
Naujausios
Jonas Sireika parašė antikinės Graikijos istoriją
Šiaulių universiteto bibliotekoje trečiadienio vakarą pristatyta istoriko, ilgamečio universiteto dėstytojo docento dr. Jono Sireikos knyga „Antikinės Graikijos istorija“. Tokios apimties ir pobūdžio senovės Graikijos praeičiai skirto Lietuvos istoriko darbo iki šiol nebuvo.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
„Mano baigiamasis darbas, – studentų terminu knygą apibūdino J. Sireika. – Sunkus darbas.“ Knygą istorikas rašė trejus metus.
Pasak J. Sireikos, daugelį nustebino pasirinkta antikinė tema, nes iki šiol tokio darbo niekas iš Lietuvos istorikų nesiėmė nei Pirmosios ir Antrosios Respublikos metais, nei sovietmečiu.
J. Sireika yra išleidęs „Glaustą senovės Graikijos civilizacijos istoriją“, „Glaustą Antikos civilizacijų istoriją“. Knyga „Antikinės Graikijos istorija“ yra pirmasis tokios apimties ir pobūdžio senovės Graikijos praeičiai skirtas Lietuvos istoriko darbas.
Rašydamas knygą docentas laikėsi nuostatos, kad ji turi būti akademinė.
Knygos apimtis – 384 puslapiai. Istorinė medžiaga joje išdėstyta chronologiškai. Graikijos istorijos nagrinėjimas pradedamas nuo ikiistorinių laikų, neolito, ir baigiamas II a. pr. Kr. vidurio įvykiais, kai romėnai nukariavo ir prisijungė didumą graikų žemių.
Knygą autorius dedikavo profesoriui, savo mokytojui Michaeliui (Michailui) Helceriui.
Kai 1968 metais J. Sireika įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą, senovės istoriją antrame kurse pradėjo dėstyti M. Helceris. J. Sireika iki šiol prisimena paskaitas, kai profesorius degė noru pranešti apie visus naujausius atradimus.
Trečiame kurse M. Helceris J. Sireikai pasiūlė prisijungti prie renkamos grupės mokytis akadų kalbos – skaityti dantiraštį.
Profesorius pasirūpino, kad aukščiausiais pažymiais mokęsis J. Sireika gautų Lenino stipendiją. Studentus nuvežė į Leningradą (dabar – Sankt Peterburgas), kad ne tik pamatytų senuosius eksponatus, bet ir rengtųsi aspirantūros studijoms. Ketvirtame kurse M. Helceris J. Sireiką nukreipė mokytis graikų ir senovės hetitų kalbų.
Kai M. Helceris apsisprendė emigruoti į Izraelį, savo įpėdiniu nurodė J. Sireiką. Studentui teko suintensyvinti studijas, anksčiau išlaikyti egzaminus ir diplomą gauti greičiau. Išlaikęs egzaminus aukščiausiais balais, tapo senovės istorijos dėstytoju.
Išvykdamas M. Helceris J. Sireikai sakė laiškų nerašysiąs, kad susirašinėjimas su Sovietų Sąjungą palikusiu žmogumi nepakenktų.
J. Sireikos padėtis komplikavosi: trūko lėšų, reikėjo dirbti, negalėjo vykti mokytis į aspirantūrą. Spaudimą patyrė iš konkurento vadovybėje, negavo bendrabučio. Sulaukęs šaukimo į armiją, galvojo grįžęs ieškotis mokytojo darbo. Bet buvo pakviestas į Šiaulius – čia dėstytojauja 45 metus.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, grįžo prie savo senosios temos.
Kai Šiaulių universitete buvo įkurta Istorijos katedra, J. Sireika sako pasijutęs žmogumi – savo vietoje.
„Ko siekiau rašydamas knygą? Palikti lietuvišką variantą“, – apibendrino J. Sireika. Pasak istoriko, negalima suderinti nūdienos ir Stalino bei postalininiu laikotarpiu iš rusų kalbos verstų Graikijos, Romos istorijos vadovėlių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Istorikas Jonas Sireika grįžo prie temos, nuo kurios pradėjo mokslinį kelią: parašė knygą „Antikinės Graikijos istorija“.
Jono Sireikos „Antikinė Graikijos istorija“ – pirmasis tokios apimties ir pobūdžio senovės Graikijos praeičiai skirtas Lietuvos istoriko darbas.