Istorinis regbio stadionas dūla kartu su „Gilo griuvėsiais“

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Istorinis regbio stadionas tapo privatininkų turtu ir dūla apleistas.
Dažnai viešojoje erdvėje kartojama, kad Šiauliai – regbio sostinė. Mieste reali regbio istorija prasidėjo 1973 metais, tačiau dar 1970 metais buvo pastatytas regbio stadionas Žemaitės g. 70C. Šis stadionas buvo vienas iš senosios Šiaulių sporto infrastruktūros objektų tuo metu, kai mieste kūrėsi regbio tradicija. Šiandien šis stadionas apleistas ir nenaudojamas.

Tame pačiame Žemaitės g. 70 C sklype 1994 metais planuota įrengti sporto salę ir laisvalaikio centrą. Deja, šie objektai taip ir nebuvo baigti ir jau kelis dešimtmečius dūlėja vadinamieji „Gilo griuvėsiai“.

Kartu su šiais griuvėsiais nyksta ir tiems patiems juridiniams asmenims priklausantis istorinis regbio stadionas.

Nors Šiaulių miesto savivaldybė sutvarkė abu miesto centre esančius parkus, stadionas liko už parko tvoros. Šiandien kažkas pasilengvino gyvenimą, pašalindamas vieną tvoros segmentą, kad galėtų nekliudomas patekti į stadiono šabakštyną.

Kadangi objektas priklauso privatininkams, Savivaldybė atsakomybės kratosi. Statybos ir renovacijos skyriaus vedėja Jolita Franckevičienė informavo, kad Savivaldybė negali savo lėšomis tvarkyti privačios nuosavybės objekto.

Apie stadiono ateitį Savivaldybės atstovė nieko pasakyti negali. Dėl teritorijos ir joje esančio nekilnojamojo turto tarp Savivaldybės ir jos savininkų vyksta teisminiai ginčai, todėl tolimesni sprendimai priklausys nuo jų baigties.

Paklausus, kaip turėtų būti užtikrintas saugumas šioje teritorijoje, nes jame yra betono gabalų, J. Franckevičienė atsakė: „Pažymime, kad betono blokų stadione nėra, kurie galėtų būti nesaugūs užklystantiems žmonėms, paaugliams, nes stadionas apima tik tribūnas, krepšinio aikštelę ir bėgimo takus.“

Tačiau vadinamosios tribūnos ir yra padarytos iš yrančio betono gabalų.

Nekalbama ir apie tai, kaip bus suremontuota Savivaldybės įrengta parko tvora, atribojanti stadioną.

Anot vedėjos, kadangi teritorijoje yra privatiems asmens priklausanti nuosavybė, todėl jiems ir tenka pareiga užtikrinti, kad į teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys bei būtų užtikrintas teritorijos saugumas.

Minėta teritorija kasmet Tarybos sprendimu įtraukiama į neprižiūrimų ir apleistų nekilnojamojo turto objektų sąrašą, todėl taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Tačiau ir tai savininkų nepriverčia sutvarkyti stadioną ir visą teritoriją, nes mokesčių jie nemoka.

Žemės valdymo skyriaus vedėja Oksana Gruzdienė paaiškino, kad Žemaitės g. 70 C sklypo savininkai nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau ja naudojasi, todėl jiems yra skaičiuojamas 4 procentų žemės naudotojo mokestis. Deja, šio mokesčio įmonės taip pat nesumoka. Viliamasi, kad išeitį šioje situacijoje padės rasti teismai.

Teisminis procesas tarp Savivaldybės ir dviejų privačių, Klaipėdoje registruotų, bendrovių dėl griuvėsių išmontavimo trunka jau kelerius metus. 2023 metais pirmos instancijos teismas įpareigojo savininkus nugriauti ūkinį pastatą, stadioną, tvorą ir išardyti sporto salę bei laisvalaikio centrą, sutvarkyti statybvietę, o per 1 mėnesį nuo jų nugriovimo statinius išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Tačiau įmonės šį teismo sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui ir teisinė karuselė sukasi toliau labai lėtai.