Išvada: Šiaulių viešojo transporto tinklo keisti nereikia

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Ekspertai pasiūlė pakoreguoti 7 autobusų maršrutus.
Metus analizavusi UAB „Busturas“ maršrutus, rengusi apklausas ir sisteminusi informaciją UAB „Smart Continent“ pateikė galutinį Šiaulių miesto viešojo transporto maršrutų atnaujinimo galimybių studijos variantą, kurį vaizdo pristatyme pateikė miesto politikams. Išnagrinėję viešojo transporto maršrutus, ekspertai pateikė konkrečius pasiūlymus, tačiau kartu reziumavo, kad maršrutų tinklas Šiauliuose yra pakankamai patogus.

 

Kas važiuoja autobusais?

„Smart Continent“ atliktos studijos vadovas ir transporto ekspertas Andrius Jaržemskis pasakojo, kad siekiant išsiaiškinti, ar viešojo transporto maršrutų tinklas pateisina gyventojų lūkesčius, atliko ir važiuojančių, ir nevažiuojančių gyventojų apklausą, bendravo su bendruomenėmis – visuomenininkų, verslo ir panašiai.

Elektroninis bilietas leidžia pamatyti tik keleivio įlipimą. Apie jo išlipimą duomenų nėra, todėl reikėjo papildomo fizinio stebėjimo, aiškinantis, kur žmonės išlipa.

A. Jaržemskis apgailestavo, kad jiems teko rinkti duomenis 2021-aisiais, kai dėl kovido ir karantino sąlygų žmonės mažiau naudojosi viešuoju transportu, todėl teko įvertinti galimas paklaidas.

Tyrimo metu studijos rengėjai apklausė 510 nevažiuojančių viešuoju transportu gyventojų ir 1858 miesto autobusų keleivių. Apklausa paneigė mitą, kad viešuoju transportu daugiausiai važiuoja vaikai ir pensininkai.

Apibendrinus gautus duomenis paaiškėjo, kad važiuoja miesto autobusais apie 35 metų, dirbantys samdomą darbą, išsilavinę miestiečiai, kurie dažniausiai neturi vaikų, nevairuoja arba neturi automobilio. Tokių keleivių – daugiau nei pusė.

Nekeliaujantys viešuoju transportu – 42 metų, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbantys samdomą darbą gyventojai, auginantys 2 vaikus, vairuojantys automobilį.

Ekspertai daro išvadą, kad gyventojai važiuoja automobiliais, o ne autobusais, ne dėlto, kad turi apsunkintą priėjimą prie viešojo transporto tinklo. Tiesiog jie vežioja vaikus į mokyklas, darželius, į būrelius, pasiima juos po užsiėmimų, važiuoja į prekybos centrus apsipirkti ir panašiai.

„Nepakanka vien tik viešojo transporto pagerinimo, siekiant, kad žmonės persėstų iš automobilių į autobusus. Dalis savivaldybių daro politines intervencijas, kad žmogus norėtų išlipti iš automobilio. Nepykit šiauliečiai, bet Šiauliuose automobilių stovėjimo apmokestinimas arba labai mažas, arba iš viso jo nėra. Jei sutariame, kad autobusai – ekologiškiau, švariau, priemonės automobilių eismui apsunkinti turi būti politinės: parkingo branginimas, mažos emisijos automobilių zonų įrengimas, kur seni, didelės emisijos automobiliai neturėtų įvažiuoti į centro zonas. Galimas A juostų įrengimas, bet matome, kokio dydžio yra Šiauliai. Jei taip kelionė sutrumpės nuo 20 iki 15 min, nebus efektyvu“, – komentavo A. Jaržemskis, pabrėžęs, kad pirmiausiai reikia „sutvarkyti“ automobilių skaičių mieste.

Nors buvo kalbų, kad iš automobilių keleiviai į autobusus persėstų tokiu atveju, jei galėtų mieste greičiau judėti, autobusai turėtų atskirtas juostas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Bivainis su tuo sutikti nenorėjo. Jo teigimu, mieste yra tik 3 gatvės – Architektų, Tilžės ir Serbentų – kur galima kirsti iš vienos juostos į kitą. Tik čia yra po 4 juostas. Fiziškai nėra kur įterpti autobusams skirtų juostų, net rekonstravus gatves.

Padvigubinus reisų skaičių, keleivių nepadvigubės

„Smart Continent“ ekspertai įvertino gyventojų lūkesčius. Daug apklaustų keleivių akcentavo, kad jie norėtų, jog autobusai važiuotų dažniau. Ekspertai pastebi, kad maršrutų dažninimas nėra miesto transporto sistemos efektyvinimas. Dažnesni reisai – tai didesnės sąnaudos, daugiau išlaidų Savivaldybei. Tinklo optimizavimą reikia pagrįsti ekonomiškai.

Kiti žmonių lūkesčiai – maršrutų plėtra į toliau nuo centro esančius naujus rajonus, nes ten kuriasi naujos šeimos ir daugėja mokyklinio amžiaus vaikų. Norėtų, kad būtų pagerintas susisiekimas tarp atskirų miesto rajono, miesto centro ir Sutkūnų bei Kairių. Trūksta maršrutų, leidžiančių susisiekti su mokyklomis. Pagrindiniais maršrutais reikia didesnių autobusų arba kad važiuotų dažniau, nes būna spūsčių.

Reikėtų labiau suderinti tvarkaraščius su darbo laiko ir mokinių pamokų pradžia/pabaiga. Pastebėta, kad neskelbiami stotelių pavadinimai autobusuose, nėra švieslenčių stotelėse. Pabrėžtas vairuotojų nemandagumas, grafikų nesilaikymas, netinkama temperatūra autobusų viduje. Trūksta vėlyvų maršrutų po 23 valandos, ypač vasarą.

Tačiau ekspertai pabrėžė, kad reisų dažnumas, kelionės be persėdimų, tinklo padengiamumas esamiems keleiviams keliones padarys patogesnes, bet pritrauktų naujų keleivių dalis bus mažesnė, nei patiriamos išlaidos.

Reisų padažninimas taip, kaip norėtų keleiviai, per metus papildomai kainuotų apie 2,5 milijonų eurų. Šias išlaidas turėtų padengti arba didesnė bilieto kaina, arba miesto biudžetas, nes „padvigubinus reisų skaičių, keleivių nepadvigubės“.

Ekspertų pasiūlymai

Ekspertai pateikė 15 pasiūlymų: 7 prioritetinius ir 8 neprioritetinius. Kontaktinio tyrimo ir srautų analizės leido daryti prielaidą, kad Šiaulių viešojo transporto tinklas iš esmės atitinka gyventojų judėjimo kryptis, todėl nėra rekomenduojama jį keisti iš pagrindų. Siūloma jį gerinti, bet ne keisti.

Prioritetiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad reikėtų gerinti susisiekimą su Talkšos ežeru, paleidžiant 17-to maršruto autobusą Ežero gatve. Rekomenduojama prailginti privežamuosius maršrutus P5, P6, P7. Pastarasis galėtų privežti Medelyno gyventojus prie ligoninės. Siūloma koreguoti 1A, 25 maršrutus, dalis 17A maršruto autobusų galėtų nevažiuoti iki Ginkūnų kapinių. Taip pat rekomenduojama mažinti maršrutų skaičių Aušros alėjoje, nukreipiant 3 maršrutą alternatyvia gatve.

Siūloma daugiau naudoti mažų ir vidutinių autobusų ir nerekomenduoja ilgaisiais autobusais atnaujinti parką.

Siūloma įrengti 5 naujas stoteles, atnaujinti infrastruktūrą 65 stotelėse, 8-iose – įrengti apšvietimą.

Siekiant gerinti susisiekimą priemiesčiuose reikalingas gatvių infrastruktūros gerinimas ir rajono Savivaldybės įsitraukimas.

Ekspertai nagrinėjo autobusų parko perkėlimą į Baltų gatvę, tačiau atsipirktų tik paprastos aikštelės įrengimas be papildomos infrastruktūros, kuris kainuotų apie 0,59 milijono eurų.

„Busturas“ nėra priešas savo keleiviams

Savivaldybės administracijos direktoriui A. Bartuliui galimybių studijos išvados patiko.

„Miestas nėra didelis ir „Busturas“ nėra priešas savo klientams, todėl maršrutai didele dalimi yra patogūs keleiviams“, – tikino Administracijos vadovas.

Vadovas žadėjo, kad 49 tūkstančius eurų be PVM kainavusi studija nebus padėta į stalčių. Jis pripažino, kad siūlymai verti dėmesio ir bus svarstoma dėl jų įgyvendinimo.