Naujausios
Rašė laišką ir merui
Stasys Ulčinas sako, jog dėl Senųjų kapinių būklės dar pernai Lieporių bendruomenės centro nariai rašė laišką miesto merui Artūrui Visockui. Ne tik dėl nykaus kapinių vaizdo, reto šienavimo. Kėlė mintį, jog būtų protinga leisti čia laidoti urnas su kremuotais mirusiųjų palaikais.
Argumentavo, jog Senosiose kapinėse mažėtų apleistų, neprižiūrimų kapų ir kapinių vaizdas keistųsi, o veikiančiose Ginkūnų ir K. Donelaičio g. kapinėse mažėtų naujų kapaviečių poreikis.
„Bendruomenės centre kalbėjomės, jog ne visus tenkina kolumbariumai ar mirusiųjų pelenų išbarstymas. Ramybės būsena, manau, gali būti tik kape. Tą urnelę užkasti į senelių kapavietę, kas čia būtų blogo? Žmonės tik labiau domėtųsi savo šeimos ir giminės istorija, prisimintų, kur protėviai palaidoti, kartų ryšys nenutrūktų, – teigia šiaulietis. – Dabar čia tik koks trečdalis kapaviečių prižiūrimos.“
Jis primena, jog Šiaulių miesto taryba yra padariusi išimčių, leido palaidoti neveikiančiose senosiose kapinėse miesto Garbės pilietę advokatę Gražbylę Venclauskaitę (1912–2017).
Urna su šviesaus atminimo advokatės palaikais buvo palaidota jos tėvo Kazimiero Venclauskio kapavietėje. Taip buvo išpildyta G. Venclauskaitės valia atgulti amžino poilsio šalia tėvo. Po to dar du išimtiniai atvejai buvo. Paskutinis – 2019 metais leista į šeimos kriptą palaidoti poetės Janinos Jovaišaitės (1929–2019) palaikų urną.
„Aišku, mes gavome atsakymą, kad kapinės neveikiančios ir laidoti negalima. Kad yra laisvų vietų kolumbariume, kad kiekvienas kapavietės tvarkytojas gali prisidėti prie bendro kapinių tvarkymo ir kad mus, kaip visuomenininkus, bendruomenę, taip pat kviečia prisidėti. Ne iš mero, iš Savivaldybės administracijos direktoriaus gavome, klerkai, žinoma, paruošė tą atsakymą“, – sako šiaulietis.
„Ne dėl savęs stengiuosi tą diskusiją į viešumą perkelti, dėl miestiečių, – sako jis. – Pats nesiruošiu čia laidotis, atgulčiau šalia savo tėvų, K. Donelaičio g. kapinėse. Bet žinau, kad yra norinčių pasilaidoti šalia savo senelių ar prosenelių Senosiose kapinėse. Jeigu testamentu savo valią pareikštų, gal tai Savivaldybę paveiktų? Kodėl tos kapinės negalėtų būti riboto naudojimo?“
Patys galėtų inicijuoti sprendimą
Egidijus Elijošius, miesto vicemeras, Lieporių bendruomenės narių laiško nėra matęs.
„Iki manęs matyt neatėjo“, – sako jis.
Bet nėra nustebęs, jog administracija parengė neigiamą atsakymą.
„Tos kapinės yra uždarytos, neveikiančios. Tik palikta galimybė miesto Savivaldybės tarybos sprendimu daryti išimtis kiekvienu konkrečiu atveju,“ – primena išimčių tvarką E. Elijošius.
Pats svarsto, jog yra logikos keisti Senųjų kapinių statusą į riboto naudojimo ir leisti laidoti tik urnas į šeimos kapavietes.
Tik tam, jo žodžiais, reikia parengti Tarybos sprendimo projektą.
Kas tai gali padaryti?
„Ir kiekvienas Tarybos narys gali, ir frakcijos gali, – įvardija E. Elijošius.
Administratoriai – „prieš“
Eduardas Bivainis, miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, nemano, kad reikėtų keisti Senųjų kapinių statusą į riboto laidojimo.
„Nėra gera tendencija vėl atidaryti šias kapines, – teigia jis. – Jos uždarytos, neveikia jau dešimtmečius (nuo 1959 metų), bet suprantu, kad pasilaidoti miesto centre, gal ne vienas norėtų. Bet čia užprogramuoti teisiniai ginčai, artimųjų, giminių konfliktai. Senosiose kapinėse palaidoti seneliai, proseneliai ir proproseneliai. Jų palikuonių yra ne vienas, tai kuris turėtų teisę laidotis? Be to, kriptos, pavyzdžiui, yra blogos būklės. Ten laidoti urnas nė nesaugu būtų.“
E. Bivainis pabrėžia, jog nėra būtinybės atidaryti uždarytų kapinių, nes laisvų kapaviečių pakanka veikiančiose dviejose miesto kapinėse.
„Nereikia tikėtis to, ko nereikia, – reziumuoja Administracijos direktoriaus pavaduotojas. – Buvo kelios išimtys padarytos, bet nereikėtų nė išimčių daryti.“
Miesto kapinių prižiūrėtoja, UAB „Ecoservice projektai“ atstovė Vaida Buračienė taip pat mano, jog Senųjų kapinių nereikėtų atverti laidojimui.
„Šiauliuose yra dvi veikiančios kapinės ir visos kitos neveikiančios, jos įtrauktos į kultūros vertybių registrą, – primena administratorė, – Riboto laidojimo kapinės buvo tik K. Donelaičio kapinės, tada ten leista laidoti tik į šeimos kapavietes, bet dabar jos išplėstos ir atidarytos.“
Kapinių prižiūrėtojos nuomone, nebūtų geras sprendimas leisti laidoti urnas Senosiose kapinėse.
V. Buračienės nuomone, senosios kapinės ir turi likti senosiomis: „Apleisti kapeliai nunyks ir liks parkas.“
Kapinių administratorė patikina, kad laisvų vietų laidoti mirusiuosius užteks dar 4–5 metams K. Donelaičio g. kapinėse. Ginkūnų kapinėse – laisvų viena kita, laidojama į šeimos kapavietes, bet čia, kaip ir K. Donelaičio g. kapinėse, rengiamasi leisti laidoti į neprižiūrimas kapavietes.
Ginkūnų kolumbariume likusios tik 9 laisvos vietos, bet naujų kolumbariumų statybos nesimato, dar tik projektuose. Nuo lapkričio 1 dienos visoje šalyje vietos kolumbariumuose yra nemokamos.
Vienas paveldosaugininkas siūlo spręsti, kitas – palaukti
Mindaugas Veliulis, Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio skyriaus vadovas, pabrėžia, jog sprendimą dėl kapinių naudojimo – uždarymo, atidarymo ar riboto laidojimo – priima savivaldybės taryba.
„Šiuo metu tos kapinės yra neveikiančios, todėl netgi su išimtimis negalima laidoti, nebent tą išimtį padaro Savivaldybės taryba. Taryboje ir turi kilti iniciatyva atverti kapines urnoms, tuomet kapinės būtų riboto laidojimo, – komentuoja situaciją paveldosaugininkas. – Kapinės yra istorinės, įtrauktos į kultūros vertybių registrą, bet esmės tai nekeičia. Mes, paveldosaugininkai, kiekvienu atveju individualiai sprendžiame, kiek laidoti, kaip laidoti. Urnai laidoti nereikia didelės duobės kasti – pusę metro ant pusės metro ir metro gylio duobė reikalinga.“
Jis atkreipia dėmesį, jog Šiaulių regione riboto laidojimo kapinių yra ne viena. Laidojama net į kapines, esančias piliakalniuose, kurie yra saugomi kultūros paveldo objektai. Tokių kapinių yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės rajonuose.
„Kiekvienu konkrečiu atveju žmonės kreipiasi į seniūnijas, savivaldybes ir į mus dėl laidojimo, gauna leidimus, – sako M. Veliulis. – Jeigu yra artimųjų, šeimos narių, kurie norėtų būti palaidoti šeimos kapavietėje senose kapinėse, kodėl tai drausti? Nematau prasmės. Šiaulių miesto savivaldybė tik turėtų griežtai nuspręsti, jog laidoti būtų galima tik urnas į šeimos kapavietes. Urnai palaidoti nereikia daryti didelės invazijos į senąsias kapines, kapavietėse laidojamos urnos nė nepasiekia karstų.“
„Manau, jog yra atvejų, kai urnos laidojamos ir be savivaldybių sutikimo, Nuveža ir palaidoja. Būna atvejų, kai ir sodybose, ir po medžiais laidoja. Tai geriau priimti sprendimą, kad žmonės neslapukautų“, – mano paveldosaugininkas.
Šiaulių miesto savivaldybės paveldosaugininkas Mantas Antanavičius „Šiaulių kraštui“ aiškino, jog reikia palaukti, kol nacionaliniu lygmeniu bus priimti sprendimai dėl urnų laidojimo neveikiančiose kapinėse. Jo žiniomis, diskusijos vyksta.
O štai Panevėžio miesto savivaldybės taryba šią vasarą pati priėmė sprendimą pakeisti Panevėžio senųjų kapinių statusą iš neveikiančių į riboto laidojimo. Nustatė, kad kad šiose kapinėse bus galima laidoti kremuotus žmonių palaikus prosenelių, senelių ar tėvų kapavietėse.
