Naujausios
Istorija išlieka atvirukuose
Šiaulių „Aušros“ muziejaus poeto Jovaro namo knygyne vykusiame kultūros vakare paminėta 110 metų Šiaulių atvirukų sukaktis bei jų leidėjai – Isakas Brevda ir Boleslovas Zatorskis. Senieji atvirukai išsaugojo per karus sugriauto senamiesčio vaizdus.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Išspausdinti anksčiau?
Pirmieji atvirukai buvo išleisti 1869 metais Austrijos-Vengrijos imperijoje. Carinėje Rusijoje – 1872 metais.
Pirmieji atvirukai buvo neiliustruoti. Vienoje pusėje rašytas tekstas, kitoje – adresas. Atsiradus iliustruotiems atvirukams, laiško tekstas rašytas prie paveikslėlio: reverse galėjo būti rašomas tik adresas.
Pirmieji atvirukai išleisti litografiniu būdu, jie nėra ryškūs.
Ant pirmojo šiaulietiško atviruko – 1902 m. vasario 26 dienos antspaudas. Ant averso pavaizduota akių daktaro Cumfto gydykla – didžiausia Kauno gubernijoje akių ligų ligoninė (šiandien – senasis miesto savivaldybės korpusas).
„Ar tikrai 1902-ieji yra pirmųjų miesto atvirukų leidimo data?“ – klausė muziejininkas, knygos „Senieji Šiauliai atvirukuose 1902–1944“ bendraautoriaus Almantas Šlivinskas, demonstravęs atvirukus iš „Aušros“ muziejaus ir privačių Petro Kaminsko ir Česlovo Galkaus rinkinių.
Pasak muziejininko, žinant, kiek tuo metu užtrukdavo laiko nuo fotografijos apdorojimo, cinkografinio atvaizdo paruošimo, atviruko išspausdinimo iki jo įsigijimo ir išsiuntimo (datos patvirtinimo antspaudu), gali būti, kad pirmieji žinomi atvirukai išspausdinti anksčiau, tikriausiai 1901 metais, tik tokių įrodymų nerasta.
Atvirukų suklestėjimas vėlavo
Šiandien randama devyniolika pirmųjų Šiaulių fotovaizdinių atvirukų su skirtingais vaizdais.
A. Šlivinskas sako, kad pirmieji Šiaulių atvirukai yra vėlyvi, nors miestas tuo metu buvo antras pagal gyventojų skaičių Kauno gubernijoje, turėjęs išplėtotą pramonę, buvęs vienu iš svarbiausių nacionalinės inteligentijos telkimosi ir kultūrinio gyvenimo židinių Lietuvoje.
Šiauliai atvirukais atsiliko nuo kitų miestų. Klaipėdos (tuo metu priklausiusios Prūsijos karalystei) atvirukas antspauduotas 1893 metų birželio 18 dienos pašto data. Manoma, kad šis atvirukas– pirmasis, išleistas Lietuvos teritorijoje ir su pirmuoju pašto ženklu. Jį savo kolekcijoje turi šiaulietis Petras Kaminskas.
1898 metais išleistas Kretingos atvirukas, Kybartų atvirukas pažymėtas 1899 metų pašto antspaudu. „Aušros“ muziejus saugo fotografo L. Slonimskio 1900 metais išleistą ir jo paties pasiųstą Panevėžio atviruką.
Pasak A. Šlivinsko, visoje carinėje Rusijoje (ir Lietuvoje) atvirukų leidyba, lyginant su Vakarų šalimis, buvo suvaržyta bei žymiai mažesnė. Priežastis – carinėje Rusijoje į švietimą keiptas labai mažas dėmesys, mažaraščiams nebuvo poreikio komunikuoti atvirukais.
Kuršo gubernijoje, Mitavoje (dabartinė Jelgava), Rygoje išleista žymiai daugiau atvirukų dėl aktyvesnės liuteroniškos švietimo politikos.
XX amžiaus pradžioje Šiauliuose gyveno apie 17 tūkstančių gyventojų, veikė 3–4 knygynai. Po 1905 metų lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo knygynų steigimas ir knygų leidimas paspartėjo. Prieš pirmąjį pasaulinį karą atvirukų leidimo šuolis jau buvo ženklus.
Į Šiaulius atvirukų suklestėjimas atėjo pavėluotai – tarpukariu. Vakarų Europoje atvirukų aukso amžius buvo nuo XIX amžiaus pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.
Pirmieji leidėjai
Pirmųjų atvirukų Šiauliuose leidėjai – I. Brevda ir B. Zatorskis.
I. Brevda buvo trečiojo knygyno mieste (įkurto 1889 metais) ir spaustuvės savininkas, carinės Rusijos laikmečiu išleidęs daugiausiai miesto atvirukų. I. Brevda 1908 metais pirmasis išspausdino Šiaulių atviruką lietuvių kalba, išleido lietuviškų knygų.
Fotografas B. Zatorskis Kauno gubernatoriaus leidimą fotografijos ir leidybos veiklai buvo gavęs dar 1896 metais. 1902 metais jis išleido devynis, o apie 1910 metus – dar dešimt Šiaulių fotovaizdinių atvirukų.
Pasak A. Šlivinsko, daug atvirukų pražudė karai ir suirutės. Šiandien atvirukai ir fotografijos tapo svarbiausiu šaltiniu, kuriant Šiaulių senamiesčio maketą.
Susitikime A. Šlivinskas rodė ir atvirukų, susijusių su šimtmečių sukaktimis. Vienas iš jų išleistas 1912 metais Borodino mūšio šimtmečiui Šiauliuose paminėti. Dar vienas atvirukas žymi pirmojo lėktuvo Šiauliuose nusileidimą 1912 metais (šiemet sukanka 100 metų po šio įvyko).
HIPOTEZĖ: Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas Almantas Šlivinskas mano, kad pirmieji Šiaulių atvirukai galėjo būti išleisti anksčiau, bet įrodymų, patvirtinančių hipotezę, nėra.
ALĖJA: Fotografo B. Zatorskio 1902 metų atviruke – senoji kaštonų alėja.
GATVĖ: Policijos (dabartinė Vasario 16-oji) gatvė Šiauliuose.
RŪMAI: Zubovų rūmai (dabartinis Šiaulių universiteto Menų fakultetas).
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. ir repr.
