuose močiutę išslaugė. Trečią kartą užsikrėtė ligoninėje besigydydama ausų uždegimą.
Koks senolės ilgaamžiškumo receptas? Kadangi gyveno kaime, maitinosi ūkiškai naminiu maistu. Net duoną savo kepdavo. Dar vaikystėje tėvas įpratino gerti žuvies taukus, tai visą gyvenimą dieną pradeda nuo šaukšto žuvies taukų.
Zosės gyvenimas nebuvo lengvas. Dirbo fermoje, šėrė kiaules. Sako, net 15 metų išdirbusi be išeiginių. Buvo „socialinio darbo didvyrė“. Ir dar anūkus, proanūkius prižiūrėdavo vasarą.
„Per atostogas atsibundi žiemą, jau krosnis pakurta, šilta, močiutė išėjusi į fermą. Šiltai palikta krūvelė „širdinių blynų“, – vaikystę prisiminė svečius kartu priėmusi anūkė.
Šimtametė gyvena viena. Kas ją prižiūri?
„Mobilus telefonas. Susikambiname 10 kartų per dieną“, – juokiasi dukra Vida.
Šimtametė linkėjo jaunimui nesulaukti karo. Jai teko pergyventi vieną karą, niekam to nelinkėtų.
Ilgaamžė sakė, kad jai visko užtenka. Mėgsta su giminaitėmis padiskutuoti apie politiką. Turi 95 metų kaimynę, viena kitą aplanko, pasikalba.
Neseniai artimieji močiutę nuvežė į miesto centrą, banke turėjo reikalų. Merui sakė, kad miesto aikštė jai nepatiko – tokia tuščia.
Nežiūrint nieko, senolė – labai pozityvus žmogus. Ji sakė norėtų, kad žmonės mažiau prie telefonų sėdėtų, mažiau gertų „šnapsą“ ir nerūkytų tų negerų cigarečių, apie kurias dabar vis kalba per televizorių.
