Naujausios
Išėjusiems dailininkams ir Šabakštynui
Vakar Šiauliuose, prie Dailininkų namų, vadinamų Šabakštynu, rinkosi kultūrininkų bendruomenė. Dailininkas Sigitas Prancuitis, talkinant skulptoriui Viliui Biskiui, kūriniais pagerbė Anapilin išėjusių dailininkų atminimą ir vietą, kurioje menininkai išgyveno aukso amžių.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pagerbti keturi dailininkai
„Pradėsiu nuo humoristinių dalykų, kad nebūtų per daug rimta, – sakė ant akmens tarp liepų atsistojęs S. Prancuitis. – Šiandien – Medžiotojų diena, Šv. Hubertas. Bet susirinkome ne dėl šito, o paminėti mūsų kolegų.“
Sumanymas pagerbti išėjusius dailininkus S. Prancuičiui kilo kuriant atminimo ženklą „Dedikacija Šabakštynui“.
„Pagalvojau, kad Šabakštynas – ne tik pastatas, bet ir žmonės, kurie čia gyvena, ir kurie išėjo amžinybėn. Jiems reiktų palikti kažkokį ženklą. Nenorėjau valdiškai – dangtelių, kortelių ant marmuro ar granito. Norėjau originaliau – ant medžių.“
Konstrukcijas atminimo ženklams padarė skulptorius Vilius Biskis, meninę dalį – S. Prancuitis. Keturi darbai skirti dailininkams: Eduardui Juchnevičiui, Vaclovui Zigmantui, Donatui Lukoševičiui ir Vytautui Tribandžiui. Ant objektų užrašyti išėjusiųjų vardai ir mirties datos.
„Lapkritis – mirusiųjų minėjimo mėnuo. Kiekvieno negalime aplankyti: V. Zigmantas iškeliavo į Ruklą, V. Tribandžio pelenai išbarstyti Dzūkijoje, Donato – Varniuose pelenų krūvelė. Lentutes padarėme jiems atminti, o kartu ir priminti, kad tai buvo Šabakštyno žmonės“, – sakė S. Prancuitis. Ir suskaičiavo: „Likome penki.“
Greta dailininkams skirtų lentelių ant medžių pakabinti ir kiti S. Prancuičio darbai: „Piligrimas“, „Mūza“ ir „Homo Creator“.
Dedikavo Šabakštynui
Atminimo ženklus palaimino kunigas Tadas Rudys, eiles skaitė aktorius Vladas Baranauskas, linksmais ir liūdnais prisiminimais apie išėjusius bei „aukso amžių su daug ginčų ir harmonijos“ dalijosi bičiuliai.
Kurdamas atminimo lenteles S. Prancuitis stengėsi, kad kiekviena atspindėtų asmenybę: „Pavyzdžiui, V. Tribandis buvo technikos, kompiuterių mėgėjas, panaudojau kompiuterio detalę.“
S. Prancuitis – Šabakštyno senbuvis, čia kuria nuo 1978 metų.
„Dedikacijai Šabakštynui“ naudojo tik originalias detales, kurios priklauso Šabakštynui – nė vienos atsivežtinės. Ir medžiai, ir teptukai, ir arbatinukas – visi iš tos pačios aplinkos. Kaip ir šulinys, ant kurio – dedikacija.
„Ne tik mes išeiname į amžiną kelionę, bet ir mus pamažu, nežinau, kodėl, išvaro į gatvę. Dailininkų organizacija buvo pirmame aukšte, jos nebėra. Įsikūrė Turto bankas, bet aplinką tik mes savo iniciatyva tvarkome“, – sakė S. Prancuitis.
Dailininkas turi „idėjūkštę“ – atminimo ženklais mieste įamžinti visus Šiaulių kultūrininkus, pradedant nuo Miglovaros, Jovaro, baigiant E. Juchnevičiumi. Jo manymu, tinkama vieta – katedros išorinė tvora, tik „iš valdžios reikia didelės politinės valios, o iš šiauliečių – patriotiškumo“.
Savo viziją jis baigė ABBA dainos žodžiais: „I have a dream to cross the stream – turiu svajonę nukirsti abejonės srovę.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUMANYTOJAS: Sigitas Prancuitis ne tik prisiminė išėjusius bičiulius, bet ir pasiūlė idėją – mieste įamžinti kultūrininkus.
ŽENKLAS I: Sigitas Prancuitis, kurdamas atminties ženklus, stengėsi, kad jie atspindėtų išėjusias asmenybes. Ženklas Donatui Lukoševičiui.
ŽENKLAS II: Vytautui Tribandžiui skirtas ženklas.
ŽENKLAS III: Eduardui Juchnevičiui atminti.
ŽENKLAS IV: Ženklas Vaclovui Zigmantui.
KŪRINYS: „Dedikacijai Šabakštynui“ naudotos tik detalės iš Šabakštyno.
