Naujausios
LATVIJOS REPORTAŽAI (1)
Jovalas Latvijoje
„Bardakas“ ( lietuviškai — jovalas), — šį žodį ištarė kone kas antras latvis, kalbėdamas apie savo šalį. Ir beveik kiekvienas gyrė lietuvius: esą Lietuvoj geriau, ir mūsų Vyriausybė geresnė, ir Grybauskaitė, ir lietuvių taip, kaip latvių, nepastumdysi.
Latvijoje lankėmės penktadienį, kaip tik tą dieną su darbo vizitu čia viešėjo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Šmaukšt, ir nukirpo
„Priechali posmotret, čto u vas, to budet i u nas“ (atvažiavome pažiūrėti, kas pas jus, tas bus ir pas mus), — be užuolankų paaiškina fotografas Giedrius. Bet laviai sako, kad “pas jus ten geriau ir jūsų Grybauskaitė to neleis“. Bet užsienio finansų analitikai pranašauja, kad ir Lietuvos laukia latviškasis scenarijus.
Įvažiavę į pirmąjį pasienio miestelį Eleją, užsukame pas Aldoną Butorovą, ją užtinkame besikapstančią lelijų darželyje. „Aš jūsų daug klausau, žinias žiūriu, pas jus vis diskutuoja, o mums vieną dieną pasakė, kitą —–šmaukšt, ir nukirpo. Nieks nei klausė, nei tarėsi. O dar šnekėjo, kad pensininkų neužkabysim“, — guodžiasi Aldona.
Liepos mėnesį pensininkai jau gavo 10 procentų mažesnes pensijas. Dirbantiems pensininkams jos sumažintos 70 procentų, dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus, išmokos — perpus.
Vietoj anksčiau gautų 153 latų liepą Aldona gavo 138 latus. O jos giminaitė esą tegavusi 50 latų pensijos.
Aldona savo namelyje gyvena su sūnumi ir marčia (sūnus turi valdišką butą Elejoje, bet jo neišlaiko, tai persikraustė pas mamą). Marti neteko darbo, tad vasarą eina pas ūkininkus uogų skinti. O neseniai, atleistas iš darbo, iš Rygos parvažiavo ir anūkas.
Ponia Aldona savo sklype auginasi bulvių, daržovių, uogų. „Žiemai nors visko prisidarai, nusiperki tik duonos. Kotletų ar dar kažko nebevalgai“, — Aldona tiki, kad, turint savo žemės, išsimaitinti galima, bet ką daryti miestiečiams? “Ne vienas jau ir galą sau pasidarė dėl tų paskolų“, — perpasakoja latviškas aktualijas moteris.
„Šitoks bardakas, kada čia baigsis, niekad turbūt nepasibaigs“,— palydi mus ponia Aldona.
Maitina Ryga ir savas ūkis
Trisdešimtmečiai Udis ir Kristina ką tik parvažiavo iš Jelgavos ir sustojo prie savo išpuoselėtų namų Elejos pakrašty.
Udis dirba Rygoje kelių tiesimo bendrovėje vienu iš vadovu, Kristina prižiūri du vaikus. „Kaip Rygoje? O, daug laisviau, mašinų mažiau“, — juokiasi Udis. Nuo sausio jo atlyginimas sumažėjo 25 procentais, tačiau šeima išgyvena. Sutuoktiniai turi 4 hektarus žemės, augina savo bulves, daržoves, laiko kiaulių.
„Pas mus viskas savo. O pieną, varškę, grietinę mainais už pagalbą imame iš kaimynės“, — sako Kristina.
„Krizė priverčia galvoti, kaip išeiti iš situacijos, pradedi skaičiuoti, ką pirkti, ko — ne. Per tuos metus mes perdaug plačiai gyvenom, kainos augo siaubingai“, — aiškina Udis ir karčiai šypteli: “Pas jus Lietuvoje nors gamyba yra, o mums mat gamybos nereikia, dėl to labai sudėtinga“.
Dar vienas Lietuvos pliusas, anot jauno vyro, yra tas, kad Lietuva neima tarptautinių paskolų. „Tarptautinis valiutų fondas mums tokias sąlygas diktuoja, kad baisu: kalbama, kad nuo kitų metų PVM pakils iki 25 procentų“, — sako Udis.
Pensiją „pragulėjo“ ligoninėje
Pagyvenusi rusė atsisėdo ant uždarytos parduotuvės laiptų. Anksčiau čia buvo garsioji Elejos universalinė parduotuvė. Moteris stvarstosi už širdies. Klausiame, ar skauda, gal kuo padėti?
„Ta širdis. Gulėjau ligoninėje 15 dienų, sumokėjau 80 latų, po 6 latus už dieną, pensijos nebeliko, turėjau skolintis maistui. Visai valdžia suįžūlėjo, pinigus iš žmonių tik moka plėšti. Nors mirk“, — guodžiasi moteris. Nuo kovo pirmosios Latvijoje para ligoninėje kainuoja 12 latų, socialiai remtinam asmeniui — 6 latai.
Į ligoninę ji daugiau nebesiguls, juo labiau, kad ir ją žada uždaryti. Moteriai kaimynė patarė rauti dilgėles, plikyti arbatą ir gerti nuo širdies, be cukraus. Mėnesį pagėrė, kiek palengvėjo.
Pasibėdojusi, močiutė sunkiai keliasi ir eina į parduotuvę kitapus gatvės pirkti maisto. Už skolintus pinigus.
„Na, suprantate, čia dar iš senų santaupų, bet jos jau baigiasi, aštuntas mėnuo sėdime be darbo“, — paaiškina Fiodoras, iš parduotuvės nešdamasis “Eurostrong“ alaus bambaliuką.
Anksčiau jis dirbo žemės ūkio bendrovėje gretimame kaime šaltkalviu, tačiau bendrovė beveik visus žmones atleido. Dabar sako gyvenąs iš 50 latų bedarbio pašalpos, dar liko 2 mėnesiai.
Ką darys, kai baigsis pašalpa? „O tai jau nežinau, tai — nenuspėjama“, — tikina Fiodoras. Darbo Elejoje nėra, nuvažiavo į italų firmą Jelgavoje, o ten šešis mėnesius žmonės algos negauna. Tai ar jis durnius, kad dirbtų?
„Tai taip, mergužėle, gyvenimas bjaurus, mus ir taip, ir anaip, o mes — neturim kaip“, — suskelia kalambūrą Fiodoras. “Žodžiu, bus chana“, — baigia savo trumpą interviu ir pirma mandagiai pasiūlęs mums, gurkšteli alaus.
Seserys Maiga ir Dagmara
„O, svečiai iš Lietuvos, kaip tik šiandien jūsų Grybauskaitė pas mus“, — entuziastingai sutinka septyniasdešimtmetė sodietė Maiga. “Malonu, kad domitės politika, ir kokie skirtumai“, — klausiame. “Man jau septyniasdešimt metų. Bet aš žiūriu, kad pas jus Lietuvoje visada buvo geriau“, — trumpam susimąsto moteris.
Bet Maiga, pasirodo, besanti optimistė. „Turiu vištų ir bulvių, išgyvensiu. Ir jei turiu malkyčių — tai jokių problemų nėra, — sako moteris ir kviečia apžiūrėti ūkį.
Čia yra visko, ko reikia — agurkų, svogūnų, kopūstų, grūdų vištoms. O ir vaikams, ir anūkams juk reikia produktų duoti.
Taip, pensiją gavo mažesnę, tačiau nesiskundžianti. „Jei valdžiai reikalingi tie pinigai, tegul ima“, — herojiškai šūkteli. Iš kur toks patriotizmas? Maiga pasisako 15 metų buvusi anuometinės Aukščiausiosios tarybos deputate, 22 metus prasėdėjusi už kolūkio mašinos vairo.
„Klausykite, kaip tuo metu buvo gerai... Bet palaukit, kas čia, ar tik ne mano sesuo atvažiuoja? Jai irgi 72 metai, ot ji tai pašnekės“, — suklūsta moteris. Link mūsų dviračiu suka stotinga moteris su aptempta palaidinuke ant petnešėlių. “Kas čia tokie, nepažįstu?“, — pasiteirauja.
Bankininkai sprunka į Tenerifę
„Pasakysiu atvirai, gyvename blogai. Kas turi bulvę ir daržovę, išgyvensime. O apie Grybauskaitę galiu pasakyti tik gera. Ji turi gerą išsilavinimą, be to sakė, kad nori padėti Latvijai. Noras ką ji gali padėti, jei jūsų respublikoje tokios pat problemos“, — patogiai įsitaisiusi ant žolės svarsto Dagmara. Ji sako nebetikinti nei Latvijos Vyriausybe ir nė vienu deputatu.
Dagmara pasuka kalbą apie savo kaimynę, kurios sūnus Rygoje dirbo mobiliųjų telefonų firmoje, o marti — buvusiame „Hansabanke“. Visai neseniai jie paliko butą Jelgavoje ir su dviem vaikučiais išvažiavo į Tenerifės salą prie Ispanijos, kur nusipirko barą. Mamai įvedė internetą, išmokė naudotis “Skyp“u. Vakar internete Dagmara skaičiusi kaimyno interviu apie tai, kad labai daug žmonių dabar bėga iš Latvijos ir perka turtą Tenerifėje.
Latvių bankininkams bepigu. Šiomis dienomis Latvijos spauda rašė, kad septyni „Parex“ banko darbuotojai uždirbdavo 150 000 latų (750 000 litų per mėnesį), todėl baiminamasi, kas bus, kai jie paprašys išeitinių kompensacijų — tai valstybei kainuotų milijonus latų.
(Tęsinys — kitame numeryje)
NUOVARGIS: Pagyvenusi rusė už 15 ligoninėje praleistų dienų ji sumokėjo 80 latų (400 litų).
„EUROSTRONG“: Bedarbis Fiodoras sielvartą skandina “Eurostrong“ aluje.
DAGMARA: Sodietė Dagmara, profesionaliai papozavusi fotografui, paprašo parodyti nuotraukas. „O, kokia graži, nemaniau, kad aš tokia graži savo metuose“, — nustemba septyniasdešimt dviejų moteris.
PATRIOTĖ: „Jei valdžiai reikalingi tie pinigai, tegul ima“, — patriotiškai sako Maiga. Tačiau šio gražaus kačiuko sako neatiduotų nė už ką.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Latviški perliukai
„Mūsų sporto parduotuvėje galite įsigyti viską povandeniniam plaukiojimui: svarmenį, virvę ir dubenėlį cementui“.
„Finansinė sistema pradeda atsigauti po krizės ir greit vėl galės pumpuoti pinigus iš dirbančiųjų“.
„Jeigu einate per pragarą, tai nenustokite eiti“, — pataria DnB NORD Prezidentas Latvijoje Andris Ozolinš.
„Pabandykite surasti panašų į Latvijos pavyzdį ekonomikos vadovėliuose! Pabandykite! Premiją skirsiu iš savo asmeninių pinigų“, — žurnalistams pareiškė Martinš Bičevskis, Finansų ministerijos sekretorius.
