Naujausios
Iššūkis — auginti vaiką
Lietuva pagal gimstamumo lygį nusirito į dugną — yra trečia nuo galo tarp Europos valstybių ir paskutiniame pasaulio valstybių dešimtuke. Šiaulių apskrityje per trejus metus „išnyko“ toks miestas kaip Joniškis. Į demografinę situaciją apskrityje “Šiaulių kraštas“ pabandė pažvelgti šeimų, auginančių vaikus, akimis.
Rūta JANKUVIENĖ
Trijų vaikų motiną varstė žvilgsniais
Šiauliečių Zupkų šeimoje auga trys vaikai. Šeimoje dirba tik tėvas. Jis samdomas darbuotojas.
Gimus trečiam vaikui, mama tapo namų šeimininke ir jau dešimt metų nedirba pagal finansininkės profesiją. Tada nusprendė, jog geriau pačiai prižiūrėti mažylį, negu leisti į darželį. Globos reikėjo ir vyresniesiems, pradėjusiems lankyti mokyklą.
Kai pamečiui gimė pirmieji du vaikai, šeima spaudėsi vieno kambario bute. Dalia Zupkienė sako, jog tai buvo sunkiausi metai. Taupė pinigus, nusipirko didesnį butą. Todėl moteris mano, jei valstybė nori skatinti gimstamumą, tai pirmiausia turi padėti jaunai šeimai būstu. Ir remti turėtų net vieno vaiko susilaukus.
„Patys niekada nėjome ir neprašėme jokios paramos ar labdaros, lengvatų, — sako D. Zupkienė. — Užtenka tiek, kiek turime. Vaikai lanko vienas baseiną, kitas Dailės mokyklą, trečias mokosi muzikuoti, dainuoja chore — reikia mokėti už jų lavinimą, ir mokame. Vaikų pinigų, kurie mums padidėjo nuo 125 litų iki 156 litų, neliečiame. Vaikai svajoja toliau mokytis, ir patys skaičiuoja, kiek turės pinigų, kai bus aštuoniolikos.“
Išgirdusi, jog pernai šalyje miestiečių šeimos vienam nariui vidutiniškai teko 943 litai pajamų, moteris atsidūsta: „Tai tik statistika. Vadinasi, turėtume turėti 5000 litų pajamų per mėnesį. Kas Šiauliuose gali tiek uždirbti?“
D. Zupkienė prisipažįsta, jog labiausiai žeidžia požiūris į gausias šeimas.
„Kai eini gatve su dviem vaikeliais ir dar stumi vežimėlį, nuo aplinkinių žvilgsnių nejauku darosi, — sako moteris. — Žiūri, kaip ta mama atrodo: ar ne mėlyna nosis, ar ne prasigėrusi, ar ne degradavusi? Kaip vaikai aprengti? Nuomonė tokia, jog trys vaikai — tai kažkas baisaus. Kartais net gėda būdavo pasakyti, kiek vaikų turi. O kokie bjaurūs komentarai pasipila, kai tik parašo apie gausią šeimą — baisu skaityti.“
Antras vaikas — iššūkis
Šiaulietė valstybės tarnautoja su vyru augina du vaikus. Pirmąjį vaiką moteris gimdė būdama devyniolikos. Tada studijavo, ir apie antrą vaikelį nė pasvajoti negalėjo. Tik po penkiolikos metų vėl ryžosi gimdyti. Dabar jaunėlei dukrai nėra trejų metų, o vyresnysis baigia mokyklą.
„Vaikus auginti labai sunku, viskas brangsta kiekvieną dieną, — sako mama. — Vaiko pinigų per mėnesį dabar gauname 100 litų — už mažąją, 52 litus — už vyriausiąjį. Tokias sumas išleidi per kelias dienas. Negaliu vaikams pirkti bet kokio maisto, nes noriu, kad sveiki augtų. Pinigų dar reikia, jeigu nori juos lavinti. Laikome save inteligentų šeima ir norisi, kad vaikas baigtų aukštąjį mokslą.“
Vyriausiojo sūnaus mokslams šeima pinigų yra sukaupusi, bet norėtų, kad jis studijas rinktųsi Šiauliuose: „Vilniuje gyvenimas labai brangus“.
Moters nuomone, Lietuvos problema ne tik demografinė situacija, bet ir tai, kad vaikai per ilgai rengiami savarankiškam gyvenimui.
„Pas mus mokslai ištempti iki begalybės, — sako moteris. — Dvylika metų vaikus murkdo vidurinėje ir neišmoko, reikia papildomai samdyti mokytojus. Rusijoje vaikai mokosi dešimt metų, septyniolikos baigia mokyklą, treji metai — bakalauro studijų ir dvidešimties — jau dirba. O pas mus devyniolikmečiai dar sėdi vidurinės suole.“
Išleidžia į užsienius
Keturių vaikų šeimos tėvas „Šiaulių kraštui“ sakė, jog žmoną net gydytojos atkalbinėjo: “Kam tau tiek vaikų?“.
Jiedu su žmona negali sau leisti knygų pirkti tiek, kiek norėtų, nei spektaklių lankyti, nei pietauti kavinėse, nes pirmiausia galvoja: ar vaikai turės už ką pavalgyti. Žmona nuėjusi į parduotuvę keturiasdešimt litų išleido, o nupirko pačių būtiniausių maisto produktų vienai dienai.
Dvi dukros studijuoja Anglijoje, Vokietijoje. Viena dirba, ir už mokslą susimoka. Kita gauna tokią stipendiją, kad užtenka ir gyvenimui ir kelionėms.
„Vokietijoje magistrantūroje studijuojanti dukra apgailestauja, kad nesugalvojo anksčiau ten mokytis, nes šeimai tai būtų buvę daug pigiau, — sako šeimos galva. — O kai baigs studijas, ar jos bus reikalingos Lietuvai? Dukra pasakoja, kad vaikinui, Londone baigusiam finansų studijas, Lietuvoje buvo pasiūlytas darbas tik už 1000 litų.“
Skaičiai tragiški
Angelė Kostogrizienė, Lietuvos gausių šeimų asociacijos vadovė, tyrimų ir statistikos skaičius vadina tragiškais.
Nuo 2000 metų šalyje gausių šeimų sumažėjo 9 tūkstančiais. Šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, liko tik 41 tūkstantis. 2000 metais vaikų šalyje buvo arti milijono, dabar tik apie 700 tūkstančių, ir ketvirtadalis jų auga gausiose šeimose.
„Blefas, kad didžioji dauguma gausių šeimų — asocialios, — sako A. Kostogrizienė. — Tyrimas rodo, kad jos sudaro tik 11 procentų tarp gausių šeimų“.
Asociacijos vadovė įsitikinusi, kad valstybės mokami šeimai vaiko pinigai, nors jie ir didinami, nepakeis situacijos.
„Demografinė situacija yra prasta, nes žmonės nėra užtikrinti dėl ateities, — sako A. Kostogrizienė. — Įtaką daro stabilumo nebuvimas, ekonomikos prognozės vėl nėra geros. Šeimos nesiryžta turėti vaikų, rizikuoti savo gerove. Be to, nematome, kad būtų formuojama draugiška šeimai aplinka.“
Gausi šeima skursta
Šiaulių gausių šeimų bendrija jungia 89 šeimas.
„Nėra bendrijoje tokių šeimų, kurių vienam nariui tektų po 900 litų, — sako asociacijos pirmininkė Vida Bružienė. — Vos kelios šeimos yra stipresnės — kurios augina po tris vaikus ir kuriose abu tėvai dirba. Tokios šeimos mama gauna minimumą — į rankas per 600 litų, tėvas geriausiu atveju — 1500 litų. Bet tokių šeimų vaikai tėvų nemato. Septynmečiai, aštuonmečiai po pamokų leidžia laiką gatvėse“.
Moterims, kai vaikai paauga, darbo surasti nelengva. Amžius — per keturiasdešimties, sveikata šlubuoja, o jeigu dar yra apkūnios išvaizdos, ir tai darbdaviams netinka. Vaikai dažnai serga — tai dar viena iš priežastis, dėl kurios darbdaviai vengia darbuotojų, auginančių mažamečius.
Mokslininkų komentaras
Šiauliai ir apskritis neturėtų sunykti
Teodoras Tamošiūnas, socialinių mokslų daktaras, ŠU Socialinių mokslų fakulteto dekanas ( tamošiūnas teodoras dekanas 03 ir 07) :
— Esame parengę apskrities ir Šiaulių demografinės situacijos tris scenarijus iki 2025 metų. Prognozuoti buvo sudėtinga. Pavyzdžiui, neaišku, kaip vystysis transporto infrastruktūra, nuo kurios labai priklauso ekonominis krašto potencialas, o tuo pačiu ir demografinė situacija. Ar eis europinio geležinkelio vėžė pro Šiaulius, koks Šiaulių oro uosto likimas, ar bus vystoma Via Hanzos magistralė? Jeigu taip, tai bus kuriamos darbo vietos, atvyks šeimos dirbti ir gyventi.
Pagal realųjį scenarijų Šiaulių apskrities gyventojų skaičius iki 2025 metų turėtų didėti — apie 5 procentus. Gyventojų būtų panašiai, kaip dabar — apie 350 tūkstančių. Šiauliai realiai galėtų didėti iki 150 tūkstančių gyventojų. Optimistinis scenarijus — iki 180 tūkstančių. Pesimistinis — sumažėtų iki 110 tūkstančių.
Bandėme įrodyti, kad nors miestas mažėja, gyventojų skaičius turėtų stabilizuotis ir pradėti augti.
Imigracijos banga iš kaimynių šalių Ukrainos, Baltarusijos, jeigu mus ir pasieks, tai, vargu, ar čia apsistos. Tų šalių žmonės migruos į labiau išsivysčiusias šalis. Daugiau vilčių, kad į miestą, į rajonų centrus migruos jaunimas iš kaimo vietovių, ir antra, kadangi gyvenimo kokybė gerėja, tai ir gimstamumas didės.
Šiauliai kaip metropolijos centras turi trauką. Šiaulių įvaizdis gerėja, verslas atsigauna, o tai daro įtaką demografinei situacijai. Mažesnio gimstamumo lygio jau sunku prognozuoti.
Dvi priežastys lemia mažą gimstamumą — sudėtinga gyvenimo kokybės situacija, jaunų šeimų būsto problemos, maži atlyginimai, neseniai buvo ir nedarbo problema — šeimos neišgali auginti vaikų. O kita — jaunimas nori daryti karjerą, įsitvirtinti darbo rinkoje. Jeigu šeima kuriama 21 metų, tai apie šeimos gausėjimą galvojama tik trisdešimties sulaukus. Tokia yra jaunimo nuostata.
Socialinės garantijos geriau už išmokas
Kęstutis Navickas, Mykolo Romerio universiteto doktorantas, ŠU Socialinių mokslų fakulteto regioninės integracijos prodekanas (navickas kestutis dėstytojas 02 ):
— Tarp pačių jaunų šeimų yra nuostata, jog ne išmokos paskatintų gimstamumą. O socialinių garantijų stiprinimas, tam tikrų kompensacijų, laisvo darbo grafiko suteikimas nėščiajai ar vaikus auginančiai motinai. Tai būtų tas katalizatorius, kuris teigiamai paveiktų demografinę situaciją.
Dabar yra įmonių finansinė atskaitomybė, bet nėra socialinės atskaitomybės. Pelnų siekiama dažnai darbuotojų nedidelių atlyginimų ir prastesnių darbo ir gyvenimo sąlygų sąskaita. Todėl vis garsiau kalbama apie darnaus vystymosi būtinybę.
Darnių įmonių formavimas sudarytų pagrindą darbdaviui orientuotis į darbuotojo gerovės užtikrinimą. Privatus sektorius turi suvokti, jog tokia investicija atsipirks.
Citata
Nuomonė tokia, jog trys vaikai — tai kažkas baisaus. Kartais net gėda būdavo pasakyti, kiek vaikų turi.
POŽIŪRIS: Motinai su trim vaikais nuo praeivių žvilgsnių ne kartą teko pašiurpti — ar ne degradavusi, kad tiek vaikų turi?
PATARIMAS: Dalia Zupkienė mano, jog valstybės rūpestį turėtų jausti ir vieno vaiko susilaukusi šeima: „Kaip vaikams pirmiausiai reikia meilės, taip šeimai svarbus visuomenės dėmesys.“
GYVENTOJAI: Šiauliuose, nors kasmet kūdikių gimsta po truputį daugiau, gyventojų toliau mažėja — dėl natūralios kaitos, nes mirtys lenkia gimimus, ir dėl nemažėjančios migracijos.
Jono TAMULIO nuotr.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
