Naujausios
Pirmas žingsnis – miestas plius rajonas
„Labai džiaugiuosi, kad verslas turi regioninės inžinerinės gimnazijos viziją ir mane pasikvietė apie tai pasikalbėti“,– sakė žurnalistams J. Šiugždinienė, Šiaulius ji lankė praėjusį penktadienį.
Ministrė buvo susitikusi ne tik su miesto vadovais, bet ir su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais.
„Diskutavome, kad Šiauliuose galima būtų turėti inžinerinės pakraipos gimnaziją. Tik ar ji turėtų būti regione, ar iš pradžių turėtų būti skirta Šiaulių miestui ir Šiaulių rajonui? – svarstė ministrė. – Mano pasiūlymas – pirmiausia analizuoti galimybę turėti Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono gimnaziją. Nuo to žingsnio pradėti. O toliau galvoti, kaip bus ateityje, ar tai galėtų būti ir regioninė gimnazija. Kadangi tai stipriai susiję su gimnazijų tinklu.“
Jos žodžiais, rajonuose yra mažos gimnazijos, jos sunkiai išleidžia mokinius į profesinę mokyklą. Todėl sunkiai išleistų ir į regioninę gimnaziją.
„Mums reikia kai kuriuos sprendimus priimti dar prieš priimant sprendimą, jog tai galėtų būti regioninė gimnaziją, – teigė ministrė. – Bet poreikis yra didžiulis, matant ekonominę aplinką, ekonominį kontekstą, tokia gimnazija turi perspektyvą. Verslo asocijuotos struktūros suinteresuotos, jie mato poreikį ir pagrindas būtų – bendradarbiavimas.“
Tokia gimnazija nebūtų naujiena šalyje. Kaune yra dvi specializuotos gimnazijos – KTU gimnazija, tai tiksliųjų mokslų specializacija, ir Inžinerinis licėjus.
Akcentuoja regioninę gimnaziją
Vytis Lembutis, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, žurnalistams taip pat teigė, jog poreikis, ypač gamybos inžinierių su IT pakraipa, yra didžiulis.
Mieste, jo žodžiais, neoficialiai jau veikia inžinerinės pakraipos gimnazija – Simono Daukanto. Tad pagrindas jau yra. Tik verslas akcentuoja regioninės gimnazijos idėją. Jis informavo, jog jai pritarė ir Šiaulių regiono plėtros taryba.
V. Lembučio žodžiais, „modelis būtų kitoks, nei Kaune veikiančių specializuotų gimnazijų“.
„Steigimo procesas sudėtingesnis ir, jeigu būtų regioninė gimnazija, ji būtų finansuojama ministerijos“, – sakė verslo asociacijos vadovas.
Jau išleidžia pirmą laidą
Simono Daukanto gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas „Šiaulių kraštą“ patikino, jog gimnazijos inžinerinė pakraipa yra oficiali, tik ji įgyvendinama gimnazijos masteliu, turi specializuotas klases.
„Prieš ketverius metus pradėjome įgyvendinti ir šiemet išleidžiame pirmąją „inžinieriukų“ laidą, – pasidžiaugė direktorius. – Pasiekėme gerų rezultatų, susidomėjo regiono verslininkai, regiono verslo asociacijos. Sulaukėme jų paramos ir konsultacijų.“
22 „inžinieriukus“ gimnazija išleidžia. Jų baigiamieji darbai – ir marsaeigis, ir išmanioji kuprinė, išmanusis paspirtukas, robotikos projektai.
Pasak direktoriaus, jau visiškai yra surinkta ir nauja „inžinieriukų“ klasė.
V. Kantausko teigimu, ar bus kuriama regioninė gimnazija – priklauso nuo ministerijos ir savivaldybių politikų.
„Kol kas net miesto mastu nesame specializuota gimnazija“, – sakė jis.
Akcentas – į profesinį mokymą
Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą jungti Šiaulių profesinio rengimo centrą, Šiaulių darbo rinkos mokymo centrą ir Kuršėnų politechnikos mokyklą.
„Kodėl taip daroma? Todėl, kad jos nekonkuruotų tarpusavyje, o kartu būtų konkurencingos, nedubliuotų programų, kad visi bendrai galėtų naudotis sukurta infrastruktūra, kuri yra labai brangi, o jos visos turi. Į vieną viską sufokusavus, laimės studentai, o Šiaulių regione turėsime stiprų profesinio rengimo centrą“, – akcentavo žurnalistams J. Šiugždinienė.
Jos žodžiais, natūralu, kad yra akcentuojamas profesinis mokymas.
„Lietuvoje į profesines mokyklas iš gimnazijų išeina 23 procentai abiturientų, dalis niekur nestoja, o didžioji dalis – apie 70 procentų – stoja studijuoti aukštojo mokslo. Aukštąjį mokslą studijuojančių mums netrūksta, trūksta tik studijuojančių inžinerinėse specialybėse. Bet labai trūksta profesijos žmonių“, – akcentavo ministrė.
Ji palygino, jog, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse 50 procentų moksleivių mokosi profesinėse mokyklose, 50 procentų aukštosiose mokyklose, Vokietijoje profesines renkasi net 60 procentų, o Šveicarijoje – 80 procentų moksleivių.
J. Šiugždinienės teigimu, jau yra apsispręsta dėl slenksčio į vyresnes gimnazijų klases. Po 10 klasių reikės išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ne mažiau kaip 5 balais, kad patektum į gimnaziją. Neišlaikius bus galima kartoti kursą, likti „antriems metams“, ir dar sykį perlaikyti arba stoti įgyti profesijos į profesinę mokyklą ir kartu baigti gimnaziją.
„5 balų slenkstis bus taikomas nuo 2023 metų pavasario, bus teikiamos rekomendacijos mokiniams ir jų tėvams, – sakė ministrė. – Bus diskutuojama apie mokinių polinkius ir bus skatinama rinktis profesiją.“
Jos teigimu, ne tik neužkertamas kelias po profesinės rinktis aukštąją mokyklą, bet jis atveriamas. „Atidarome kelią į penktą kvalikacinį lygmenį, kad baigę profesinę galėtų stoti į kolegiją.“
„Mes negalvojame, kad, jeigu tau nepavyko, tai turi eiti į profesinę. Profesinė mokykla yra geras pasirinkimas“, – teigė J. Šiugždinienė.
Ministrė priminė, jog nuo šių metų rugsėjo 1 dienos profesinio orientavimo lavinimas mokyklose bus privalomas nuo pirmos klasės.
„Mokyklose dirbs karjeros specialistai, bus daug vizitų į įmones, profesines mokyklas ir aukštojo mokslo institucijas. Mes manome, kad mokykla taip padės geriau atpažinti vaikų polinkius“, – sakė ministrė J. Šiugždinienė.
Apie Šiaulių akademiją
Ministrė vizito metu pirmą kartą lankėsi Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje. „Šiaulių krašto“ klausiama, ar akademija turi perspektyvą, tvirtino, jog turi.
„Ypač pedagogų rengimo srityje, – sakė ji. – Mes turime daug vilčių, nes fokusas dabar yra ikimokyklinis pradinis ugdymas ir specialioji pedagogika, švietimo pagalba.“
„Norėtume, kad ši akademija stiprintų būtent šias švietimo sritis, nes švietimo pagalbos specialistų labai reikia, jų labai trūksta. O mes judame ta kryptimi, kad įvairių poreikių turintys vaikai galėtų mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Mums gyvybiškai svarbu stiprinti šias sritis“, – akcentavo ministrė.
