Interesų taikiklyje — regioniniai parkai

Interesų taikiklyje —  regioniniai parkai

Interesų taikiklyje — regioniniai parkai

Aplinkos ministerija užsimojo sutaupyti regioninių parkų sąskaita. Tačiau vėtyti ir mėtyti Šiaulių apskrities specialistai tikina — prisidengus taupymu norima užvaldyti saugomas teritorijas. Aplinkos ministerija ėmė šokti pagal saugomų teritorijų turtingų ir įtakingų niokotojų dūdelę.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Įsakyta taupyti

Šiaulių apskrityje veikia trys regioniniai parkai — Kurtuvėnų, Tytuvėnų ir Žagarės. Virš jų pakibo taupymo vajaus grėsmė. Siekiama, kad nebeliktų vadovų, buhalterijų — visa tai nusikeltų į centrą, o parkuose liktų inspektorių lygio valdininkai.

Pirmoji žinia, apie tai, kad norima keisti šalies regioninių parkų struktūrą, o tai reiškia — naikinti saugomų teritorijų sargus, pasklido dar gegužės pradžioje. Sukurta Saulėlydžio komisija, turinti išsiaiškinti ir nuspręsti, ar jau laikas leistis gamtos sargų saulei. Siūlyta vietoje dabar šalyje veikiančių 36 regioninių parkų direkcijų, palikti 4 ar 5 direkcijas regionuose.

Aplinkos viceministras Ramūnas Kalvaitis „Šiaulių kraštui“ pakomentavo, kodėl kibta regioniniams parkams į atlapus: “Visoms ministerijoms pavesta peržiūrėti tiek savo, tiek sau pavaldžių institucijų veiklą. Savaime suprantama, tai ekonominio sunkmečio padiktuota situacija, reikalaujanti greitų sprendimų. Be to, niekam ne paslaptis, kad valstybės valdymo aparatas yra pernelyg išpūstas. Manau, niekas nesiginčytų, kad jį būtina mažinti. Tokių galimybių ir ieškoma“.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcijoje dirba 7 žmonės, Žagarės — 8, iš jų du darbininkai, o Tytuvėnų — 5, iš jų vienas darbininkas.

„Atlyginimams parkas per metus išleidžia 160 tūkstančių litų“ , — skaičiavo Žagarės regioninį parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.

Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, Saulėlydžio komisijos narys tikina, kad „parkų centralizacija nieko gero neduos jokiomis prasmėmis“.

„Taupymas žmonių sąskaita atneštų dar didesnius konfliktus. Veikia “ura“ principas, nes yra noras sumažinti biudžetinių organizacijų skaičių, gražiai skamba siekis mažinti valdininkų, bet čia ne ta vieta, kur jų yra per daug“, — mano R. Tamulaitis.

Sunkmetis — tik priedanga

Regioninių parkų darbuotojai netruko įžvelgti kitų, galbūt tikrųjų interesų — sunaikinus regioninių parkų direkcijas atsirištų rankos turčiams, siekiantiems statybų aikštelėmis paversti gražiausias saugomas šalies teritorijas, netrukdomai jose savivaliauti.

„Tikrieji tikslai — ne ekonomika ir ne taupymas. Norima sumenkinti aplinkosaugininkų įtaką saugomose teritorijose. Spaudimas jaučiamas ir mums, gal kiek ir mažesnis nei Aukštaitijos regioniniame parke ar Kuršių nerijoje. Susidomėjimas statybomis saugomose teritorijose yra ir dar ilgai išliks“, — sakė Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.

Jis stebėjosi, kad norima centralizuoti parkų valdymą vietose paliekant inspektorių lygmens valdininkus.

„ Matome, kiek kyla nelegalių statybų saugomose teritorijose. Net iš Seimo jaučiame spaudimą keisti įstatymus taip, kad turintys saugomose teritorijose nuosavybę žmonės lengviau galėtų elgtis kaip tinkami“, — tikino Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys.

Tytuvėnų parko direkcijoje ne kartą kilo konfliktų dėl statybų saugomose teritorijose.

„Buvo atvejis, kai žmogus pradėjo statyti iš viso be leidimo. Dar keletą atvejų buvo, kai teko ilgai įrodinėti ir įkalbinėti nenusižengti saugomų teritorijų įstatymams. Žmogus nesuprato, kodėl mes reikalaujame, kad jis Tytuvėnuose, greta tradicinių namų su dvišlaičiais stogais, nestatytų namo su vienšlaičiu stogu. Jeigu nebūtume įsikišę, aiškinę, būtų sujaukta nusistovėjusi provincijos miestelio erdvė. Jeigu mūsų nebūtų, Tytuvėnų miestelio veidas seniai būtų jau kitoks“, — pasakojo V. Stonys.

Prarastų įtaką

Kurtuvėnų regioninio parko direktoriaus Rimvydo Tamulaičio teigimu, centralizuojant tikimasi sutaupyti pinigų, tačiau iš tiesų centralizacija tik padidintų išlaidas.

„Jeigu nelieka direkcijos su vadovais, sprendimų priėmimas nukeliamas į “stiprų“ centrą, dabar žmogus, atėjęs į direkciją, visada gauna atsakymą. O jeigu direkcijų nebus — pailgėtų sprendimų priėmimo laikas“, — mano R. Tamulaitis.

R. Tamulaičio teigimu, pertvarkyti parkų darbą gal ir reikėtų, bet tik taip, kad saugomose teritorijose jie neprarastų įtakos.

„Jeigu stambintų parkus, Žagarėje tikrai nebeliktų realaus saugomos teritorijos šeimininko, lygiaverčio partnerio savivaldybėms, apskritims ar urėdijoms. Kas kalbėtųsi su kokiu vienu inspektoriumi? Naudos iš to būtų labai mažai. Vykdytų instrukcijas, o gerosios iniciatyvos, abejoju ar beliktų“, — mano Žagarės regioninio parko direktorius M. Balčiūnas.

Pinigai atiteka ir iš Europos

Direkcijos turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos struktūrinius fondus tiesiai — be tarpininkų.

„Per laiką, kai Lietuva pradėjo įsisavinti struktūrinius fondų paramą, per visos Lietuvos parkų direkcijas ir saugomų teritorijų tarnybą yra įsisavinta per 300 milijonų litų Europos Sąjungos paramos. Vien tik pagal direkcijos parengtus projektus ateinantiems dvejiems metams — dar gausime 27 milijonus litų. Jeigu atsisakoma direkcijų, vadinasi, atsisakoma ir šitų pinigų. Tie 27 milijonai tiesiog neateis į gamtosaugą. O nukeliaus tarpininkams, kitoms sritims. Darytis struktūrines reformas, kol nepasibaigė Europos Sąjungos fondų teikiama parama, būtų neprotinga“, — įsitikinęs R. Tamulaitis.

„Kai tiek projektų, tiek darbų, nežinomybė dėl parkų ateities slegia darbuotojus. Iš verslo paramos agentūros turime pradėti įgyvendinti projektą už daugiau nei 300 tūkstančių litų. Projektus kuriame patys be konsultacinių firmų ir visi pinigai palieka Žagarei“, — sakė direktorius M. Balčiūnas.

 

SAUGOJIMAS: Saugomose teritorijose sumažinus regioninių parkų įtaką bematant pradėtų dygti nelegalios suinteresuotų asmenų statybos.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

DARBAI: Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas ir pats dalyvauja įvairiose kultūrinėse, gamtosauginėse akcijose ir kitus moko. Prieš keleris metus jis su pagalbininkais kėlė inkilus.

LĖŠOS: Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis tikina, kad sunaikinus parkus per ateinančius dvejus metus šalis prarastų 27 milijonus litų Europos Sąjungos paramos.

SPAUDIMAS: Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys sako, kad nuolat jaučiamas spaudimas dėl noro savivaliauti saugomose teritorijose.

Jono TAMULIO nuotr.

KOMANTARAS

Skundžia suinteresuoti saugomų teritorijų naikinimu

Rūta BAŠKYTĖ, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė:

— Akivaizdu, kad mintis keisti regioninių parkų struktūrą kilo labai aiškių interesų saugomose teritorijose turinčių žmonių galvose. Kai kurie net tiesiai šviesiai sako, kam reikalingi saugomų teritorijų prižiūrėtojai — jie tik gyvenimą gadina, trukdo.

Esame skundžiami suinteresuotų asmenų, taip pat skundžiamos ir regioninių parkų direkcijos. Tokie asmenys yra sukūrė net visuomeninę kraštotvarkos tarybą, kurią sudaro suinteresuoti žmonės, tie, kurie nori ne tik statytis sodybas saugomose teritorijose, bet ir užsiimti intensyvia veikla. Skundžia mus ministerijai ir tie, kurie jau buvo bausti už padarytus pažeidimus. Suinteresuotiems reikia, kad būtų galima naikinti saugomas teritorijas, atsisakyti apribojimų, kad būtų leidžiama statyti visur, kur noriu ir kada noriu.

Regioninių parkų direkcijos tikrai šiuo metu yra reikalingos. Septyniolikos metų regioninių parkų darbas rodo, kad tiktai tos saugomos teritorijos iš tiesų yra saugomos, užtikrinamas rėžimas, laikomasi įstatymų, kurios turi direkcijas.

Lietuvoje turime daug draustinių, kurie neturi direkcijų, ten problemų niekas nesprendžia ir jų net nemato.

ELTA nuotr.