Išsekęs vanduo pamažu pildosi

Redakcijos archyvo nuotr.
Neabejotina priežastis, dėl ko šią vasarą keliuose Pakruojo rajono kaimuose ėmė ir nuseko šuliniai, kol kas neišaiškinta.
Nuo vasaros buvusi vandens stygiaus problema kai kurių Pakruojo rajono kaimų gyventojų sodybose pamažu taisosi: išdžiūvę šuliniai, gręžiniai ir telkiniai, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, pildosi. Rajono valdžia kartu su akcine bendrove „Dolomitas“, ant kurios vandens dingimo priežasties ieškoję geologai metė šiokį tokį šešėlį, bendradarbiaudami ieško sprendimų, kaip ateityje apsidrausti nuo nepritekliaus. Darbai, užtikrinantys, kad žmonės neliks be vandens, galėtų būti įvykdyti esą jau šiemet arba kitais metais.

Priežasčių gali būti keletas

Kol vakarinę šalies dalį semia vanduo, Pakruojo krašto kai kuriems Linkuvos ir Pakruojo seniūnijų kaimams jo netgi pristigę. Gavus pirmuosius pranešimus apie nusekusius tvenkinius, šulinius, o kai kur ir gręžinius, rajono Savivaldybės mero Sauliaus Margio potvarkiu liepos 13 dieną buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl pavojaus žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ir aplinkai – vandens trūkumo. Į be vandens likusius kaimus atgabenti Savivaldybės įmonės UAB „Pakruojo vandentiekis“ konteineriai.

Ekstremalioji situacija rajone neatšaukta iki dabar.

Pakruojo rajono vadovas S. Margis „Šiaulių kraštą“ informavo, kad šiuo metu su problema susidūrusiuose keliuose rajono kaimuose vandens neturi jau tik keli kiemai.

„Bet kol yra bent vienas kitas šulinys tuščias, ekstremalioji situacija atšaukta nebus“, – užtikrino meras.

Operatyviai sureagavus į gyventojų pranešimus apie šuliniuose nusekusį vandenį, iš mero rezervo fondo paskirtos lėšos probleminiams šuliniams kai kuriuose kaimuose pagilinti, prieš tai įvertinus jų kokybę.

Anot S. Margio, ieškant nusekimo priežasties paaiškėjo, kad viena iš priežasčių, dėl kurios kai kurių gyventojų šuliniai galėjo išsekti – jų nepriežiūra. Prasidėjus vasaros sausrai, problema tik paaštrėjo.

„Situacija, kad ir viename kaime, rasta netolygi. Jeigu vienam gyventojui pritrūko vandens, o kiti jį turi, nuspėta priežastis, kad reikia patį šulinį tvarkyti – kai kur jie nei prižiūrėti, nei kada nors remontuoti. Pavyzdžiui, Gimbutkių kaime, kuriame dabar tvarkome ir giliname šulinius, kai kurie yra avarinės būklės su aiškiais per siaurais užakusiais rentiniais.“

Vandens nusekimo priežasties ieškoję geologai spėjama priežastimi įvardijo ne tik sausrą, netvarką, bet ir rajone veikiančios akcinės bendrovės „Dolomitas“ veiklą, esą negiliuose šuliniuose vandens lygis galėjo nukristi vykstant vandens perpumpavimui.

„Dolomitas“ eksploatuoja Petrašiūnų 3-iąjį telkinio karjerą. Vandens, eksploatuojant šį karjerą, teigė Geologijos tarnybos atstovas Petras Pūtys, išsiurbiama dešimtimis tūkstančių kubinių metrų.

„Ne kiekviena didelė vandenvietė tiek paima“, – sakė specialistas.

Vis dėlto tikslaus atsakymo, jog vanduo šuliniuose dingo būtent dėl dolomito kasybos, nėra. Juolab kad bendrovės teritorijoje, aplinkui karjerus, esančiuose kontroliniuose stebėsenos gręžiniuose vandens lygis yra tikrinamas kas dieną ir žymių pakitimų nenustatoma.

Nepaisant to, pramonės įmonė „Dolomitas“ yra geranoriška, ir, bendradarbiaudama su rajono Savivaldybe, ieško būdų, kaip užtikrinti, kad aplinkui karjerus išsidėsčiusių kaimų gyventojai vandens nepristigtų. Vienur vis dar gilinami šuliniai – pastebėta, kad esamus keturių ar penkių metrų gylio šulinius pagilinus, vanduo juose pakilo apie 60 centimetrų, o po savaitės – ir apie 1,20 metro. Tuo tarpu septynių metrų ir gilesniuose šuliniuose vandens net ir per sausrą nepristigta.

Darbai suplanuoti

Nepaisant to, kad priežastis, dėl kurios nusenka vanduo, nėra iki galo aiški, akcinė bendrovė „Dolomitas“ keliose rajono sodybose artimiausiu metu apsisprendusi išgręžti gręžinius. Du gręžiniai Tautkūnų kaimo, kuris yra prie pat įmonės karjero krašto, sodybose gali atsirasti jau netrukus. Dėl dar vieno gręžinio vyksta diskusijos.

Vis dėlto visų vandens pristigusių kaimų gyventojams brangiai kainuojančių gręžinių išgręžti nepavyks. Svarstomi ir kiti vandens užtikrinimo būdai.

Savivaldybė apsisprendusi Noreikonių kaime, į kurio pusę tęsis „Dolomito“ 3-iasis karjeras, todėl ateityje gali čia pritrūkti vandens, įrengti centralizuotus vandens tiekimo tinklus – jau rengiamasi ieškoti projektavimo darbų rangovo.

„Dėl artėjančio karjero ateityje Noreikonių kaime gali atsirasti vandens trūkumo problemų, todėl nusprendėme nebelaukti, o suprojektuoti ir galbūt kitais metais įrengti tinklus“, – sakė S. Margis.

Girbutkių kaime, kuris yra toliau nuo dolomito kasybos įmonės, šiuo metu atliekama stebėsena. Šios vietovės geologinė specifika yra ta, kad vandens požeminis sluoksnis labiau iškilęs į paviršių, taigi neatmetama, jog pastaraisiais mėnesiais vanduo tiesiog ėmė ir šiek tiek nusėdo.

Jei stebėjimai parodys, kad vanduo Girbutkių sodybų šuliniuose ir toliau senka, Savivaldybei teks priimti sprendimą, nepaisant Pakruojo rajono specializuoto vandens tiekimo plano, kuriame numatyta, jog šiame kaime vandens apsirūpinimas yra individualus. Neatmetama mintis čia įrengti vandenvietę su vandens valymo įrengimais. Tiesa, dėl tokio brangaus projekto dar neapsispręsta – svarstomi ir kiti galimi variantai.

Stebėsena šiuo metu vykdoma ne tik minėtame Girbutkių kaime, bet ir visuose rajono kaimuose, pastaraisiais mėnesiais susidūrusiuose su vandens stygiaus problemomis. Stebėseną kartą ar kelis kartus per mėnesį vykdo rajono seniūnijos, kurios, atsiradus pakitimams, įpareigotos nedelsiant informuoti Pakruojo rajono savivaldybę.

Prieš kelerius metus vandens stygiaus problemų būta ir Pakruojo rajono Vaišvydžių kaime (Klovainių seniūnija). Tąsyk bendrovė „Dolomitas“ kaime savo lėšomis išgręžė vandens gręžinį, išvedžiojo tinklus ir perdavė šį turtą Savivaldybei.