Ir 70-ies metų gali pakeisti pasaulį

Ir 70-ies metų gali pakeisti pasaulį

Ir 70-ies me­tų ga­li pa­keis­ti pa­sau­lį

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Šiau­liuo­se, „Fo­rum Ci­ne­mas“ ki­no sa­lė­je, ne kar­tą skam­bė­jo „Ha­rė Kriš­na“. Čia bu­vo ga­li­ma su­tik­ti mies­to kriš­nai­tų bend­ruo­me­nę – nuo jau­ni­mo iki so­viet­me­čio rep­re­si­jas pa­ty­ru­sių ju­dė­ji­mo pra­di­nin­kų Lie­tu­vo­je. Šiau­liuo­se pri­sta­ty­tas ame­ri­kie­čių re­ži­sie­riaus Džo­no Gries­se­rio do­ku­men­ti­nis fil­mas „Ha­rė Kriš­na! Mant­ra, ju­dė­ji­mas ir sva­mis, ku­ris vis­ką pra­dė­jo“. Pa­sau­li­nių ap­do­va­no­ji­mų su­lau­kęs fil­mas pa­sa­ko­ja apie or­ga­ni­za­ci­jos įkū­rė­jo Šri­los Prab­hu­pa­dos gy­ve­ni­mą.

Lo­re­ta KLIC­NER

loreta@skrastas.lt

Į Ame­ri­ką – tik su idė­ja

2017 me­tais su­kur­tą do­ku­men­ti­nį fil­mą pri­sta­tė Pa­jies­ly­je (Kė­dai­nių r.) įkur­tos Kriš­nos są­mo­nės re­li­gi­nės bend­ruo­me­nės dva­si­nis glo­bė­jas, bu­vęs šiau­lie­tis Bhak­ti Ša­ran Šan­ta Gos­va­mis. Po ke­lių mė­ne­sių šis 80-me­tį švę­sian­tis vy­ras be­veik 40 me­tų yra pra­kti­kuo­jan­tis kriš­nai­tas.

Jis pa­sa­ko­jo, kad Šri­la Prab­hu­pa­da 1965 me­tais į Ame­ri­ką iš In­di­jos at­plau­kė kro­vi­nių lai­vu, tu­rė­da­mas sa­vo dva­si­nio mo­ky­to­jo pa­ska­ti­ni­mą mi­si­jai – įkvėp­ti pa­sau­lį po­ky­čiams. Jam ta­da bu­vo 70 me­tų.

Š. Prab­hu­pa­da Ame­ri­ko­je ne­tu­rė­jo nei pa­žin­čių, nei pi­ni­gų. At­si­dū­rė Niu­jor­ko did­mies­ty­je tarp dan­go­rai­žių ir su­maiš­ties, ku­ri bu­vo apė­mu­si ša­lį: nar­ko­ti­kai, Viet­na­mo ka­ras, in­dust­ria­li­za­ci­ja, in­di­vi­dua­ly­bės su­men­ki­mas, ra­si­nė disk­ri­mi­na­ci­ja. Vie­nuo­lis, ap­si­siau­tęs nuo šal­čio kuk­liais ap­da­rais, vaikš­čio­jo di­džiu­lio mies­to gat­vė­mis.

Pra­džia bu­vo skur­di ir sun­ki, ne kar­tą jis atei­da­vo į uos­tą pa­klaus­ti, ka­da plau­kia kel­tas at­gal į In­di­ją, bet vis neiš­vyk­da­vo. Po me­tų kuk­lus in­das įkū­rė Tarp­tau­ti­nę Kriš­nos są­mo­nės or­ga­ni­za­ci­ją, o kai 1977 me­tais jis mi­rė, ši or­ga­ni­za­ci­ja bu­vo išau­gu­si vi­sa­me pa­sau­ly­je: šim­tai aš­ra­mų, mo­kyk­lų, šven­tyk­lų, ins­ti­tu­tų bei že­mės ūkio bend­ruo­me­nių. Juos ap­lan­ko mi­li­jo­nai žmo­nių.

Fil­me apie Š. Prab­hu­pa­dą pa­sa­ko­ja bu­vę jo mo­ki­niai ir pa­se­kė­jai, tarp ku­rių ir bu­vęs „The Beat­les“ na­rys Džor­džas Ha­ri­so­nas.

Ver­tin­giau­sias Š. Prab­hu­pa­dos pa­li­ki­mas – jo kny­gos, nau­do­ja­mos kaip aka­de­mi­niai va­do­vė­liai dau­ge­ly­je ko­le­džų. Jo raš­tai su­da­ro Ve­dų fi­lo­so­fi­jos, re­li­gi­jos, li­te­ra­tū­ros bei kul­tū­ros bib­lio­te­ką.

Jau bū­da­mas gar­bin­go am­žiaus per dvy­li­ka me­tų Š. Prab­hu­pa­da su pa­skai­to­mis ke­tu­rio­li­ka kar­tų ap­ke­lia­vo pla­ne­tą, pa­bu­vo­jo še­šiuo­se kon­ti­nen­tuo­se. Iki pat mir­ties jis ver­tė į ang­lų kal­bą hin­duis­tų švent­raš­čius ir ki­tas kny­gas.

Laiš­ko Prem­je­rui ne­ra­šys

B. Š. Š. Gos­va­mis sa­ko, kad kiek­vie­nas ju­dė­ji­mas tu­ri sa­vo fi­lo­so­fi­ją ir pra­kti­ką, nes „fi­lo­so­fi­ja be pra­kti­kos – tuš­ti spe­ku­lia­ci­niai sam­pro­ta­vi­mai, o pra­kti­ka be fi­lo­so­fi­jos – pa­pras­ti sen­ti­men­tai“.

„Šia­me fil­me ma­to­me ir pra­kti­ką, ir fi­lo­so­fi­ją. Kai žmo­gui rei­kia dva­si­nės pa­gal­bos, jis at­ran­da sa­vo fi­lo­so­fi­ją ir įgau­na ryž­to at­lik­ti sa­vo pra­kti­ką“, – sa­kė kriš­nai­tas.

Jis pri­si­mi­nė Vy­dū­ną, iš san­skri­to kal­bos ver­tu­sį „Bha­ga­vad­gy­ta“ – vie­ną svar­biau­sių hin­duiz­mo švent­raš­čių: „Vy­dū­nas sa­kė, kad pa­grin­di­nė min­tis, ku­rią no­ri iš­reikš­ti lie­tu­viš­kai, yra ta, jog mes esa­me Die­vu­je, ir ja­me tu­rė­tu­me sa­ve my­lė­ti.“

Š. Prab­hu­pa­da, ku­ris iki 1950 me­tų gy­ve­no šei­my­ni­nį gy­ve­ni­mą, bu­vo Mo­han­dos Gan­džio tau­ti­nio iš­si­va­da­vi­mo ju­dė­ji­mo da­ly­vis. Iš sa­vo dva­si­nio mo­ky­to­jo iš­gir­dęs, kad tu­rė­tų vyk­ti į Va­ka­rus ir ten pa­dė­ti žmo­nėms, ste­bė­jo­si: čia, In­di­jo­je vyks­ta iš­si­va­da­vi­mo iš ko­lo­ni­jos ju­dė­ji­mas, juk tai svar­biau.

„Dva­si­nis mo­ky­to­jas jam at­sa­kė, kad In­di­ja iš­si­va­duos, bet nie­kas ne­pa­si­keis: iš­nau­do­ji­mas kaip bu­vo, taip ir bus, tik dar di­des­nis, nes vie­ti­niai ge­riau ži­no, kaip iš­nau­do­ti“, – pa­sa­ko­jo B. Š. Š. Gos­va­mis ir ak­cen­ta­vo, jog dva­si­nis iš­si­va­da­vi­mas yra svar­bes­nis žmo­gui jaus­tis lais­vam.

„Prab­hu­pa­da pa­ra­šė laiš­ką mi­nist­rui pir­mi­nin­kui, kad lai­kas at­gai­vin­ti In­di­jos kul­tū­rą, nes in­dai deg­ra­duo­ja, se­ka Ame­ri­ką, jus­li­nį, ma­te­ria­lų­jį gy­ve­ni­mą. Kad pir­miau­sia rei­kė­tų at­gai­vin­ti mant­ros „Ha­rė Kriš­na“ kar­to­ji­mą, o ta­da at­si­ras po­rei­kis šven­tyk­loms. Įsi­vaiz­duo­ki­te, da­bar mes pa­ra­šy­tu­me S. Skver­ne­liui to­kį laiš­ką...“ – šyp­te­lė­jo kriš­nai­tas.

Jis pri­si­mi­nė 1989-uo­sius, kai bū­da­mas In­di­jo­je, su­ži­no­jo apie at­gi­mi­mą Lie­tu­vo­je. Ta­da vie­ti­niai jam pa­sa­ko­jo apie bal­tus, ku­rie išė­jo iš Hi­ma­la­jų, esą kal­nuo­se dar ga­li­ma su­tik­ti bend­ruo­me­nių, su ku­rio­mis su­si­kal­bė­si lie­tu­viš­kai.

Ug­dy­ti ir ug­dy­tis

B. Š. Š. Gos­va­mis, pa­klaus­tas, kuo kriš­nai­tų ju­dė­ji­mas yra ar­ti­mas šiuo­lai­ki­niam žmo­gui, at­sa­kė kuk­liai šyp­so­da­ma­sis: „Šiuo­lai­ki­nis žmo­gus gy­ve­na iliu­zi­jo­je, kan­čio­je, gy­ve­na taip – ne­truk­dyk man... Žmo­nės tu­rė­tų klaus­ti sa­vęs: kas aš, koks ma­no tiks­las? Tai – in­te­lek­tua­lus lyg­muo.“

Kny­go­se, ku­rios ypač svar­bios kriš­nai­tų gy­ve­ni­me, yra ap­ra­šy­ta ne kaip vyks­ta veiks­mas, bet ko­dėl. „Kny­gos su­tei­kia pa­ži­ni­mą, žmo­gus ug­do­si“, – įsi­ti­ki­nęs B. Š. Š. Gos­va­mis. Jis pri­si­mi­nė ma­tęs, kaip tei­si­nin­kai, skai­ty­da­mi šias kny­gas, pa­si­brau­kia svar­biau­sias vie­tas tar­si straips­nius ko­dek­suo­se. Vė­liau su­pran­ta, jog teks pa­si­brauk­ti vis­ką.

Kriš­nai­to žo­džiais, klau­si­mus – kaip už­si­dirb­ti dau­giau pi­ni­gų, kaip pa­siek­ti sėk­mę, su­si­ras­ti ge­rą vy­rą ar žmo­ną, rei­kė­tų keis­ti klau­si­mu – ko­dėl?

„Pro­to lyg­me­niu mū­sų są­mo­nė at­ro­do kaip žvė­re­lių, jei­gu ne­klau­sia­me – ko­dėl. Štai D. Tram­pas kal­bė­jo: ga­liu pul­ti ar­ba ne­pul­ti Si­ri­ją. Tai ne in­te­lek­to lyg­mens su­vo­ki­mas“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Š. Prab­hu­pa­dos, jau se­ny­vo žmo­gaus, idė­ja su­kū­rė pa­sau­li­nį ju­dė­ji­mą, va­di­na­si, ir vie­nas žmo­gus ga­li pa­keis­ti pa­sau­lį?

„Tik neiš­ma­nė­lio žo­dy­ne yra žo­dis „ne­ga­liu“, – nu­si­šyp­so­jo B. Š. Š. Gos­va­mis.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pris­ta­ty­ti fil­mo apie Ha­rė Kriš­na ju­dė­ji­mo įkū­rė­ją at­va­žia­vu­siam Bhak­ti Ša­ran Šan­tai Gos­va­miui bu­vo už­dė­ta tra­di­ci­nė gir­lian­da, tą die­ną šiau­lie­čių kriš­nai­tų pa­ga­min­ta iš gy­vų gė­lių.

Net­ru­kus 80-me­čio su­lauk­sian­tis Pa­jies­ly­je (Kė­dai­nių r.) įsi­kū­ru­sios kriš­nai­tų bend­ruo­me­nės dva­si­nis glo­bė­jas Bhak­ti Ša­ran Šan­tai sa­ko anks­čiau dir­bęs va­do­vau­ja­mą dar­bą, dar so­viet­me­čiu pra­kti­ka­vęs dzen­bu­diz­mą. Pas­ka­tin­tas sū­naus, sa­ve at­ra­do kriš­nai­tų bend­ruo­me­nė­je.