Naujausios
NETEKUS DARBO, NEGALIMA PRARASTI SAVĘS
Šiaulietė parašė prašymą atleisti iš darbo, nes taip liepė darbdavys. Moteris nepagalvojo, kad kartu pasirašo sau nuosprendį: kito darbo nėra, o pašalpos jai nebepriklauso. Trečias mėnuo gyvena be cento kišenėje. Krizės laikotarpiu savo noro atsisakę darbo, žmonės rizikuoja likti be jokios valstybės paramos. Kaip išgyventi, ką reikia žinoti atsidūrus tokioje situacijoje?
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Trys mėnesiai be pajamų
Keturiasdešimt penkerių šiaulietė Rasa (pavardė redakcijai žinoma) nedrąsiai pravėrė redakcijos duris. Akių vokai nuo ašarų — patinę ir paraudę.
Pasakodama savo istoriją, moteris kartkartėmis vos sulaikydavo verksmą.
Rasa pusę metų iki praėjusių metų lapkričio dirbo vienoje miesto įmonėje pardavėja-vadybininke. Darbas sekėsi ir patiko. Vieną dieną susiginčijo su darbdaviu. Šis paraginęs rašyti prašymą atleisti iš darbo. Rasa parašė.
Prisipažino: nė nenutuokė, kas jos laukia, be to, tikėjosi greitai įsidarbinti. Užsiregistravo Darbo biržoje, tačiau ketvirtas mėnuo darbo nesiūlo, o bedarbio pašalpos negauna. Nepriklauso.
Rasa pati metėsi į darbo paieškas: vaikščiojo po įstaigas, draugų padedama išsiuntinėjo dešimtis gyvenimo aprašymų, skambino pagal darbo skelbimus — naujų darbuotojų niekam nereikia.
Šiaulietė dviejų kambarių bute gyvena su 23-ejų metų neįgalia dukra ir trejų metukų anūke. Jei ne duktė, Rasa įsitikinusi, tektų badauti.
Duktė lanko biržos organizuojamus kursus.
Visos trijų moterų pajamos: dukters neįgalumo pensija ir darbo biržos jai mokama stipendija — iš viso šiek tiek per 700 litų.
Bulves kepa ant vandens
Po to, kai neteko darbo, Rasai sušlubavo širdis, šokinėja kraujospūdis, gydytoja išrašė raminamųjų.
Vasario mėnesį santaupos išseko, Rasa nebeturėjo, iš ko mokėti už butą.
Būtent buto ir draudimo mokesčiai yra didžiausias be pajamų likusios moters galvos skausmas.
Tiesa, draudimo sutartį bandė nutraukti, bet sužinojo, kad įmokų mokėjimo laikotarpis per trumpas, todėl, nutraukdama sutartį, negautų net to, ką sumokėjo.
„Kiekvieną vakarą ir rytą ta pati mintis — iš ko gyventi? Prieš mokesčius naktimis nebemiegu. Rytą atsidarai spintelę ir žiūri, ko dar yra. Bulvių ant vandens pasikepi. Kruopų dar turiu, kai buvo geresni laikai, jų beveik nevalgėme,“ — pro ašaras sako Rasa.
Ji neatsimena, kada paskutinį kartą šypsojosi.
Prekybos centre už tris litus nusipirkusi kauliukų, išverda, o mėsos likučius nugramdo. Mėsą pakepinusi sumaišo su virtais makaronais. Mėsos nuoviras pasitarnauja kaip sriuba.
Tokius pietus trijų asmenų šeima valgo dvi dienas. Arbatą verda iš aviečių, vyšnių ir serbentų šakelių.
Dabar, nuėjusi į parduotuvę maisto, Rasa visada išsitraukia skaičiuoklę. Baiminasi, kad išsirinktoms prekėms neužteks pinigų. Pirmaisiais kartais patyrė gėdą prie kasos, nes turimų pinigų neužteko, o prekes teko palikti.
Rasa kalba ir verkia. Dienos bėga, o ji neįsivaizduoja, ko galėtų stvertis — bet kokiai veiklai pradėti reikia pinigų. Moteriai vis dažniau atrodo, kad gyvenimas neteko prasmės.
Sužinojusi, kad dalijami maisto paketai, kreipėsi į Socialinės paramos skyrių. Klausė, ar galėtų gauti bent vienkartinę pašalpą? Sužinojo, kad pinigų išmokoms mažai, o tokių kaip ji, dar su šeimomis ir mažais vaikais — labai daug.
„Kiek buvo įmanoma, mokėjome mokesčius, dabar lendam į skolas. Greitai niekas ir nebeskolins. Ką daryti, kaip gyventi, neįsivaizduoju,“ — Rasa prisipažino esanti visiškoje dvasinėje duobėje.
„Didžiausia bėda ir klaida“
„Moters didžiausia bėda ir klaida, kad ji išėjo savo noru,“ — sakė Vida Rimšienė, Šiaulių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja.
Specialistės teigimu, Rasai nepriklauso socialinė pašalpa, įprastai mokama bedarbiams, kai jiems nustojama mokėti bedarbio pašalpa.
Beje, deklaravusi bute registruotus šeimos narius ir visų šeimos narių pajamas, Rasa, V. Rimšienės nuomone, galėtų bandyti kreiptis dėl kompensacijos už šildymą.
Komisija galbūt skirtų talonų labdaros pietums.
Rimanto Lazdyno, bendrovės „Šiaulių energija“ atstovo spaudai, klausėme: kiek pagrįsta šiaulietės baimė prarasti butą? Specialistas nuramino: “Mes savo iniciatyva nesame išvaržę nė vieno buto“.
Jo teigimu, sudėtingoje finansinėje situacijoje moteris gali kreiptis į bendrovę ir sudaryti sutartį, kad skolos mokėjimas būtų atidėtas.
Pasak Genovaitės Kuprevičienės, Šiaulių darbo biržos direktorės, bedarbio pašalpa priklauso visais atvejais, jeigu asmuo per paskutinius trejus metus iki stojimo į darbo biržą dirbo aštuoniolika mėnesių. Jeigu tokio stažo nėra, bedarbio pašalpa nemokama.
Pasirašė neskaičiusi
Baigiant publikaciją, į redakciją kreipėsi kita šiaulietė. Pensininkė Stefa Vaitkienė šešerius metus dirbo vieno viešbučio kiemsarge. Neseniai, pakviesta į buhalteriją, sakė pasirašiusi iš anksto parengtą prašymą atleisti ją iš darbo. Moteris guodėsi, kad darbdavys ją apgavo, bet prisipažino neskaičiusi, po kokiu tekstu deda parašą.
citata: „Kiekvieną vakarą ir rytą ta pati mintis — iš ko gyventi? Rytą atsidarai spintelę ir žiūri, ko dar yra. Bulvių ant vandens pasikepi.
KRIZĖ: Trys mėnesiai be darbo ir pajamų šiaulietę išmokė virti arbatą iš krūmų ir medžių šakelių.
GALVOSŪKIS: Kiekvieną dieną Rasai tenka gerai pasukti galvą, ką dėti į puodą, bet į labdaros valgyklą, moteris sakė, neis.
KŪRYBA: Nuo kaulų nugramdžius mėsos likučius, trims asmenims išeina dviejų dienų pietūs.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMENTARAS
Stiprybė yra žmogaus viduje
Virginija SERVUTIENĖ, Šiaulių darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos vyriausioji konsultantė psichologė:
— Atsidūręs užburtame nesėkmių rate, žmogus pasąmoningai nebepriima sėkmės. Pasakymai, kad tu gali būti naudingas, gali kažko griebtis save nuvertinusiam žmogui, atrodo didžiausia kvailystė.
Patys pirmieji vaistai yra žmogaus viduje. Sėkmės ieškoma, keičiant mintį iš negatyvios į pozityvią. Žmogui būtina dažniau sustoti ties savo gyvenimo sėkmėmis, kalbėti su savimi apie tai, kaip ir kada man sekėsi.
Namų darbams skiriu tokią užduotį: nurodau surašyti dešimt savo gerųjų savybių. Prašau apklausti draugus ir pažįstamus — tegu jie pasako. Sąrašą liepiu pasidėti ant stalo ir rytą bei vakare perskaityti.
Būtina investuoti ne į savigraužą, o į savireklamą. Puiku, jeigu tai palaiko ir skatina aplinkiniai. Bet esminiai sprendimai priklauso nuo vidinio žmogaus nusistatymo.
Natūralu, kad viena kita nesėkmė suteikia kryptį. Taip galima užprogramuoti save: man nesiseka. Tada jau būtini rizikos žingsniai: einu, bandau, darau.
Pradės viskas keistis, kai žmogus sau pasakys: ką aš iš to supratau? Laiške sau kviesčiau surašyti savo mintis. To reikia, kad jas pažintume. Vėliau žodžiuose „negausiu,“ “nemoku“, “neišeis“, “nepasiseks“, “neišgyvensiu“ kviesčiau nubraukti priešdėlį “ne“. Taip mūsų pasąmonė jį atmes.
Kitaip mes auginsime į save nukreiptą agresiją, kurios rezultatas — depresija. Įrodyta, kad pozityvios mintys stiprina žmogaus savastį, savąjį „aš“.
Sėkmę, laimę ir sveikatą galima privilioti, nes vaizdinys veikia žmogų identiškai, kaip ir realybė. Visa stiprybė yra žmogaus viduje, o mūsų požiūris į problemą veikia daug stipriau negu pati problema.
CITATA: Žodžiuose „negausiu,“ “nemoku“, “neišeis“, “nepasiseks“, “neišgyvensiu“ kviesčiau nubraukti priešdėlį “ne“.
SIGNALAS: Psichologė Virginija Servutienė: „Kada žmogus savyje nebemato nieko gero, situacija tampa pavojinga.“ s
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LENTELĖ
Situacija darbo rinkoje:
Ieškančių darbo asmenų dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų 2009 metų vasario mėnesį padidėjo 1,3 procento ir kovo 1 dieną sudarė 8 procentus.
Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone nedarbas padidėjo 1,3 procento ir atitinkamai sudarė 8 procentus ir 8,1 procento.
Vasario mėnesį į Šiaulių darbo biržą ieškodami darbo kreipėsi 2148 asmenys, tai 240 arba 13 procentų daugiau nei sausio mėnesį ir 1364 arba 174 procentais daugiau nei 2008 metų vasario mėnesį.
56 procentus įregistruotų bedarbių sudaro vyrai, 76 procentus -- Šiaulių miesto gyventojai, 77 procentai -- neseniai (iki 2 metų) praradę darbą, 38 procentai–bedarbiai neturintys profesinio pasirengimo. Daugiausia bedarbių įregistruota iš paslaugų (45,5 procento) ir pramonės (31,5 procento) įmonių. Kas penktas bedarbis iš statybos.
