Naujausios
Islandijos vulkano pelenai Šiaulių neuždengė
Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio sukelti dulkių debesys vakar sutrikdė oro eismą šiaurės ir vakarų Europoje, buvo uždaryta ir Lietuvos oro erdvė. Šiaulių karinio aerodromo veikla nebuvo sutrikdyta, orlaiviai, reikalui esant, buvo pasirengę vykdyti užduotis.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pasiruošę skraidinti Prezidentę
Vakar skrydžiai iš dalies buvo paralyžiavę Lietuvos oro uostų Vilniuje, Kaune, Palangoje darbą. Pagrindiniai Skandinavijos oro uostai penktadienį buvo uždaryti visą dieną.
Ketvirtadienį tarsi atskirti nuo pasaulio turėjo pasijusti Didžiosios Britanijos gyventojai ir šalies svečiai: dėl plintančių dulkių šalies oro erdvėje nebuvo leidžiama skraidyti jokiems lėktuvams, išskyrus ypatingus atvejus.
„Šiaulių karinis aerodromas neuždarytas. Reikalui esant, mes pasiruošę vykdyti skrydžius, bet šiandien užduočių nėra. Oro policija budi“, — vakar sakė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas.
Vado teigimu, artimiausia užduotis numatyta sekmadienį, kai KOP Aviacijos bazės įgula su lėktuvu C-27J „Spartan“ iš Vilniaus į Krokuvoje vyksiančias Lenkijos Prezidento ir jo žmonos laidotuves skraidins Prezidentę Dalią Grybauskaitę ir ją lydinčią delegaciją.
Pasak A. Navicko, ketvirtadienį korekcijų skrydžiuose nebuvo — Premjeras Andrius Kubilius su delegacija iš Varšuvos grįžo laiku. Atšauktų skrydžių į Šiaulius taip pat nebuvo. „Spartanas“ gali skristi nuo žemės iki 8 km aukščio.
Kuo orlaiviams pavojingi ugnikalnio į orą išspjauti pelenai?
„Mano darbo istorijoje tokių atvejų nėra buvę. Pelenų keliamas pavojus priklauso nuo kiekio ir koncentracijos. Tai kenksminga varikliams: jie “maitinasi“ oru, o ne pelenais. Jei įmestume žemių į mašinos variklį, jis, kaip ir lėktuvo, nebedirbtų“, — sako A. Navickas.
Pulsuojanti sala
Lietuvos geologijos tarnybos Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio vedėja daktarė Jolanta Čyžienė porą kartų yra dalyvavusi konferencijose Islandijoje, lankė ir aktyvias vulkanų sritis.
Pasak J. Čyžienės, Islandija — pulsuojanti šalis, kurioje vulkaninė veikla aktyvi visą laiką. Pati Islandija susidarė išsiveržus vulkanams. Manoma, kad sala iškilo į paviršių dėl po savęs esančios mantijos pliumo (kylančio karšto srauto) veiklos. Dabartinė plokščių riba pereina per Islandijos salos vidurį, todėl čia žemė dažnai dreba, gali veržtis vulkanai. Prieš maždaug 3,8 milijono metų salą pradėjo dengti ledynai: Islandijoje galima stebėti visus geologinius procesus.
Dėl tebesitęsiančio formavimosi (atsiskyrinėja Eurazijos plokštė nuo Šiaurės Amerikos plokštės) vulkaniniai išsiveržimai yra natūralus, laukiamas ir žinomas procesas, stebimas Islandijos geologų, fizikų, seismologų.
Pasak J. Čyžienės, Ejafjadlajokudlio vulkanas — vienas iš didesnių Islandijoje, o jo išsiveržimas — vienas iš didžiausių per pastaruosius metus. Šio ugnikalnio papėdėje yra ledynas: pastebėta, kad jis tirpsta, todėl gali kilti vandens lygis upėse, iškyla ir potvynio pavojus.
„Išsiveržus ugnikalniui, vulkaniniuose pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido, žmonių vadinamo kvarcu. Dulkių pavidalo daleles vėjas greit perneša, susidaro debesys, jų koncentracija pakyla į 9— 10 kilometrų aukštį ir yra pernešama atmosferos“, — sako J. Čyžienė.
O koks šių dalelių galimas poveikis Lietuvos gyventojams? Pasak poskyrio vedėjos, Lietuvoje oras užterštas kietosiomis dalelėmis ir be vulkanų veiklos. Iki Lietuvos atstumas yra pakankamai didelis, sklaida vyksta gana greitai ir aukštai, todėl tikėtina, kad žemės paviršius nebus pasiektas. Kažkiek dalelių į žemę gali patekti su lietumi.
SITUACIJA: Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas leitenantas Audronis Navickas sako, kad Šiaulių karinio aerodromo darbas dėl Islandijos vulkano išspjautų dulkių debesų nebuvo sutrikęs.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
VULKANAS: Lietuvos geologijos tarnybos Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio vedėja daktarė Jolanta Čyžienė sako, kad Ejafjadlajokudlio vulkanas — vienas iš didesnių Islandijoje, o jo išsiveržimas — vienas iš didžiausių per pastaruosius metus.
Jolantos ČYŽIENĖS albumo nuotr.
POVEIKIS: Ugnikalnio išsiveržimas sukėlė didžiausią sumaištį oro susisiekimo sektoriuje nuo 2001 metų teroristinių išpuolių. Pelenų debesis pasklido Šiaurės Europoje, o dėl to sutrikę skrydžiai sujaukė keliautojų planus šešiuose žemynuose.
EPA-ELTA nuotr.
LAUKIMAS: Dėl Islandijos ugnikalnio paleistų pelenų debesies atšaukus skrydžius Europos oro uostuose įstrigo šimtai žmonių.
EPA-ELTA nuotr.
