Jonas Sireika parašė antikinės Graikijos istoriją

Jo­nas Si­rei­ka pa­ra­šė an­ti­ki­nės Grai­ki­jos is­to­ri­ją

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je tre­čia­die­nio va­ka­rą pri­sta­ty­ta is­to­ri­ko, il­ga­me­čio uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jo do­cen­to dr. Jo­no Si­rei­kos kny­ga „An­ti­ki­nės Grai­ki­jos is­to­ri­ja“. To­kios apim­ties ir po­bū­džio se­no­vės Grai­ki­jos praei­čiai skir­to Lie­tu­vos is­to­ri­ko dar­bo iki šiol ne­bu­vo.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

„Ma­no bai­gia­ma­sis dar­bas, – stu­den­tų ter­mi­nu kny­gą api­bū­di­no J. Si­rei­ka. – Sun­kus dar­bas.“ Kny­gą is­to­ri­kas ra­šė tre­jus me­tus.

Pa­sak J. Si­rei­kos, dau­ge­lį nu­ste­bi­no pa­si­rink­ta an­ti­ki­nė te­ma, nes iki šiol to­kio dar­bo nie­kas iš Lie­tu­vos is­to­ri­kų ne­siė­mė nei Pir­mo­sios ir Ant­ro­sios Res­pub­li­kos me­tais, nei so­viet­me­čiu.

J. Si­rei­ka yra iš­lei­dęs „Glaus­tą se­no­vės Grai­ki­jos ci­vi­li­za­ci­jos is­to­ri­ją“, „Glaus­tą An­ti­kos ci­vi­li­za­ci­jų is­to­ri­ją“. Kny­ga „An­ti­ki­nės Grai­ki­jos is­to­ri­ja“ yra pir­ma­sis to­kios apim­ties ir po­bū­džio se­no­vės Grai­ki­jos praei­čiai skir­tas Lie­tu­vos is­to­ri­ko dar­bas.

Ra­šy­da­mas kny­gą do­cen­tas lai­kė­si nuo­sta­tos, kad ji tu­ri bū­ti aka­de­mi­nė.

Kny­gos apim­tis – 384 pus­la­piai. Is­to­ri­nė me­džia­ga jo­je iš­dės­ty­ta chro­no­lo­giš­kai. Grai­ki­jos is­to­ri­jos nag­ri­nė­ji­mas pra­de­da­mas nuo ikiis­to­ri­nių lai­kų, neo­li­to, ir bai­gia­mas II a. pr. Kr. vi­du­rio įvy­kiais, kai ro­mė­nai nu­ka­ria­vo ir pri­si­jun­gė di­du­mą grai­kų že­mių.

Kny­gą au­to­rius de­di­ka­vo pro­fe­so­riui, sa­vo mo­ky­to­jui Mi­chae­liui (Mi­chai­lui) Hel­ce­riui.

Kai 1968 me­tais J. Si­rei­ka įsto­jo į tuo­me­ti­nį Vil­niaus pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą, se­no­vės is­to­ri­ją ant­ra­me kur­se pra­dė­jo dės­ty­ti M. Hel­ce­ris. J. Si­rei­ka iki šiol pri­si­me­na pa­skai­tas, kai pro­fe­so­rius de­gė no­ru pra­neš­ti apie vi­sus nau­jau­sius at­ra­di­mus.

Tre­čia­me kur­se M. Hel­ce­ris J. Si­rei­kai pa­siū­lė pri­si­jung­ti prie ren­ka­mos gru­pės mo­ky­tis aka­dų kal­bos – skai­ty­ti dan­ti­raš­tį.

Pro­fe­so­rius pa­si­rū­pi­no, kad aukš­čiau­siais pa­žy­miais mo­kę­sis J. Si­rei­ka gau­tų Le­ni­no sti­pen­di­ją. Stu­den­tus nu­ve­žė į Le­ning­ra­dą (da­bar – Sankt Pe­ter­bur­gas), kad ne tik pa­ma­ty­tų se­nuo­sius eks­po­na­tus, bet ir reng­tų­si as­pi­ran­tū­ros stu­di­joms. Ket­vir­ta­me kur­se M. Hel­ce­ris J. Si­rei­ką nu­krei­pė mo­ky­tis grai­kų ir se­no­vės he­ti­tų kal­bų.

Kai M. Hel­ce­ris ap­si­spren­dė emig­ruo­ti į Iz­rae­lį, sa­vo įpė­di­niu nu­ro­dė J. Si­rei­ką. Stu­den­tui te­ko suin­ten­sy­vin­ti stu­di­jas, anks­čiau iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nus ir dip­lo­mą gau­ti grei­čiau. Iš­lai­kęs eg­za­mi­nus aukš­čiau­siais ba­lais, ta­po se­no­vės is­to­ri­jos dės­ty­to­ju.

Iš­vyk­da­mas M. Hel­ce­ris J. Si­rei­kai sa­kė laiš­kų ne­ra­šy­siąs, kad su­si­ra­ši­nė­ji­mas su So­vie­tų Są­jun­gą pa­li­ku­siu žmo­gu­mi ne­pa­kenk­tų.

J. Si­rei­kos pa­dė­tis komp­li­ka­vo­si: trū­ko lė­šų, rei­kė­jo dirb­ti, ne­ga­lė­jo vyk­ti mo­ky­tis į as­pi­ran­tū­rą. Spau­di­mą pa­ty­rė iš kon­ku­ren­to va­do­vy­bė­je, ne­ga­vo bend­ra­bu­čio. Su­lau­kęs šau­ki­mo į ar­mi­ją, gal­vo­jo grį­žęs ieš­ko­tis mo­ky­to­jo dar­bo. Bet bu­vo pa­kvies­tas į Šiau­lius – čia dės­ty­to­jau­ja 45 me­tus.

Lie­tu­vai at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę, grį­žo prie sa­vo se­no­sios te­mos.

Kai Šiau­lių uni­ver­si­te­te bu­vo įkur­ta Is­to­ri­jos ka­ted­ra, J. Si­rei­ka sa­ko pa­si­ju­tęs žmo­gu­mi – sa­vo vie­to­je.

„Ko sie­kiau ra­šy­da­mas kny­gą? Pa­lik­ti lie­tu­viš­ką va­rian­tą“, – api­bend­ri­no J. Si­rei­ka. Pa­sak is­to­ri­ko, ne­ga­li­ma su­de­rin­ti nū­die­nos ir Sta­li­no bei po­sta­li­ni­niu lai­ko­tar­piu iš ru­sų kal­bos vers­tų Grai­ki­jos, Ro­mos is­to­ri­jos va­do­vė­lių.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Is­to­ri­kas Jo­nas Si­rei­ka grį­žo prie te­mos, nuo ku­rios pra­dė­jo moks­li­nį ke­lią: pa­ra­šė kny­gą „An­ti­ki­nės Grai­ki­jos is­to­ri­ja“.

Jo­no Si­rei­kos „An­ti­ki­nė Grai­ki­jos is­to­ri­ja“ – pir­ma­sis to­kios apim­ties ir po­bū­džio se­no­vės Grai­ki­jos praei­čiai skir­tas Lie­tu­vos is­to­ri­ko dar­bas.