Naujausios
AKTUALUS INTERVIU
Išvarytieji iš rojaus seniai gyvena krizėje
Kai Lietuvą drebino mitingai ir riaušės, Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyrius išsirinko naująjį vadovą. Skyriaus, vienijančio 49 Šiaulių dailininkus, pirmininku tapo profesorius, tapytojas Ričardas GARBAČIAUSKAS. Jis tikina, kad Lietuvos dailininkai jau seniai išvaryti iš rojaus ir dar nuo nepriklausomybės pradžios gyvena krizėje. Tačiau dailininkai neišėjo mitinguoti, nes, R. Garbačiausko nuomone, jie yra nevisuomeniški, nors širdyje patriotai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
— Kolegos minėjo, kad teko ilgai įkalbinėti Jus tapti skyriaus pirmininku. Ką svarbiausio planuojate nuveikti šiame poste?
— Atgaivinti Šiaulių universiteto galeriją. Tai būtų didžiausias ir svarbiausias mano tikslas ir darbas. Dabar yra galimybė pasirašyti trišalę — Lietuvos dailininkų sąjungos, sąjungos Šiaulių skyrius bei Šiaulių universitetas — sutartį ir atgaivinti bankrutavusią galeriją.
Galerijoje galėtų gyvuoti ir Dailininkų sąjungos skyrius.
— Nepamenu, kad bankrutuojant galerijai nors vienas iš Dailininkų sąjungos narių būtų viešai gynęs, kad galerija išliktų. Viešajame gyvenime, kai sprendžiamos svarbios visuomenei problemos dailininkų sąjungos Šiaulių skyrius neišsakė jokios pilietinės pozicijos. Kodėl?
— Menininkai yra absoliutūs individualistai ir juos prikalbinti, uždegti pilietiniams, visuomeniniams projektams, labai sudėtinga, o dažniausiai — neįmanoma. Dailininkai nevisuomeniški žmonės, nors širdyje yra dideli patriotai. Jie dirba užsidarę savo studijose.
Dailininkų sąjunga yra iš esmės kūrybinė organizacija. Privačiuose pokalbiuose išsakėme savo nuomonę, pavyzdžiui, dėl Viliaus Purono skardinių akcentų mieste, bet viešai niekas neišdrįso kalbėti. Tokie objektai veikia jaunimo skonį, todėl kartais jauniems žmonėms gali būti padaryta meškos paslauga. Todėl galima visiems dailininkams muštis į krūtinę „mea culpa“, bet mes neišdrįsome reikšti savo nuomonės. V. Puronas taip pat yra ir Dailininkų sąjungos narys.
— Viešosiose erdvėse meno objektai labai retai beatsiranda. Kodėl menininkai nekuria miestui?
— Kuria. Neseniai atsirado visiškai netikėtas, vertingas Gražinos Arlauskaitės-Vingrienės darbas ant senųjų miesto kapinių vartų. Atliktas puikia, klasikine freskos technika. Sutinku, kad tokio aukšto lygio dailininkės potencialą, kaip ir kitų gabių miesto kūrėjų, galima būtų išnaudoti žymiai dažniau, ir ne tik atkampiose miesto vietose, miesto paraštėse. Galima būtų išnaudoti mūsų autorius rimtiems užsakymams. Tą galėtų daryti miesto savivaldybė, privataus verslo struktūros.
— Ar dailininkai šiandien turi pakankamai individualių užsakymų, kad galėtų išgyventi?
— Mes juokaujame, kad baigiantis sovietmečiui dailininkai buvo išvaryti iš rojaus, taip į rojų su įvairiausiomis privilegijomis iki šiol ir nesugrįžome. Šiuo metu visus jaudina pasaulinė krizė. Dailininkai krizę išgyvena nuo nepriklausomybės pradžios.
Kažkada buvo viena romantika, dabar išliko komercija. Tiesa, darbų labai nedaug kas parduoda. Vieną kitą paveikslą ir dažniausiai ne Šiauliuose. Vienintelis pliusas, kad dailininkai, nesitikėdami parduoti savo darbų, ims kurti tikrą nekomercinį meną.
Dailininkams labai rimtai reikia galvoti, kaip išgyventi. Nemažai dailininkų dirbame Šiaulių universitete. Pirmą kartą per trisdešimt savo darbo jame metų jaučiu labai aiškiai į nugarą alsuojant nedarbo baimę.
— Net ir Jūs, žinomas universiteto profesorius, prodekanas?
— Taip. Neaiški perspektyva dėl Aukštojo mokslo įstatymo, kuriame valstybės studijų finansavimas bus tik labai nedideliam skaičiui studentų. Aštuoneto įvertinimas taip pat atsijos studentų, kurie, gavę žemesnį balą, kaip aštuonetą, turės mokėti už mokslą. Absolventai privalės labai gerai baigti mokyklą, kad gautų išsvajotąjį studento krepšelį.
Kai teks mokėti už mokslą dar daugiau, koks skirtumas studentui, kur studijuoti, Šiauliuose, Kaune ar Vilniuje. Kažin, ar visi rinksis Šiaulius. Galbūt studijuoti Anglijoje studentams bus pigiau, nei čia.
Mes, humanitarai, labai prarandame studentus. Dėstytojų krūviai traukiasi ir mažėja. Šiandien tapybos katedroje, kur aš dirbu, didžioji dalis dėstytojų neturi viso etato, o tik 0,75 etato. Tai reiškia, kad jie gauna nedidelius atlyginimus, nors yra puikūs, pripažinti, profesionalūs menininkai ir dėstytojai. Kitais metais galbūt jie beturės tik pusę etato. Kaip išgyventi?
Jeigu Danijoje išliko tik šeši valstybiniai universitetai, Lietuvoje neoficialiomis kalbomis, liks tik penki universitetai. Koks šansas išlikti Šiaulių universitetui?
— Ar jauni, Šiaulių universitetą baigę dailininkai, stoja į Dailininkų sąjungą, papildo kuriančių Šiaulių žmonių pajėgas?
— Pernai priėmėme keturis jaunus naujus narius. Labai džiaugėmės, nes prieš tai keleri metai buvo tušti. Menų fakultetas išleidžia puikių gabių menininkų, bet jie staigiai kažkur dingsta iš Šiaulių. Tie, kurie lieka Šiauliuose, kuria savo gyvenimą, o kūrybai laiko nebepalieka.
Praėjusią savaitę išleidome puikią magistrantų laidą, tarp kurių labai gabus tapytojas Dainius Trumpis, puiki tapytoja ir grafikė Svetlana Trigarceva ir daugelis kitų. Gaila būtų, jeigu iš jų niekas neliktų dirbti kūrybinio darbo Šiauliuose.
— „Vilnius — Europos kultūros sostinė“ meta milijonus dailės projektams, kuriuose kviečia dalyvauti daugiausia ne užsienio autorius, negi Lietuva neturi ko parodyti?
— Buvau užsienio dailininkų parodoje Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, skirtoje projektui „Vilnius — Europos kultūros sostinė. Žinote, nė vienas raumenėlis nevirptelėjo, nieko aš ten naujo ir vertingo nepamačiau. Lietuvos menininkai dalyvaus kitoje bendroje parodoje, skirtoje šiam projektui. Kiek žinau, ten savo darbus eksponuos vieni ryškiausių Šiaulių menininkų Arūnas ir Reda Uogintai.
KRIZĖ: Ričardas Garbačiauskas sako, kad dailininkai seniai išgyvena krizę: sunkiai parduoda savo kūrinius, o dabar dar ir darbo gali netekti.
PIRMININKAS: Naujai išrinktas Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas Ričardas Garbačiauskas tikisi atgaivinti Šiaulių universiteto galeriją ir tai laiko didžiausiu savo tikslu ir darbu. (Garbaciauskas_riciardas 02
Jono TAMULIO nuotr.
