Iš I.Šimonytės principų liko piš

ELTA nuotr.
Ingrida Šimonytė.
Kadencijos pradžioje paskelbusi, kad bus itin principinga premjerė, Ingrida Šimonytė užvakar pareiškė, kad nepatenkins užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio atsistatydinimo pareiškimų. Kai kurie opozicijos atstovai nusivylė, kad iš deklaruotų principų nieko nebeliko, tačiau kiti neabejoja, kad istorija tebuvo suvaidinta: ministrai su premjere iš anksto buvo sutarę, kad tik apsimes prisiimančiais atsakomybę ir liks postuose.

 

Praėjus ne visai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, premjerė I.Šimonytė apsisprendė – Ministrų kabineto sudėtis nesikeis. Pasak jos, G.Landsbergis ir M.Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes šiuo metu Seime esą nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.

„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti ne visiškos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – antradienio vakarą išplatintame pranešime teigė I.Šimonytė. Nors dar pirmadienį ji sakė neatmetanti galimybės, kad, reaguojant į krizę, kuri kilo dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, gali pasitraukti visa Vyriausybė.

„Vakaro žinios“ primena, kad, oponentams reikalaujant politinės atsakomybės, užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai dėl kilusio skandalo jau anksčiau premjerei buvo įteikę atsistatydinimo pareiškimus. Arba bent jau skelbėsi įteikę.

Opozicija į premjerės sprendimą sureagavo audringai.

Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sako, kad dabartinė valdžia „bankrutavo“.

„Manau, kad buvo praleista proga atnaujinti Vyriausybę ir išspręsti giluminius klausimus. Dabar juos užšaldė arba nukėlė į ateitį – juk tie ministrai, kurie negeba dirbti, jie ir nepradės dirbti. Taigi nebuvo pasinaudota proga. Buvo aiškiai įvardinta, kad ministrai prisiima atsakomybę... Bet kodėl ją tiesiog suvertė valstybės įmonei – „Lietuvos geležinkeliams“? Matyt, greitai bus ir uosto vadovams. To aš nesuprantu“, – teigė jis.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad premjerės sprendimas neatleisti dviejų „savo darbo tinkamai neatlikusių ir netiesą viešai sakiusių ministrų nuvylė Lietuvos žmones“.

„Konservatoriai ir liberalai taip tiesiog išsisprendė savo vidaus koalicinius klausimus, nes iš to, kas skelbiama, manau, jų viduje toliau tikrai būtų dar didesnė sumaištis“, – konstatavo V.Blinkevičiūtė.

„Valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė pripažino, kad jos toks I.Šimonytės sprendimas nenustebino. Pasak politikės, šis ministrės pirmininkės sprendimas rodo, kad konservatoriai nesugeba prisipažinti darantys klaidas.

„Apsisprendimas tikrai nenustebino. Mes tą spektaklį jau pradėjome žiūrėti prieš kelias dienas. Gaila, kad ta situacija ir pačių konservatorių nepripažinimas, kad jie daro klaidas, brangiai kainuoja mums visiems ir valstybei, mūsų šalies reputacijai ir mokesčių mokėtojams“, – teigė A.Norkienė.

Tik prastas spektaklis

Interviu su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu KARBAUSKIU:

- Ar nesusidaro įspūdis, kad premjerė su ministrais suvaidino spektaklį – ministrai prieš visuomenę panoro pasirodyti neva atsakingais, pasiryžusiais atsistatydinti dėl smulkmenos, nors iš anksto su I.Šimonyte buvo sutarę, kad ši atsistatydinimų nepriims?

- Tai yra akivaizdu. Tikriausiai Lietuvoje nėra žmogaus, negalvojančio, kad tai buvo spektaklis. Kad G.Landsbergis leistų paaukoti save ir kad I.Šimonytė, priklausoma nuo konservatorių, atstatydintų partijos pirmininką... Tai – kažkas neįtikėtino. Deja, šitame spektaklyje vaidino labai prasti aktoriai, vaidinimas išėjo labai prastas, neįtikinantis ir gana juokingas. Iš pradžių buvo mėtomasi pareiškimais, po to neva įteikti raštiški dokumentai, po to I.Šimonytė esą ilgai galvojo, kaip elgtis, nors buvo akivaizdu, kad nė vieno ministro neatleis.

Tikriausiai patys konservatoriai nesuprato, ką norėjo parodyti. Sukėlė isteriją dėl nieko ir dėl to nieko ministrai esą turėjo atsistatydinti. Pamatę, kad kvailai pasielgė, patys ėmė bijoti savo šešėlio. Viskas baigėsi tuo, kad paaukojo „Lietuvos geležinkelių“ vadovą. Tiesa, dar neaišku, ar iš tikrųjų paaukojo. Tai gali būti spektaklio, kur visi „prisiima atsakomybę“, o istorijai užsimiršus viskas lieka kaip buvę, dalis.

Man konservatorių elgesys – labai keistas. Buvo bandoma įtikinti, kad, nevykdydami sankcijų, apie kurias visi kalbėjo, mes kažką blogo darome. „Lietuvos geležinkeliai“ nepadarė nieko, kas tas sankcijas pažeistų. Jei jos ir būtų pažeistos, negalima politinių reikalų kelti virš ekonominių, tačiau pas mus dabar tai įprasta. Žmonės, kurie šiandien valdo užsienio politikos klausimus, taip pat ir Susisiekimo ministeriją, nejaučia jokios atsakomybės prieš Lietuvos žmones. Jie net nebando suvokti, kiek nuostolių tokiu elgesiu gali pridaryti, kaip paskui tuos nuostolius reikėtų kompensuoti.

Šeštadienį „valstiečių“ partijos suvažiavime aš pasakiau: jei mes atsisakysime Baltarusijos krovinių, juos pasiims Latvija. Ar nuo to mums geriau? Latviai pasiims, nes sankcijos tranzitui negalioja. Konservatoriai iki galo taip ir nepasakė, kad sankcijas sugalvojo patys. Nepasakė tiesos, kad ES tokių sankcijų netaiko. Ir atitinkamai jei mes nevešime, veš latviai.

- Kitaip tariant, jei konservatoriai patys nebūtų sukėlę isterijos, opozicija iš viso nebūtų kreipusi dėmesio į šią istoriją?

- Nes jokios istorijos ir nebūtų buvę, kadangi ji – sukurta. Tai, kas vyksta užsienio politikoje, negaliu pavadinti kitaip, kaip valstybės bankrotu. Turiu mintyje ne tik Baltarusiją. Ypač turiu galvoje Kiniją. Ir už tai yra atsakingas tikrai ne prezidentas, o G.Landsbergis. Tačiau buvo aišku, kad kažkas panašaus vyks iškart po to, kai G.Landsbergis buvo paskirtas užsienio reikalų ministru. Kai tokį ambicingą veikėją paskyrė užsienio reikalų ministru, iš karto buvo aišku, kad, priešingai nei nurodo Konstitucija, užsienio politiką iš prezidento rankų atiduosime į ministro rankas. Žinant G.Landsbergio požiūrį į kai kuriuos dalykus, prastą išsilavinimą šioje srityje, negebėjimą išgirsti kitų, buvo akivaizdu, kad jis šoks į visas puses ir apsijuoksime prieš visą pasaulį. Tai, kas vyksta su Kinija, yra maždaug 50 kartų baisiau nei tai, kas vyksta su baltarusiškomis trąšomis. Mes dar nesuvokiame, kad nuostoliai bus milijardiniai. Ir ne vienkartiniai, o kasmet milijardiniai, kiekvienas verslininkas tą pasakytų. Ir santykių su Kinija normalizuoti nebus įmanoma. Nebent mes turėtume sveiko proto, atleistume G.Landsbergį ir pasakytume: tai buvo jaunų, ambicingų žmonių, nemąstančių apie pasekmes, klaidos. Nes net neabejoju: tiek G.Landsbergis, tiek Žygimantas Pavilionis, priiminėdami sprendimus, iš viso negalvoja apie pasekmes. Nes tikrai turėjo suprasti, kokia bus Kinijos reakcija į Taivano atstovybę. Tokius žmones nuo užsienio politikos reikia patraukti kuo toliau ir atsiprašyti visų, su kuriais jie yra bendravę.

- Kodėl iešmininku pasirinktas „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška? Juk jis elgėsi kaip normalus verslininkas. Negi jis turėjo atsisakyti pelningo kontrakto ir imti politikuoti, nors nėra politikas?

- Labai keista, jeigu atsisakytų pelningų kontraktų ir įmonė patirtų nuostolių, kaip tik už tai galėtų „gauti į galvą“. Akivaizdu, kad jis jokių sankcijų nepažeidė, bet išpūtus skandalą reikėjo kažką padaryti iešmininku. Nors akivaizdu, kad apie tokius sandorius „Lietuvos geležinkeliai“ konsultavosi su valdžia. Veikiausiai viešėdamas JAV G.Landsbergis kažką prisišnekėjo, todėl reikėjo surengti spektaklį, kad apgailestauja ir yra pasiryžęs atsistatydinti.

- Ar nėra keista, kad du ministrai suvaidino prisiimantys atsakomybę dėl išpūstos istorijos, tačiau nė vienas ministras neprisiima atsakomybės dėl daug rimtesnių dalykų – energetinių aferų, prievartos bei žmonių segregacijos valdant pandemiją ir pan.?

- Manau, kad jie iš viso prioritetų neatsirenka. Štai šiuo metu Seime stumiamas projektas, kuriuo norima panaikinti reikalavimą, numatantį, kad atmetus vieną ar kitą įstatymą jį iš naujo galima teikti ne anksčiau nei po metų. Tai daroma dėl narkotikų dekriminalizavimo. Įstatymų priėmimo tvarka griaunama tik dėl to, kad Laisvės partija nori įteisinti narkotikus. Laisvės partija šantažuoja konservatorius, kad išeis iš koalicijos, jei šie trukdys įteisinti narkotikus. Kitaip tariant, dabar prioritetas yra ne tai, kas darosi su Baltarusija, Kinija ar „kovidu“, o kaip legalizuoti narkotikus. Štai ko sulaukėme. Kaip narkotikai gali būti svarbiausias dalykas, kai išgyvename tokius laikus?