Įsigytas automobilis gali būti vogtas

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Įsigijote automobilį? Ar esate tikri, kad jo „Regitra“ jo nesulaikys?
Ar žinojote, kad nusipirkę automobilį, galite patekti į sukčių pinkles ir likti ne tik be pinigų, bet ir be pirkinio? Teisėsaugininkai įspėja: apgavystės šioje srityje kasmet skaičiuojamos dešimtimis, o žmonių prarastos sumos – tūkstančiais eurų.

Perduodama policijai

Apgavikų aferos dažniausiai išlenda, kuomet naujasis automobilio savininkas atvyksta į VĮ „Regitra“ įregistruoti pirkinio savo vardu. Tada ir paaiškėja, kad įsigyta mašina yra paieškoma kokioje nors užsienio valstybėje, nes buvo pavogta.

Teigiama, kad automobilių vagims patraukliausia yra Vokietija – remiantis pastarųjų trejų metų duomenimis, registracijos metu Lietuvoje daugiausiai ieškomų transporto priemonių nustatoma būtent iš Vokietijos. Specialistai teigia, kad ši šalis nusikaltėliams patraukli dėl nedidelio atstumo nuo Lietuvos.

Pastarąjį mėnesį Šiaulių teisėsauga pradėjo net tris ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Balandžio 27 dieną į VĮ „Regitra“ kreipėsi 31 metų vyras, norėdamas įregistruoti automobilį „Audi A4“, pagamintą 2006 metais, kuris nuo 2020 vasario 11 dienos ieškomas Vokietijoje.

Dar vieną Vokietijoje vogtą automobilį „Regitra“ sulaikė balandžio viduryje.

VĮ „Regitra“ Komunikacijos skyriaus specialistės Emilijos Bardauskienės teigimu, ar įregistruojamas automobilis ir jo dokumentai nėra ieškomi užsienyje, „Regitros“ darbuotojai registracijos metu tikrina Interpolo ir Šengeno informacinėje sistemoje (SIS II).

Registruojant iš užsienio įvežtas transporto priemones, „Regitroje“ taip pat atliekamas tapatumo nustatymas, kurio metu tikrinamas VIN numerio, automobilio detalių ir jų pagaminimo datų atitikimas registracijos dokumentams. Registracijos metu darbuotojai naudoja ir specialius prietaisus, kurie leidžia dar geriau atpažinti VIN numerio klastojimą.

„Visais transporto priemonių registracijos atvejais paaiškėjus, kad registruoti pristatytas ieškomas automobilis, yra informuojama policija, kuri toliau atlieka tyrimą“, – sakė E. Bardauskienė.

Policija ieškomą automobilį iš karto pasiima, pasiima ir visus su juo susijusius dokumentus. Prasideda tyrimas.

Suklastotos sutartys ir sumos

Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lauryno Butvido teigimu, visais atvejais, kai paaiškėja, kad įregistruojamas automobilis yra ieškomas kokioje nors užsienio valstybėje, yra pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo.

„Formaliai tas žmogus, kuris bando įregistruoti, tampa lyg ir įtariamuoju, nes bando įregistruoti vogtą daiktą, – sakė prokuroras. – Įsivaizduokite, žmogus atvažiuoja į „Regitrą“ su dokumentais, patvirtinančiais, kad yra automobilio savininkas, ir čia paaiškėja, kad jis disponuoja vogtu automobiliu. Tiesa, praktikoje taip apsipirkusiems žmonėms įtarimai paprastai nereiškiami, jie apklausiami kaip liudytojai“.

Ir čia, pasak L. Butvido, susiduriama su keliomis problemomis. Vienais atvejais pirkėjai, pasidavę pardavėjų įtakai, būna sudarę užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį (jei automobilis yra pirmą kartą registruojamas Lietuvoje). Tarsi žmogus automobilį įsigijo iš užsieniečio savininko be jokio lietuvio tarpininko. Kodėl eliminuojamas tarpininkas? Ogi siekiant išvengti mokesčių.

Tada ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams tenka aiškintis, kas tas tarpininkas. Gerai, jei tikrąjį automobilio pardavėją pavyksta greitai nustatyti.

Sudėtingesni tyrimai, kuomet automobilių pardavėjai apie parduodamą automobilį paskelbia įdėdami nenaudojamo elektroninio pašto adresą ir telefono numerį, kuris, radus pirkėją ir įvykdžius sandorį, nustoja galioti, o kortelė išmetama. Tada tikrojo pardavėjo nustatymo procesas komplikuojasi.

„Susidaro situacija, kuri, kaip sakoma, „sukčius – šilkuose, o doras – varguose“. Jei nepavyksta nustatyti, kas yra tikrasis automobilio pardavėjas, o savininkas užsienyje prašo grąžinti jo pavogtą mašiną, ji jam sugrąžinama, o vogtą automobilį nusipirkęs lietuvis, lieka be nieko“, – sako L. Butvidas.

Kita problema, kai žmonės, vėlgi pasidavę pardavėjo spaudimui, į sutartį įrašo mažesnę nei realią automobilio kainą. Paaiškėjus, jog mašina užsienyje yra vogta, pirkėjas turi galimybę atgauti tik pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą pinigų sumą, bet ne tiek, kiek yra sumokėjęs.

Kitokios aferos

Kartais naujasis automobilio savininkas lieka be pirkinio ir kitomis aplinkybėmis. Egzistuoja sukčiavimo mechanizmas, kai transporto priemonę lietuviui parduoda lietuvis, kuris niekada nebuvo savininkas.

Šie sukčiavimai susiję su kredito bendrovėmis, teikiančiomis paskolas automobiliui įsigyti. Jos žmonių įsigytus automobilius registruoja savo vardu, o asmenys registracijos liudijime nurodomi ne kaip savininkai, o kaip valdytojai.

Tokio pobūdžio nusikaltimo esmė yra tai, kad mašiną pirkti apsisprendęs asmuo, neįsigilina į registracijos liudijimą, kuriame nurodyta, kad automobilį parduodantis asmuo tėra valdytojas. Pusės pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį ir išsiskirsto, o kai naujasis savininkas nuvažiuoja įregistruoti transporto priemonės, paaiškėja, kad ją įsigijo ne iš savininko. Tokiu atveju kredito bendrovė nutraukia sutartį su paskolos gavėju ir prašo sugrąžinti automobilį.

„Todėl akcentuoju: žmonės registracijos dokumente turi labai atidžiai stebėti, kas yra tikrasis automobilio savininkas, – sako prokuroras.

Pirkėjai neapsaugoti

Yra ir trečio pobūdžio nusikalstamos situacijos. Skirtumas nuo jau paminėtų tas, kad jose žmonės labai menkai apsaugoti.

Yra sukčių, kurie, įsigiję automobilius iš užsienyje esančių lizingo įmonių, juos parduoda. Esmė, kad užsienietiškuose registracijos dokumentuose lizingo bendrovė nėra nurodoma kaip automobilio savininkė, savininku iš karto įrašomas lizingo gavėjas. Tokį automobilį perkantis lietuvis aferos dažniausiai net nujausti negali: dokumentai tvarkingi, duomenų bazėje automobilis nėra paieškomas. Naujasis savininkas nuvyksta į „Regitrą“ ir automobilį be problemų įsiregistruoja savo vardu. Su juo važinėjasi.

„Ir jis gali ilgai nebūti paieškomas. Lizingo bendrovė juk nieko nežino! Yla išlenda iš maišo, kai ji pasigenda įmokų ir kreipiasi į teisėsaugą, kuri paskelbia automobilio paiešką. Žmogus Lietuvoje važinėja automobiliu pusmetį, metus ar daugiau ir staiga sužino, kad jo automobilio ieškoma“, – iš patirties kalba prokuroras.

Šiuo metu Šiaulių pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą, kuomet naują automobilį įsigijęs ir ilgokai juo važinėjęs savininkas sužinojo, kad šios mašinos ieško Danijos lizingo bendrovė.

Vis dėlto tokiose situacijose atsižvelgiama į tai, kad automobilio pirkėjas viską padarė atsakingai: įsigijo automobilį iš įmonės–perpardavinėtojos, gavo sąskaitą. Be to, automobilį pardavęs Lietuvos įmonės savininkas nurodo pats vykęs į užsienį ir mašiną įsigijęs.

Vadovaujantis teismų praktika ir generalinio prokuroro rekomendacijomis, tokiais atvejais šie automobiliai neretai paliekami lietuviams. O užsienio lizingo bendrovei paliekama teisė kreiptis civiline tvarka į teismą ir prisiteisti pinigus iš nusikaltimą įvykdžiusio lizingo gavėjo.

Kaip pergudrauti sukčių

Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras L. Butvidas primygtinai ragina pirkėjus nepasiduoti perpardavinėtojų spaudimui ir nepasirašinėti pirkimo–pardavimo sutarčių, kad automobilis yra perkamas tiesiai iš užsienio piliečio, o pasirašyti sutartį būtent su tuo asmeniu, iš kurio automobilis yra įgyjamas.

„Jei mašina čia, Lietuvoje, perkama iš P. P. tai sutartyje taip ir turi būti parašyta, galbūt netgi paprašant šio žmogaus tapatybės dokumento. Be to, tas pardavėjas privalo pateikti dokumentą, kokiu būdu jis įsigijo transporto priemonę užsienyje, tai yra ankstesniąją pirkimo–pardavimo sutartį, – pabrėžia prokuroras. – Tokiu atveju nekils sunkumų atrasti realų pardavėją“.

Dar vienas prokuroro patarimas, kad, sudarydami automobilio pirkimo–pardavimo sandorį, pirkėjas ir pardavėjas iš karto važiuotų jo įregistruoti į „Regitrą“. Ir tik sėkmingai įregistravus automobilį, už jį atsiskaityti.

Yra keletas galimybių, kaip galima pasitikrinti, ar mašina neieškoma. Galima ieškoti konkrečios valstybės automobilių registravimo duomenų bazėse. Tačiau tai galima padaryti ir puslapyje www.autodna.lt, kuriame, įvedus automobilio VIN, už kelis eurus pateikiama visa informacija apie konkretų automobilį, nepriklausomai, iš kokios valstybės jis parvarytas.

„Regitra“ ragina tikrinti

Planuojant įsigyti Lietuvoje eksploatuotą automobilį, galima patikrinti, ar jam netaikomi tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui: ar nėra areštuotas, įkeistas. Tai galima padaryti puslapyje: ttps://www.eregitra.lt/viesa/paiesk/Index.php.

Ar automobilis nėra ieškomas pareigūnų, galima pasitikrinti Policijos departamento duomenų bazėje: https://www.epolicija.lt/itpr_paieska/transportas_lt.php

Patikrinti iš užsienio planuojamą pirkti transporto priemonę galima kai kurių valstybių viešai prieinamuose registruose. Šių valstybių sąrašą taip pat rasite „Regitros“ interneto svetainėje.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.