Naujausios
Iniciatyvos įveikinėja abejingumą
„Šiaulių kraštas“ pastaruoju metu daug rašė apie idėjas ir iniciatyvas miestui pagražinti, sutvarkyti ir grąžinti istorinę tiesą. Ar idėjos taps realybe? Ar lengva prasiskverbti pro bepinigės ir abejingumo šabakštynų sieną prasmingoms idėjoms?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Miestas neišpildė grafų dovanos sąlygų
„Šiaulių krašte“ (“Užžėlė atmintis apie grafus Zubovus“, 2010— 06— 29) Šiaulių “Aušros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Irena Nekrašienė šalia kitų skolų grafų Zubovų giminei, tiek davusiai miestui ir kraštui, priminė, ką miestas įsipareigojo, bet per 80 metų taip ir nesugebėjo išpildyti.
Senasis Šiaulių centrinis parkas Zubovų sodintas ir 1923 metais dovanotas Šiaulių visuomenei. Pasak I. Nekrašienės, viena iš dovanojimo sąlygų buvo, kad parkas vadintųsi Aleksandros ir Nikolajaus Zubovų vardu.
„Ar neatėjo laikas sugrąžinti istorinę atmintį senajam parkui ir pavadinti jį Zubovų parku?„ klausė istorikė.
Vėliau I. Nekrašienė surado dovanojimo dokumentų kopijas. Vienas iš dokumentų — 1923 metų vasario mėnesio 23 dienos Šiaulių miesto Tarybos posėdžio protokolas. Jame — nutarimas apie tai, kokiomis sąlygomis grafų Aleksandros ir Nikolajaus Zubovų palikuonys dovanoja savo parką miestui. „Apdovanotasis Šiaulių miestas priima dovaną su padėka ir pasižada sulig pageidavimo savininkų padovanotą turtą kitam tikslui neišnaudoti ir visuomet naudoti jį kaipo viešą miesto parką, pavadinus tą parką Mikalojaus (sulietuvintas Nikolajaus vardas — R. Ž.) ir Aleksandros grafų Zubovų vardu amžinai jų atminčiai“.
Yra ir dar vienas dokumentas apie Zubovų parko dovanojimą miestui, 1931 metais gegužės mėnesio 19 dieną burmistro Jackaus Sondeckio pasirašytas nutarimas. Jame nurodytos kitos sąlygos: „Nestatyti parke jokių gyvenamų ir negyvenamų (pavyzdž. restoranui ir pan.) trobėsių, išskyrus (...)muziejaus — bibliotekos rūmus“.
„Gėda, kad neįvykdytą dovanojimo sąlyga“
Kas turi imtis iniciatyvos, kad miestas įvykdytų dovanojimo sąlygas?
Šiaulių vicemerė, Miesto teigiamo įvaizdžio formavimo komisijos pirmininkė Alma Javtokienė buvo konkreti: „Istorija miestui vertinga. Reikia pasiūlymo Savivaldybei, Tarybos nariams. Jeigu mums patiems nešauna į galvą, gerai, kad yra kas pasako, kad būtina atstatyti istorinę atmintį. Labai blogai, kad miestas neįvykdė parko dovanojimo sąlygos — pavadinti parką Nikolajaus ir Aleksandros Zubovų vardu. Gėda, kad tokios sąlygos miestas per tiek metų neįvykdė. Gėda ir dėl to, kaip tas parkas dabar “prižiūrimas“, — sakė vicemerė A. Javtokienė.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad Zubovų giminės palikimas Šiauliams ir visam Šiaulių kraštui — vienas vertingiausių. Miestui dovanoti Didždvario rūmai, kur dabar yra įsikūręs Šiaulių universiteto Menų fakultetas.
Grafienė Aleksandra Zubova Šiauliuose pastatė mergaičių gimnazija, kur dabar įsikūrusi Didždvario gimnazija. Tačiau nei prie vieno iš šių pastatų nėra net atminimo lentelės, kas ir kada miestui dovanojo tokius vertingus pastatus.
Pinčiukas laukia savo valandos
„Šiaulių kraštas“ (“Ar Pinčiukas išjudins valdžią ir rėmėjus?“, 2010— 05— 20) rašė apie šiauliečio bibliotekininko Sergėjaus Peršino originalią idėją — mažosiomis skulptūromis prie Šiaulių savivaldybės bibliotekų įamžinti literatūros herojus. Prie bibliotekos iš pamatų lenda velniūkštis Pinčiukas. Ant kitos bibliotekos balkonėlio įsikuria vaikų literatūros herojus Karlsonas. Arba senas Brisius, gulintis ant spalių krūvos.
„Tai būtų ir bibliotekos atpažinimo ženklas, ir miesto įvaizdis, nes niekas Lietuvoje to neturi„ , — įsitikinęs S. Peršinas, Savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filialo vyresnysis bibliotekininkas.
Praėjo beveik pusantro mėnesio po idėjos paviešinimo, ar Pinčiukas ir kiti literatūriniai herojai bus sukurti?
„Kol kas su mano idėja — niekaip“, — pripažino S. Peršinas.
Stanislovas Grušas, akcinės bendrovės Neaustinių medžiagų fabrikas„ generalinis direktorius, „Šiaulių kraštui“ dėl mažųjų skulptūrų rėmimo buvo užsiminęs: “Nesakau ne“. Patvirtino, jog asmeniškai remtų.
„Kol kas nebandžiau kreiptis asmeniškai į S. Grušą, bet žadu kreiptis“, — sakė S. Peršinas.
Bibliotekininkas teigė norįs surinkti kituose Lietuvos miestuose jau esančių literatūrinių herojų skulptūrų nuotraukas ir jas nunešti į Savivaldybę.
Bibliotekininkas tiki, gavęs bent pradžiai pinigų, likusius pinigus galbūt gautų lengviau ir pastatytų bent vieną — Pinčiuko — skulptūrą.
„Aš tik eilinis bibliotekininkas, vienas nieko negaliu padaryti“, — sakė S. Peršinas.
Šviesa turi prasiskinti kelią
„Šiaulių kraštas“ (“Apleistas skveras gali tapti Šviesos skveru“, 2010— 06— 21) pristatė ir Šiaulių universiteto docento, daktaro Stasio Šimaičio iniciatyvą — apleistą ir asocialių žmonių pamėgtą skverelį prie ŠU Tęstinių studijų instituto skirti mokslininkui Teodorui fon Grothusui ir Šviesai įprasminti. Skverą riboja Stoties ir P. Višinskio gatvės.
Docentas S. Šimaitis džiaugėsi sulaukęs palankių atsiliepimų apie savo idėją iš kolegų, šiauliečių. „Vis grįžtu prie savo idėjos ir jaučiu palankumą jai. Nes tai labai apibendrinanti idėja, galinti pasitarnauti miestui“, — sakė S. Šimaitis.
Pasak S. Šimaičio, buvo ir kritikuota jo idėja, nes toje vietoje „nepalanki aura — stoties rajonas“.
„Susidariau įspūdį, kad skvero sklypas gali būti kažkam jau pažadėtas, o aš nepatogiai kažkam noriu įsiterpti su savo idėja. Šiauliai — nedidelis miestas. Kokia gali būti išskirtinai bloga aura viename iš skverų, jis juk permatomas, kas ten gali būti labiau nusikalstamo, negu, pavyzdžiui, Tilžės gatvėje? Miestas turi būti vieningas tvarkos požiūriu. O ten besirenkantys benamiai tiesiog ieško kampo, kur galėtų ramiai pabūti. Jie vienišiai. Bet visai patogiai ten gali jaustis ir visi kiti. Šviesos vardas šiai vietai labai tiktų“, — įsitikinęs idėjos autorius S. Šimaitis.
S. Šimaičio teigimu, būtų pretekstas sutvarkyti dar vieną miesto erdvę ir tai tik nauda miestui. „Miestas pradėtų tvarkytis. Miestas be šito negali toliau vystytis“, — mano S. Šimaitis.
Išeitis — fondas
P. Višinskio gatvėje S. Šimaitis suskaičiavo net tris Universiteto fakultetus. Tai, pasak S. Šimaičio, gali būti puiki vieta studentų šventėms: „Rugsėjo 1— ąją nežinau, kur studentai rinksis į šventę? Vidinis universiteto kiemelis tapo utilitariniu“.
„Juo labiau, kad be didelių sąnaudų galima sujungti miesto dominantes — Prisikėlimo aikštę, Saulės laikrodžio aikštę ir Šviesos skverą. Skvere sukurtume dar vieną gražią ir jaukią erdvę. Šviesa galėtų jungti miesto dominantes ir būti traukos centru“, — mano S. Šimaitis.
Jo teigimu, jeigu būtų manančių, kad nereikia šiuo skveru pagerbti mokslininko Teodoro fon Grothuso, stipri idėja yra ir Šviesos arba Istorijos skveras.
„Šviesa čia suprantama, kaip žmonijos istorija“, — sakė S. Šimaitis.
Idėją, pasak S. Šimaičio, galėtų įgyvendinti bendros Šiaulių universiteto ir Savivaldybės pajėgos.
S. Šimaitis kalbėjosi apie skvero idėją su universiteto tarptautinių ryšių ir plėtros prorektoriumi Teodoru Tamošiūnu. „Prorektorius sakė, kad tai labai gera idėja, bet universitetas šiandien negali skirti šiai idėjai įgyvendinti nė lito. Tačiau pasiūlė man suburti grupę iš miesto šviesuomenės ir rūpintis ilgalaikiu projektu — įsteigti fondą, rinkti lėšas ir pastatyti skvere paminklą mokslininkui T. fon Grothusui“, — pasakojo S. Šimaitis.
Nėra pinigų, ar noro?
„Idėjos geros, bet Savivaldybė neturi tokiems dalykams pinigų“, — nedaugžodžiavo Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Bielskienė.
Priminus šį Kultūros vedėjos P. Bielskienės argumentą, A. Javtokienė buvo atvira: „Kai kurie kultūrininkai aiškiai sėdi ne savo vietoje, jeigu nepalaiko tokių gerų idėjų. Negi kultūros žmogui reikia pirštu rodyti, ką padaryti, o ne tik verkti, kad pinigų nėra“.
Vicemerė A. Javtokienė įsitikinusi: „Tokios idėjos labai reikalingos miestui ir reikia džiaugtis, kad jos kyla iš šiauliečių iniciatyvos. Palaikyti tokias idėjas būtina. Kol kas dėl šių idėjų asmeniškai į mane niekas nesikreipė, bet jeigu kreipsis, išdėstys, koks turi būti Savivaldybės indėlis jas įgyvendinant, aš su didžiuliu noru prisidėsiu prie tokių gerų iniciatyvų įgyvendinimo“.
Kauniečio idėja tapo „kūnu“ Šiauliuose
2008 metais prie naujojo Šiaulių miesto Savivaldybės priimamojo pastato atsirado užsienio valstybių miestų, su kuriais bendrauja Šiauliai, herbai.
Idėją miestui pasiūlė kaunietis gidas Chaim Bargman.
„Būtent dienraščiui “Šiaulių kraštas“ paviešinus mano idėją ir pavyko pasiekti, kad herbai ant Savivaldybės atsirastų“, — sakė Ch. Bargman.
Gidu dirbantis Ch. Bargman buvo įsitikinęs, kad herbų prie Savivaldybės reikia miestui populiarinti. „Atvažiavę iš tų miestų, kurių herbai yra ant Savivaldybės, būtinai nori prie jų nusifotografuoti“, — sakė kaunietis.
Vien jo lydimos delegacijos du kartus fotografavosi prie herbų. „Tai reklama Šiauliams. Taip savo miestus populiarina tik keturi Lietuvos miestai — Kėdainiai, Kelmė, Šiauliai ir Kaunas“, — sakė gidas.
SKVERAS: Docento Stasio Šimaičio idėja sename skvere įprasminti mokslininko Teodoro fon Grothuso atminimą arba Šviesą, susidomėjo šiauliečiai.
DOKUMENTAS: 1923 metų Šiaulių miesto Tarybos narių posėdžio protokolas, kuriame nurodoma, kokias sąlygas reikia išpildyti Šiauliams dovanų iš Zubovų palikuonių gavus senąjį miesto parką.
PARKAS: Senąjį miesto parką grafų Zubovų palikuonys dovanojo miestui, tačiau miestas iki šiol neįvykdė vienos sąlygos parką pavadinti Nikolajaus ir Aleksandros Zubovų parku.
SKULPTŪROS: Bibliotekininko Sergėjaus Peršino idėja prie Šiaulių bibliotekų sukurti literatūrinių herojų skulptūras skinasi kelią.
HERBAI: Prie Savivaldybės pritvirtinti užsienio šalių miestų, su kuriais bičiuliaujasi Šiauliai, buvo kauniečio gido idėja. Ji įgyvendinta 2008 metais.
Giedriaus BARANAUSKO, Jono TAMULIO nuotr.
