Naujausios
Projektų įgyvendinimas vėlavo ir dėl objektyvių priežasčių
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje pasidžiaugė, kad dalį 2021 metais pradėtų projektų pernai pavyko pabaigti. Tai Vilniaus gatvės bulvaro rekonstrukcija, Tiesos g. 3 pastato (Nakvynės namai) paskirties keitimas ir kapitalinio remonto darbai, Serbentų ir Dubijos g. sankryžos rekonstrukcija ir kiti. Direktorius informavo, kad iš 82 įgyvendinamų projektų pernai pavyko užbaigti 50, o likusiųjų projektų vykdymas perkeltas į šiuos metus.
Vienas didžiausių 2022 metais įgyvendintų projektų – žiedo Aukštabalio ir Baltų gatvių sankirtoje, Aukštabalio gatvės nuo Baltų iki Serbentų gatvės ir Serbentų gatvės nuo Aukštabalio iki esamos Serbentų gatvės įrengimas už beveik 5 milijonus eurų. Už daugiau nei 1,3 milijono eurų atliktas J. Basanavičiaus gatvės nuo Vaidoto gatvės iki miesto ribos kapitalinis remontas, panašiai kainavo Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro atkarpos rekonstrukcijos užbaigimas ir fontano įrengimas.
A. Bartulis aiškino, kad 2022 metais dalis projektų vėlavo dėl objektyvių priežasčių. Neprognozuotas drastiškas žaliavų ir gaminių brangimas lėmė sutarčių kainų indeksavimą. Nors miesto biudžete buvo numatytas milijonas eurų galimam kainų augimui kompensuoti, Administracijos vadovas pripažino, kad šių lėšų nepakako, tačiau jos leido nenutraukti projektų įgyvendinimo.
Dėl sutrikusios logistikos pasaulinės pandemijos metu bei prasidėjusio Rusijos karo veiksmų sutriko žaliavų ir gaminių tiekimo grandinės. Siekiant užtikrinti, kad objektai būtų užbaigti, buvo imtasi veiksmų pratęsti rangos sutarčių terminus, ieškota galimybių dalį projektuose numatomų gaminių pakeisti rinkoje laisviau prieinamais analogais, o tai užtruko keletą mėnesių. Tai lėmė, kad kai kurie objektai, galėję būti pabaigti 2022 metais, bus baigti tik šįmet.
Baigiantis 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansavimo periodui (projektai turi būti baigti įgyvendinti 2023 m.), buvo užbaiginėjami projektai už pasibaigusio laikotarpio paramos lėšas.
Ankstyvas snygis projektus su „uodegytėmis“ perkėlė į šiuos metus
2023 metais Savivaldybės taip pat laukia daug darbų. Planuojama užbaigti Rėkyvos progimnazijos rekonstrukciją ir priestato statybą, sutvarkyti Didždvario parką, įrengti pietinio rajono Dainų pėsčiųjų taką ir kitus objektus.
Didžiausias kitų metų projektas – geležinkelio vėžės iki krovos aikštelių įrengimas bei geležinkelio krovos aikštelių ir privažiuojamųjų kelių įrengimas pramoninėje zonoje. Šio projekto vertė – apie 15 milijonų eurų, tačiau šįmet planuojama atlikti darbų už kiek mažiau nei 1,5 milijono eurų.
Šįmet planuojama pabaigti ir dešimtmetį trunkantį projektą – įrengti Daušiškių kapines. A. Bartulis aiškino, kad darbai galėjo būti baigti ir rudenį, tačiau lapkričio viduryje netikėtai užšalo, užsnigo, todėl teko sustabdyti darbus, kurie galėjo vykti iki gruodžio vidurio. Nuo gruodžio 15 dienos skelbiama technologinė pertrauka. 2022 metais dėl oro sąlygų buvo prarastas mėnuo, todėl visi projektai su savo „uodegytėmis“ keliasi į šių metų pavasarį.
Tačiau čia pat direktorius prieštaravo pats sau. Pasikeitusios oro sąlygos netrukdė asfaltuoti žvyruotas gatves gruodžio pabaigoje, sausio pradžioje.
„Tai reta praktika, bet mes ją naudojame“, – sakė A. Bartulis.
Sistema iš klaidų nepasimoko
Administracijos vadovas negalėjo pasakyti, nei kiek iš viso šįmet planuojama vykdyti projektų, nei už kokią sumą, nei kiek ketinama gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Dar neaiškus mokesčių surinkimo faktas, tačiau žinoma, kad Savivaldybė šįmet investiciniams projektams įgyvendinti galės skolintis 7 milijonais eurų daugiau.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas po spaudos konferencijos aiškino, kad šįmet projektų įgyvendinimo tempas kris. Viena iš pagrindinių priežasčių – vis dar „nepaleisti“ europiniai pinigai 2021–2027 metų finansavimo laikotarpiui. Ankstesnio laikotarpio projektai baigiami, o naujasis dar neprasidėjęs. Meras dėl to priekaištauja Finansų ministerijai. Jis aiškina, kad dėl šios priežasties ne tik sumažės viešųjų investicinių projektų savivaldybėse, bet ir rangovai dvejus – trejus metus turės labai mažai darbo. Per tuos kelerius metus pabrangs tiek darbai, tiek žaliavos, todėl už tuos pačius pinigus bus galima atlikti mažiau darbų.
Nors panaši situacija buvo ir prasidėjus 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui, A. Visockas sakė tikėjęsis, kad sistema pasimokys iš savo klaidų ir jų nebekartos, tačiau, anot mero, „ir vėl lipama ant to paties grėblio“.
Meras apgailestavo, kad vėluojantys europiniai pinigai kelia problemų įgyvendinti didžiausią šių metų projektą – geležinkelio vėžės ir krovos aikštelių įrengimą. Anot mero, projektas bus pradėtas vykdyti praktiškai „be pinigų“, ir jei jų nepavyks gauti, gali tekti darbus stabdyti. Ketinama dirbti „kūrybiškai“ ir ieškoti įvairių finansavimo šaltinių.
