Naujausios
Lietuvos politikų isterija dėl Vokietijos brigados dislokavimo-nedislokavimo jau tampa juokinga. Ir turbūt labiau skirta ne Vokietijai, bet vietinei auditorijai. Vietiniam pasidraskymui, kovojant dėl asmeninių ir partinių reitingų.
Kiekvienas kovoja dėl vietos naujoje Seimo kadencijoje. Todėl Lauryno Kasčiūno nuomonė ir negali sutapti su Arvydo Anušausko. Taip pat su Dainiaus Gaižausko. O Ingrida Šimonytė apie Vokietijos brigadą tiesiog privalo kitaip byloti bei interpretuoti nei Gitanas Nausėda. Nes komunikatą su Olafu Šolcu pasirašė ne ji, bet G.Nausėda. O negi gali G.Nausėda, anot konservatorių vyraujančio naratyvo, ką nors pasirašyti protingo? Valstybei naudingo?
O galutinis rezultatas – nesolidi vietinė isterika. Berlynas, turbūt jau nespėja sekti ir reaguoti į visas Lietuvos vietines interpretacijas apie Vokietijos brigadą. Kai mūsiškiams vietinę isteriją sukelia net pavienis „Der Spiegel“ straipsniukas. Tarsi „Der Spiegel“ būtų vienintelis leidinys Vokietijoje. Lietuvos politikai nuolat, sakyčiau, net liguistai, net nepagarbiai svarsto, ar Vokietija mūsų neišduos. Tik ta mintis pateikiama ne visiškai tiesiogiai. Tarkime, be žodžio Ribentropas.
Kodėl tai vadinu bereikšme isterika? Nes nėra jokio logiško pagrindo Lietuvoje jau dabar tirštai apsistatyti vokiečiais sargais. Kai nėra jokių įrodymų, jog Rusija mus šią savaitę ar mėnesį, ar po pusmečio užpuls. Tad kodėl norime brigados tuoj pat, nedelsiant? Atsakymas būtų ganėtinai infantiliškas.
Esą su 3500 sargų, o tiek maždaug sudaro vieną brigadą, mums būtų ramiau miegoti, svajoti, gyventi. Mąstome kaip Prigožinas prie Bachmuto. Kuo daugiau „mėsos“, tuo daugiau šansų laimėti. Nors Lietuvai turbūt labiau praverstų ne vokiečių kariškių tankis kiekviename kvadratiniame kilometre, bet patikima oro gynyba.
Kita vertus, Vokietijos kariškis nėra sargis, kurį būtų galima įkišti į būdą. Aišku, užgrūdintas karys gali gyventi ir palapinėje, tačiau, kuo ilgiau karys ne karo, ne pratybų metu, saugiame, civilizuotame krašte vargs palapinėje, buičiai nepritaikytose patalpose, tuo labiau kris jo kovinė dvasia. Nes žmogus turi orumą. Žmogus – ne gyvulys. Jam nėra paskatos aukotis dėl svetimo krašto, kuris nesiteikia jo aprūpinti oriomis gyvenimo ir pratybų sąlygomis.
O ko Lietuvai reikia, jei ištiktų krizė? Kovingo kariškio ar praradusio kovinę dvasią? Oraus kariškio ar ne? Žmogus, jaučiantis savivertę, yra sargas, bet ne keturkojis sargis. Todėl Vokietijos vadovai, įskaitant gynybos ministrą Borisą Pistoriusą, ir abejoja, ar verta Lietuvoje apgyvendinti visą savo tautiečių brigadą.
Visus brigados kariškius, kurie kaip ir kiti Vokietijos piliečiai, turi rinkimų teisę. Koks vokietis politikas taikos metu ištrems savo tautiečius kariškius į jo tautai neorias, todėl ją žeminančias gyvenimo sąlygas? Aišku, kad neištrems! Nes Vokietijos spauda, rinkėjai „užpjaus“.
Nes Lietuva, nors ir aimanuoja, nenustoja reikalauti, kad čia būtų apgyvendinta visa vokiečių brigada, dar neturi sukūrusi sąlygų tą brigadą priimti. Koks viešbutininkas kviečiasi žmones į svečius, kai viešbutis dar projektuojamas ar dar be stogo?
Ir ką reiškia toks užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasimaivymas, jog jei Vokietija nesilaikys dvišalio susitarimo, Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“. Na ir kas? Kad ir kitus galimus partnerius Lietuva įžeidinėtų, įtarinėtų, bet niekaip nesugebėtų jiems paruošti tvarkingų kareivinių bei kitos infrastruktūros? Gabriukas savo suaugusio sūnaus neįkiša į karišką palapinę, o nori, kad joje miegotų vokietis? Gal reikėtų mažiau gabriukams pūstis. Ypač tokioje geopolitinėje situacijoje.
Kita vertus, tiek Lietuva, tiek Vokietija yra NATO valstybės. Todėl krizės metu vienodai turinčios paklusti NATO vadovybei. Tad lietuviška vos ne kasdienė isterija, ką pasakė O.Šolcas, ką atsakė I.Šimonytė, ką pasakė B.Pistoriusas ir atsakė G.Nausėda bei „Der Spiegel“, yra tik vietinių žmogelių bauginimas. Bijojome paukščių gripo, Astravo, teroristų, kovido, pedofilų, o dabar bijosime, kad mūsų negelbės vokiečiai.
Nors kol kas net nėra dėl ko gelbėti. Nebent nuo mūsų isterikos. Gal nesižeminkime ir nežeminkime nepasitikėjimu savo sąjungininkų? Lietuvoje šiuo metu bendrose pratybose „Grifono žaibas“ kartu su lietuviais dalyvauja 1450 Vokietijos karių. Vos ne pusė brigados.
